Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-547/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
1-241-547/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Kaltinamasis
B. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-547/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31900-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,kaltinamajam B. Ž. ir jo gynėjui advokatui A. R.,nuketėjusiesiems: M. N., A. Ž., A. Ž., jo atstovui advokatui J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Ž. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, kumščiu sudavė smūgius A. Ž. į veidą ir kairįjį šoną bei paėmęs plytas jas metė į A. Ž., kurios pataikė jam į kojų blauzdas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimus blauzdose.

Taip pat jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - brolį, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, paėmęs plytas, jas metė į savo brolį A. Ž., kurios pataikė jam į kairės rankos dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje.

Taip pat jis, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, rankomis sugriebė M. N. už dešinės rankos ir ją pasuko, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimą.

Kaltinamasis B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2019-07-27 apie 10.30 val. atvyko į jam priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), ir apie 17.30 val. nuėjo į šalia esančią savo tėvo B. Ž. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur tėvas B. Ž. gyvena su sugyventine M. N.. Jam vaikštant po tėvo B. Ž. sodybos kiemą ir ieškant metalinių vamzdžių, kuriuos buvo parvežęs ir palikęs maždaug prieš dvejus metus, ir jų neradus, jau ruošėsi išeiti, bet priėjo brolis A. Ž. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jo broliai V. ir A. bei tėvas ant jo pyksta dėl to, kad jo mirusi krikšto motina jam (duomenys neskelbtini) paliko testamentu butą ir dėl to kyla konfliktai. Jam stovint tarp sodybų ant keliuko pasakė broliui A. Ž., kad jis - šlykštus žmogus. Po šių jo žodžių A. Ž. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Kaltinamasis nurodė, kad jam skaudėjo, jis supyko, todėl bandė įspirti broliui A. į šoną, mano, kad turėjo jam pataikyti. Netrukus atėjo A. Ž. sūnus A. Ž. ir pradėjo rėkti ant jo, kad jis eitų į savo sodybą, puolė kumščiais ir sudavė apie porą smūgių rankomis jam į galvą. Kaltinamasis nurodė, kad tuomet jis pastebėjo, kad kieme stovi ir jo pamotė M. N., kuri taip pat buvo užsimojusi ranka, ar jam sudavė, neprisimena. Taip pat pastebėjo ir savo tėvą B. Ž., kuris taip pat buvo užsimojęs ranka, bet kiek pamena, smūgio nesudavė. Jis paaiškino, kad bėgo nuo jų į savo teritoriją, tačiau jie trenkė jam iš nugaros ir jis nukrito, prarado sąmonę. Kaltinamasis nurodė, kad paskui jis pamatė, jog jam nukritusiam dar spyrė ir brolis V., tuomet jis visai prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę jis pasitraukė nuo jų, buvo susinervinęs. Šalia buvo plytos, jis paėmęs porą plytų iš pykčio metė jas į savo brolių V. ir A. Ž. pusę, ar buvo A., neprisimena. Kaltinamasis nurodė, kad broliai ir A. buvo jo teritorijoje, ką jie ten darė? Ar kuriam nors pataikė, taip pat nežino. Kur tuo metu buvo jo tėvas B. Ž. su sugyventine M. N. - nežino. Kaltinamasis nurodė, kad jis dvi ar tris plytas numetė link brolių, gindamasis nuo jų, nežino ar tos plytos pataikė kuriam. Kiek prisimena, po to iš pykčio galėjo pasiėmęs vamzdį į rankas su juo eiti link brolio A. Ž. ir kitų tuo metu prie jo buvusių asmenų. Tuomet jį pargriovė V., kuris liepė liautis ir jam aprimus, nuėjo į namus ir iškvietė policiją. Jis taip pat nurodė, kad neturėjo jokių galimybių sužaloti A.. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesudavė jokių smūgių A., jis taip pat tvirtina, kad nebuvo suėmęs už rankos M. N. ir negalėjo jos išsukti. Kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo savo teritorijoje ir galėjo daryti ką nori. Taip pat jis nurodė, kad konflikto metu jis buvo blaivus, išgėręs buvo A. Ž. ir M. N..

