Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. K. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. bei jai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) 80 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, kuriuos paskirta atlikti per 9 mėnesius; 2) elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 3) atidavimas įstatyminei atstovei, motinai I. K., rūpintis A. K., ją ugdyti ir prižiūrėti iki jai sueis 18 m.

Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį bei prašo ją panaikinti. Nurodo, jog ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, kuri laikoma nesunkiu tyčiniu nusikaltimu ir tai nerodo didesnio jos pavojingumo. Taip pat jai buvo paskirtas maksimalus auklėjamojo poveikio priemonių skaičius, ir tik dėl jauno amžiaus (šiuo metu dar nėra 17 metų) bei gyvenimiškos patirties stygiaus, bet ne tam, kad tyčia ignoruotų teismo nustatytas pareigas, ne visuomet vykdė tik vienos iš jai skirtų auklėjamojo poveikio priemonių – įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, sąlygas. Mano, jog teismas tikrai galėjo padaryti išvadą, kad jos elgesio pakeitimui nebūtina taikyti pačią griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę – būtų pakakę sugriežtinti skirtas auklėjamojo poveikio priemones. Be to, ji pažeidinėjo tik vieną iš minimos auklėjamojo poveikio priemonės sąlygų – nustatytu laiku būti namuose, o kitas sąlygas – mokytis, tęsti mokslą – vykdo ir šiuo metu. Taip pat dar ir įsidarbino ūkininko M. K. ūkyje, taigi skirta auklėjamojo poveikio priemonė atims galimybę dirbti ir sutrukdys socialiniai integracijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama ir yra priimamas naujas sprendimas.

BK 89 str. 2 d. numato, jog jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Taigi, įstatymas suteikia teismui teisę pakeisti paskirtąsias auklėjimo priemones kitomis, tačiau neįpareigoja imperatyviai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. K. dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtos vienos iš auklėjamojo poveikio priemonių – elgesio apribojimo, sąlygų nevykdymo įspėta buvo kelis kartus – 2014-06-16, 2014-07-31, 2014-08-12 ir 2014-08-25 (asmens byla Nr. B-02/1-93, 22, 28, 35, 49 b.l.). A. K. ir po pirmųjų įspėjimų toliau nevykdė jai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, vienos iš sąlygų, tai yra nustatytu laiku būti namuose. Laikytina, jog nepilnametis nevykdo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, jei ją vykdo tik iš dalies, tyčia blogai ir nesąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, arba vykdo tik vieną iš visų (dviejų ar trijų) teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, jog Teikime institucija nurodė, kad A. K. nevykdo jai paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių – elgesio apribojimo 12 mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose bei atidavimo įstatyminei atstovei, motinai I. K., rūpintis A. K., ją ugdyti ir prižiūrėti iki jai sueis 18 m. bei šiuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl vienos iš elgesio apribojimo sąlygų – nustatytu laiku būti namuose, nevykdymo, todėl manytina, kad buvo pripažintas tik šis auklėjamojo poveikio priemonės pažeidimas. Tuo tarpu kitas auklėjamąsias priemones A. K. vykdė.

A. K., kaip jau ir buvo nurodyta pirmiau, buvo paskirta atlikti 80 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį bei buvo nustatyta šiuos darbus atlikti per 9 mėnesius. Pažymėtina, jog iš teismui pateiktų duomenų negalima tiksliai suprasti dėl nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų atlikimo baigtumo, kadangi iš pateikto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio (14 b.l.) matyti, jog A. K. 2014-09-04 buvo atlikusi 40 val. šių darbų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartyje apie juos net nėra užsimenama ir nors tampa neaišku, ar šie darbai yra iki galo atlikti, tačiau konstatuotina, jog teikimo nagrinėjimo metu ši auklėjamojo poveikio priemonė buvo tinkamai vykdoma. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, A. K. nevykdė vienos iš paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių – elgesio apribojimo sąlygų, tačiau pažymėtina, kad kitus į jai paskirto elgesio apribojimo sudėtį įeinančius įpareigojimus – mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei draudimus – be priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, nepilnametė vykdė tinkamai.

Taip pat A. K. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - atidavimas įstatyminei atstovei, motinai I. K., rūpintis A. K., ją ugdyti ir prižiūrėti iki jai sueis 18 m. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog šeima, kurioje auga A. K. nuo 2006 m. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl motinos girtavimo (asmens byla Nr. B-02/1-93, 23 b.l.), taip pat šeima gyvena socialiniame būste be patogumu bei neretai konfliktuoja tarpusavyje, be to, kaip nurodo Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, I. K. ne tik, kad nevengia alkoholio, tačiau ir nepakankamai rūpinasi vaikų auklėjimu ir ugdymu (asmens byla Nr. B-02/1-93, 45-46 b.l.).

Pažymėtina, jog atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą tikslinga taikyti tik tuomet, kai nebegalima skirti kitų, švelnesnių auklėjamojo poveikio priemonių arba kada kitos auklėjamo poveikio priemonės jau buvo taikytos anksčiau, tačiau nedavė pageidaujamų rezultatų, taip pat tada, kai yra duomenų, jog nepilnametis yra linkęs ir toliau daryti nusikalstamas veikas, kada nepilnamečiui nepakanka daryti vien auklėjamąjį poveikį neribojant laisvės, jį reikia kuriam laikui izoliuoti. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, jog A. K. mokosi, tai yra vykdo tos pačios auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo kitą sąlygą ir nors ugdymo įstaigos nėra charakterizuojama kaip itin pareiginga, tačiau pateikti duomenys neleidžia tvirtinti, jog jos netinkamas elgesys yra sistemingas ar piktybiškas bei reikalaujantis izoliavimo nuo visuomenės. Tuo labiau, jog A. K. asmens byloje esančioje VšĮ „Pagalbos centras“ charakteristikoje yra pateikiama visiškai kitokia informacija apie nepilnametę (asmens byla Nr. B-02/1-93, 36 b.l.), tai yra jog ji visą laiką buvo ir yra mandagi, paslaugi, draugiška, aktyviai dalyvauja visuose renginiuose, dainuoja mergaičių ansamblyje bei, kadangi centrą lanko jos broliukas, mergaitė juo rūpinasi, padeda ruošti pamokas, moko gražiai elgtis. Iš to darytina išvada, jog tinkamai motyvuojama bei esant tinkamai socialiniai aplinkai A. K. elgiasi teigiamai. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų ji įsidarbino ūkininko ūkyje, teista nebuvo, kaip ir minėta, kitą 2014-09-25 nutartimi paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, yra įvykdžiusi tinkamai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog A. K. šiuo metu dar nėra būtinybės skirti pačią griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, kadangi ji būtų neadekvati tiek A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui (nesunkiam nusikaltimui), tiek paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo mastui, tiek asmenybei. Be viso to, pažymėtina, jog galimybe keisti paskirtas auklėjamojo poveikio priemones visų pirma turėtų būti įgyvendinamas principas, jog pirmiausia būtų panaudotos visos galimos švelniausios prievartos priemonės, kuriomis būtų galima pataisyti nepilnametį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 25 d. teikimą dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo A. K. atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.