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2019-07-26 apie 18 val. jis su sūnumi A. Ž. ir draugu V., jo pavardės nežino, atvyko į tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje jis su draugu darė remontą, įrenginėjo antrą aukštą. Šalia jų sodybos yra brolio B. Ž. sodyba, jis taip pat jau buvo atvykęs į sodybą. Jis su broliu B. Ž. nesutaria, todėl stengiasi su juo nebendrauti. 2019-07-27 apie 16.30 val. jis pamatė, kaip brolis B. Ž. išėjo iš savo sodybos ūkinio pastato ir žiūrėjo į jų sodybą. Jis jo paklausė, ką pametė. Abu priėjo prie sodybos vartų ir dar kartą brolio B. paklausė, ką pametė. B. Ž. nieko nesakęs jam spyrė koja į tarpukojį, tačiau jis jo koją pagavo ranka. Tuo metu jam už nugaros stovėjo sūnus A. Ž. ir pamotė M. N., kurie viską matė. Po to B. Ž. prišoko prie jo sūnaus A. Ž. ir vieną kartą kumščiu sudavė jam per veidą ir du kartus į liemenį. Prie jo buvusi M. N. pradėjo šaukti, jog jai kažkas atsitiko su ranka, tačiau kas buvo, jis tiksliai nematė. B. Ž. po to nubėgo kiek toliau nuo vartelių ir paėmęs iš savo kiemo plytas pradėjo mėtyti į jį, dvi plytos jam pataikė į kairės rankos dilbį, nes jis taip gynėsi ir plytas numušė. Dėl šių smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Visi buvę liepė B. liautis, tačiau jis pasiėmęs kažkokį metalinį vamzdį bėgo link jų, bet tuo metu jo draugas V. paguldė B. Ž. ant žemės. Kai B. Ž. atsikėlė, matė, jog jam kraujavo kairė akis. Atsikėlęs jis dar apsižodžiavo ir nuėjo į savo sodybą. Maždaug apie 19.30 val. atėjęs sūnus jam pasakė, jog atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jie nuėjo pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Kodėl brolis puolė juos, jis pasakyti negali, jis patvirtino, kad jų santykiai yra labia blogi dėl vykusio ginčo dėl paveldėto buto. Nukentėjusysis patvirtino, kad šio konflikto metu jam buvo sumušta ranka bei buvo mėlynė veide. Dėl rankos sutrenkimo jis dvi savaites buvo nedarbingas. Nukentėjusysis patvirtino, kad jautė fizinį skausmą, todėl reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo jam 1000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2019-07-27 apie 17 val. jis buvo savo tėvo A. Ž. tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), kai pamatė po jų kiemą vaikščiojantį tėvo brolį B. Ž., kurio sodyba yra šalia. Jis pasakė tėčiui, jog B. vaikšto po senelio kiemą ir tėtis nuėjo pasižiūrėti, paskui nuėjo ir jis. Tarp tėčio A. Ž. ir B. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu B. Ž. spyrė tėčiui, tačiau ar pataikė, ar ne, nematė, nes stovėjo už tėčio. B. Ž. supykęs jam vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į smakrą ir du kartus į liemens kairę pusę. Tuo momentu jis iš karto nesuprato, ar skauda, tačiau vėliau pajuto didelį skausmą kairėje liemens pusėje. Po jam suduotų smūgių B. Ž. sugriebė M. N. už dešinės rankos ir ją pastūmė. Po to B. Ž. nubėgo į savo kiemą ir pradėjo į juos mėtyti plytas, o po to paėmęs metalinį vamzdį ėjo link jų.Kelias plytas numušė jo tėvas, viena plyta praskriejo jam tarp kojų. Atėjęs V. suėmė B. ir taip jį nuramino. Šio įvykio metu jam buvo suduoti trys smūgiai kumščiu, taip pat plyta pataikė per abiejų kojų blauzdas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad jis nebegalėjo žaisti vandensvydžio todėl jaučiasi labai nukentėjęs. Jam buvo sulaužytas šonkaulis, teko iškęsti skausmus, nebegali sportuoti, todėl prašo jo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlygiimą ir 3368,16 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji M. N. parodė, kad 2019-07-27 vakare apie 17 val. pas ją kieme dirbo jos posūniai A. ir V. Ž.. Šalia sodybos yra kito posūnio B. Ž. sodyba. Apie 17.30 val. A. Ž. pamatė, kaip po savo kiemą vaikšto B. Ž. ir jis nuėjo kažko paklausti, ji nuėjo paskui. Tarp A. ir B. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu B. Ž. bandė įspirti savo broliui A. Ž., tačiau kai nepataikė, prišoko prie jo sūnaus A. Ž. ir trenkė jam. Ji, stovėdama netoliese, pradėjo šaukti, ką jis daro, atsistojo tarp jų, tada jis ją stvėrė už dešinės rankos ir ją pasuko. Nukentėjusioji M. N. parodė, kad po to ji parkrito, jai labai skaudėjo ranką, petį. Tuo metu ji pajuto didelį skausmą. Turėjo nešioti įtvarą, gėrė vaistus nuo skausmo. Konflikto metu dar B. Ž. apmėtė A. Ž. plytomis, vėliau jį A. Ž. draugas V. paguldė ant žemės ir tuo konfliktas užsibaigė. Ji paaiškino, kad B. tėvas – B. Ž. liepė sūnui B. nesilankyti jo sodyboje, nes tarp brolių kilo ginčai dėl palikimo ir po to jų santykiai labia pablogėjo. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti iš B. Ž. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas B. Ž., kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. Ž. tėvas, paaiškino, kad jis prastai mato, kaip per dūmus. Nurodė, kad buvo kieme ir girdėjo kaip sūnus A. klausė B., ko jis čia ieško. Po to jis išgirdo kaip šaukė jo sugyventinė M.. Jis žino, kad B. mėtė plytoms, nes sūnus V. liepė jam pasitraukti, kad nepataikytų. Liudytojas nurodė, kad sugyventinė M. sakė jam, kad ją partrenkė B.. Liudytojas paaiškino, kad po tų teismų ir nutrūko kontaktai su sūnumi B..

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2019-07-27 apie 17 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) savo tėvų sodybos kieme, kai išgirdo kažką šaukiant. Pasižiūrėjo ir pamatė, kaip iš gretimos sodybos, kuri priklauso jo broliui B. Ž., B. mėto plytas į jo brolį A. Ž.. Matė, kaip A. tas plytas numušė, nes kitaip jos būtų pataikę jam į veidą. Kai jis ejo link konflikto dalyvių, pamatė, kaip brolis B. Ž. pasiėmė vamzdį ir pradėjo eiti link jų. Tuo metu pribėgęs jų bendras pažįstamas V., kurio pavardės nežino, paguldė B. ant žemės, kad šis nemėtytų plytų. Matė, kad B. Ž. iš antakio bėgo kraujas, tačiau jo niekas iš jų nemušė, galimai jis susižalojo, kai buvo pargriautas ant žemės. Daugiau nieko nematė, nes nuėjo atgal. Dėl ko B. Ž. užsipuolė jo brolį A. Ž., nežino. Liudytojas paaiškino, kad po konflikto M. ir A. skundėsi rankų skausmu, o A. – laikėsi už šono. Jie į policiją vyko A. mašina, vairavo A., iš policijos grįžo naktį.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 11 val. į jo namus (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstamas B. Ž. ir jį nusivežė į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis B. Ž. visą dieną padėjo betonuoti kanalizacijos šulinį. Apie 17 val., ar kiek vėliau, dar buvo šviesu, jau baigus darbus pas B. Ž. ir stovint kieme už B. Ž. automobilio išgirdo triukšmą. Kiek paėjęs į šalį pamatė, kad ant žemės ant nugaros netoli savo sodybos buvo nukritęs B. Ž., o prie jo pribėgęs jo brolis V. Ž., sudavė B. smūgį į galvą. A. Ž. patraukė V. nuo B.. Taip pat matė, kai B. Ž. brolis A. Ž. nešė vandenį ir jį apiprausė. B. Ž. atsigavo ir kai jis atsikėlė, matė, kad prakirstas jo antakis. Dėl kokių priežasčių tarp jų įvyko konfliktas, nežino. Liudytojas nurodė, kad jis nematė, kad A. ir A. būtų sudavę smūgius B..

Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirbo tėvo B. Ž. name, kai išgirdo triukšmą ir pamatė, kad reikia skirti vyrus. Liudytojas nurodė, kad jis pamatė išsidraikiusiais marškiniais A., M.. B. buvo pagriebęs vamzdį ir užsimojęs prieš A.. Po to jis griebė plytas ir jas metė į A., o gal į jį, bet jis šoko ir nugriovė B. bei šaukė, kad atneštų virvę jam surišti. B. buvo paklaikusiom akim ir nieko nesakydamas mėtė plytas. Vamzdis, kurį jis buvo paėmęs – geležinis apie 2 metrų. Juo B. trenkė, bet A. išsisuko ir jį iš jo atėmė. Tada jis metė plytas į A., bet šis jas numušė rankomis. Tuokart agresyviai elgėsi tik B.. Kadangi jo veiksmų nebuvo galima prognozuoti, todėl ir liepė atnešti virvę. Liudytojas paaiškino, kad jis negali prisiminti sužalojimų, tačiau A. ir M. lyg kažkuo ir skundėsi. Kad B. Ž. būtų sudavęs smūgius A., jis nematė, tai galėjo įvykti prieš jam išeinant į kiemą.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad jis jokių muštynių nematė. Jis buvo atvažiavęs pas B. Ž., kaltinamąjį, betonuoti. Jie dirbo dviese, su kitu darbininku ir gėrė. Jis gerai nepamena ar buvo policija atvažiavusi ir kas vyko. Kitą dieną jam V. pasakė kad buvo muštynės, kad A. skauda ranką. A. viskas buvo gerai.

Liudytojas Linas Ivanauskas nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ten daugelis skundėsi sumušimu, todėl kas galėjo važiavo patys, kiti su policijos automobiliu buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis nurodė, kad nepamena ar matėsi kieno nors sužalojimai vizualiai. Taip pat patvirtino, kad buvo išmėtytos kelios plytos, jas nufotografavo ir paėmė. Toliau tyrimą atliko kiti pareigūnai.

Liudytojas Justinas Baliukonis paaiškino, kad buvo smurtas tarp brolių. Viena pusė sakė, jei tu rašysi, tai ir mes kreipsimės dėl smurto. Buvo mėtomos plytos. Pamena, kad buvo broliai, sūnus, močiutė. Liudytojas nurodė nepamenąs ar buvo sužalotų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir kiti rašytiniai įrodymai:

2019-07-27 A. Ž. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui su broliu B. Ž., šis smogė rankos kumščiu vieną kartą į veidą sūnui A. Ž. bei du kartus rankos kumščiu į liemens šoną, sukeldamas fizinį skausmą. Nubėgęs B. Ž. į savo sodybą, kuri yra gretimai jų sodybos, iš savo kiemo mėtė plytas ir pateikė į kairės rankos dilbį, sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15).

Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, jog 2019-07-27 buvo apžiūrėta nusikaltimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėta kiemo vieta, kurioje vyko konfliktas. Pažymėta, jog sklypai neatskirti vienas nuo kito, tarp jų žole apaugęs nedidelio ploto laukas, kurio centre smėlio krūva. Pažymėtos trijų plytų suradimo vietos. Daugiau jokių reikšmingų pėdsakų ar daiktų neaptikta (t. 1, b. l. 23-25, 26-31).

2019-07-28 M. N. parašė pareiškimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuriame nurodė, kad žodinio konflikto metu B. Ž. sugriebė jai už dešinio dilbio ir pasuko ranką, taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 32-34).

Specialisto išvadoje Nr. G 2577/2019(01) nurodyta, kad A. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 63-64).

Specialisto išvadoje Nr. pG 3633/2019(01) nurodyta, kad A. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, todėl nėra galimybės tiksliai pasakyti, ar sužalojimai buvo padaryti dėl sąlyčio su plytomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 69).

Specialisto išvadoje Nr. G 2575/2019(01) nurodyta, kad A. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, įtariamas šonkaulio lūžimas, kaip sužalojimas, nevertinamas, kadangi nėra patvirtintas radiologiškai. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 100-101).

Specialisto išvadoje Nr. pG 3632/2019(01) nurodyta, kad A. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, todėl nėra galimybės tiksliai pasakyti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius, ar dėl sąlyčio su plytomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 105).

Specialisto išvadoje Nr. G 678/2019 (06) nurodyta, kad M. N. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimas. Sužalojimai padaryti veikiant dešinę ranką kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 158).

Specialisto išvadoje Nr. pG 865/2019 (06) nurodyta, kad sužalojimų padarymo galimybė, sugriebiant dešinę ranką dilbio ar riešo srityje ir užsukant, neatmetama (t. 1, b. l. 161).

Su nukentėjusiuoju A. Ž. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kur jis parodė, kur vyko konfliktas, kur buvo suduoti smūgiai (t. 1, b. l. 72-79). Nukentėjusysis A. Ž. parodymų patikrinimas vietoje metu parodė, kur įvyko konfliktas, kur buvo suduoti smūgiai, mėtomos plytos (t. 1, b. l. 106-113). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji M. N. parodė, kur prasidėjo ir kur tęsėsi konfliktas su B. Ž. (t. 1, b. l. 162-167).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. K. parodė vietą, kur gulėjo B. Ž., vietą, kur jam spyrė V. Ž. ir kaip matė, kad A. Ž. nešė vandenį ir pylė ant gulinčio B. (t. 1, b. l. 194-199).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro atsiųstas įrašas, kuriame girdisi, jog skambina B. Ž., kuris nurodo, kad jį sumušė brolis ir kad greitoji pagalba nereikalinga, reikalinga policija (t. 2, b. l. 14-15).

Daiktų apžiūros protokole pažymėta, jog apžiūrėtos iš įvykio vietos paimtos trys plytos (t. 2, b. l. 16-20) ir jos perduotos saugoti (t.2, b. l. 21-22).

Konflikto metu B. Ž. ir A. Ž. buvo visiškai blaivūs, M. N. buvo nustatytas 0,10 promilių neblaaivumas, A. Ž. 1,50 promilių, o V. Ž. – 1,86 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 23).

Tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir B. Ž. atlikta akistata, kurios metu jie kiekvienas patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 45-48).

Tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir B. Ž. atlikta akistata, kurios metu kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (t. 2, b. l. 49-52).

Tarp nukentėjusiojo B. Ž. ir spec. liudytojo V. Ž. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31987-19 atlikta akistata, kurios metu jie patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 55-56).

Tarp nukentėjusiosios M. N. ir B. Ž. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31929-19 atlikta akistata, kurios metu jie patvirtino savo prodymus (t. 2, b. l. 81-83).

Su B. Ž. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kur jis parodė įvykio vietą, kur buvo nukritęs, kur atgavo sąmonę (t. 2, b. l. 57-62).

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis B. Ž. yra kaltinamas tuo, kad suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė sveikatą savo broliui A. Ž., sūnėnui A. Ž. ir pamotei M. N..

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

Dėl įrodymų vertinimo

Kaltinamasis B. Ž. visą laiką tvirtino, kad jis nekaltas dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, kadangi jis jiems smūgių nesudavė. Nurodė, kad pats nukentėjo nuo nukentėjusiųjų ir nuo jų gynėsi.

Nors kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgius A. Ž., A. Ž. ir M. N., tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tokius veiksmus atliko. Nukentėjusieji nuosekliai viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir vienodus parodymus, jog juos užpuolė kaltinamasis B. Ž. ir dėl jo atliktų veiksmų, suduotų smūgių, jie jautė fizinį skausmą bei jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusysis A. Ž. buvo apklaustas tą pačią dieną, kai buvo įvykis, jo apklausa vyko 2019-07-27 23 val. Jis parodė, kad B. jam spyrė į tarpkojį, bet nepataikė, tada jis puolė A. ir sudavė jam smūgį kumščiu į veidą ir du į šoną, į kurį šoną patikslinti negali. Tuomet išgirdo M. N. šaukiant, kad jai kažkas su ranka. Tada B. pabėgėjo kiek toliau nuo vartelių ir pradėjo mėtyti plytas. B. apramino V., kai B. atsikėlė jam kraujavo kairė akis (t. 1, b. l. 51-54). M. N. taip pat buvo apklausta iš karto po įvykio, t. y. naktį iš 2019-07-27 į 2019-07-28 1:16 val. ir ji parodė, kad B. bandė įspirti A., bet nepataikė, tada sudavė kumščiu A. į veidą ir į liemens šoną, o tada stvėrė jos ranką ir pasuko (t. 1, b. l. 33). Tą pačią naktį buvo apklaustas ir A. Ž., kuris 2019-07-28 1:52 val. parodė, kad tarp jo tėvo A. ir B. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu B. spyrė tėčiui, bet ar pataikė jis nematė, nes stovėjo už tėčio. Tada B. trenkė kumščiu jam į smakrą ir du kartus į kairės pusės šoną. B. griebė M. už dešinės rankos ir ją pastūmė (t. 1, b. l.83-86). Šiuos pirminius parodymus nukentėjusieji palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu ir taip pat nurodė aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais, nes jie parodymus davė prisiekę, be to jų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. B. Ž., tėvas, teisme patvirtino, kad buvo konfliktas kieme, kad jo sūnus B. mėtė plytas. Jo sugyventinė M. N. jam sakė, kad ją partrenkė B. Ž.. Liudytojas V. Ž. parodė, kad brolis B. mėtė plytas į brolį A. Ž.. Matė, kaip A. tas plytas numušė, nes kitaip jos būtų pataikę jam į veidą. Taip pat matė, kaip brolis B. Ž. pasiėmė vamzdį ir pradėjo eiti link jų. Tuo metu pribėgęs jų bendras pažįstamas V., paguldė B. ant žemės, kad šis nemėtytų plytų. Po konflikto B. Ž. iš antakio bėgo kraujas, tačiau jo niekas iš jų nemušė, galbūt susitrenkė krisdamas. Po konflikto M. ir A. skundėsi rankų skausmu, o A. – laikėsi už šono. Liudytojas V. G., kuris nėra nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų giminaitis, parodė, kad dirbdamas B. Ž. namuose išgirdo triukšmą ir pamatęs, kad situacija pavojinga ėjo nutraukti konflikto. Jis, matydamas, kad B. buvo paėmęs metalinį vamzdį, kuriuo buvo užsimojęs prieš A., vėliau pradėjo mėtyti plytas, puolė B., jį apkabino rankomis ir pargriovė. Taip jis padarė norėdamas nutraukti B. veiksmus, nes jie buvo labai pavojingi. Liudytojas nurodė, kad agresyviai elgėsi tik B.. Liudytojas paaiškino, kad jis negali prisiminti ar kam buvo padaryti sužalojimai, tačiau A. ir M. lyg kažkuo ir skundėsi. Kad B. Ž. būtų sudavęs smūgius A., jis nematė, tai galėjo įvykti prieš jam išeinant į kiemą.

Kaltinamojo prašyti apklausti liudytojai K. D. ir V. K. taip pat nepatvirtino, kad prieš B. būtų smurtavę A. Ž. ar A. Ž.. Liudytojas K. D. apskritai nurodė, jog muštynių nematė, nes buvo girtas ir apie tai sužinojo kitą dieną iš V., jis taip pat pasakė, kad A. skauda ranką. Liudytojas V. K. nurodė, kad jis matė parkritusį B., ir prie jo brolį V., kuris įspyrė B. į galvą. A. V. patraukė nuo B.. Šio liudytojo parodymus paneigia 2020-09-22 Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. Ž. buvo išteisintas, nepadaręs veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiuo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad nenustatyta byloje, jog V. Ž. būtų sudavęs smūgius B. Ž.. Nuosprendyje taip pat buvo aptarta ir aplinkybės, jog nėra įrodymų, kad ir A. ar A. būtų sudavęs smūgius B.. Šis teismo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, jo neskundė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis.

Be liudytojų parodymų, nukentėjusiesiems padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus patvirtina teismo medicinos specialistų išvados.

Todėl teismas daro išvadą, kad nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų V. G., V. Ž. parodymai, byloje esančios specialisto išvados patvirtina, jog dėl nukentėjusiųjų sumušimo yra kaltas kaltinamasis B. Ž..

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė veiką artimam giminaičiui.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Taigi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad B. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. Ž. metu, tyčia metė į A. Ž. plytą ir taip sužalojo jam kairės rankos dilbį. Tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis B. sugriebė ranka už nukentėjusiosos M. N. rankos ir ją pasuko ir taip M. N. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimą. Kaltinamasis B. Ž. tuo pat metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. smūgį į veidą ir kairį šoną bei mesdamas plytą, ja pataikė į A. kojų blauzdas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimus blauzdose. Kaltinamasis suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas B. Ž. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis B. Ž. padarė nuskalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajai M. N. ir nukentėjusiajam A. Ž. jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad B. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiųjų puolimo, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino byloje ištirti įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš byloje ištirtų įrodymų, liudytojų parodymų darytina vienareikšmiška išvada, jog puolančius, agresyvius veiksmus toje konfliktinėje situacijoje atliko tik B. Ž.. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog agresyvius, puolančius veiksmus būtų atlikęs A. Ž. ar A. Ž. ir juolab M. N., nuo kurių būtų turėjęs gintis.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo B. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 33), jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. B. Ž. baustas ne kartą administracine tvarka už KET nusižengimus (t. 2, b. l. 27-32). Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, jis yra dirbantis.

B. Ž. padarė tris tyčinius nesunkius baigtus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, pažeisdamas įstatymo saugomą kiekvieno žmogaus teisę į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad B. Ž. nusikalto pirmą kartą, jis yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, nėra buvęs baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus. Visa tai rodo, kad bausmės kaip valstybinės poveikio priemonės tikslams pasiekti B. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant galinčius tinkamai paveikti jo elgesį įpareigojimus ir apribojimus. Pažymėtina, kad nors BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta teismo teisė įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo teisė vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų paskirti kitus, net baudžiamajame įstatyme nenumatytus, draudimus ar įpareigojimus, jeigu tai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad tokią įtaką B. Ž. elgesiui turės A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistos neturtinės žalos atlyginimas per protingą laikotarpį, padėsiantis ir nukentėjusiesiems greičiau sulaukti šių lėšų, todėl toks įpareigojimas ir skirtinas.

Dėl daiktų ir kardomųjų priemonių

Kaltinamasis B. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Daiktai USB laikmena su vaizdo ir garso įrašu saugotina prie bylos.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. Ž. šioje byloje yra pareiškęs 1000 Eur civilinį ieškinį dėl šiuo nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis grindžia jam padarytu sveikatos sutrikdymu. Nurodė, kad kurį laiką jautė rankos skausmą, ranka dvi savaites buvo įtvare, dvi savaites buvo nedarbingas, taip pat savaitę buvo apsunkintas matymas kaire akimi. Dėl sukelto skausmo, negalėjimo dirbti ir su tuo susijusiais kitais nepatogumais, emociniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais grindžia jam padarytos neturtinės žalos dydį ir prašo ją atlyginti. Nukentėjusioji M. N. šioje byloje yra pareiškusi 500,00 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nusikaltimu jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, grindžia jai sukeltu fiziniu skausmu ir patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais. Nukentėjusioji nurodė, kad jai yra keistas dešinės rankos peties sąnarys, jai taip pat yra keistas ir klubo sąnarys. Dėl kaltinamojo išsuktos rankos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, kadangi ji yra garbaus amžiaus dėl šio veiksmo (traukimo-sukimo) neišlaikiusi lygsvaros nukrito. Po šio įvykio ranką turėjo laikyti įtvare, o tai apsunkino jos galimybes kasdieninėje ruošoje, dėl kritimo kurį laiką sunkiai vaikščiojo. Dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir materialinius nuostolius. Nukentėjusysis A. Ž. yra pareiškęs 3000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu jam padarytai neturtinei žalai atlyginti, kurį grindžia jam sukeltu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, emocine depresija ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė šonkaulio lūžį, žasto sumušimą, abiejų kojų blauzdų nubrozdinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir psichologinius išgyvenimus, kadangi dėl patirto šonkaulio lūžio jis nebegalėjo užsiimti vandensvydžio sportu, kuriuo ilgą laiką užsiėmė profesionaliai. Siekė savo gyvenimą sieti su šiuo sportu. Tačiau šis įvykis visiškai pakeitė jo gyvenimą, jis nebegali sportuoti. Nors atlyginti visiškai neturtinės žalos dydį objektyviai neįmanoma, kadangi neįmanoma neturtinės žalos dydį įvertinti pinigais, tačiau nukentėjusysis A. Ž. prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyti jau ieškinyje suminėti pagrindai asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo; taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta kaltinamojo kaltė smurtiniais veiksmais padarius nukentėjusiesiems asmenims nežymius sveikatos sutrikdymus. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiesiems ir dvasinius išgyvenimus, nurodytus ieškinyje ir tiesiogiai susijusius būtent su tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jokios nukentėjusiųjų kaltės dėl šio konflikto kilimo teismas nenustatė. Tuo tarpu tyčinė kaltinamojo kaltė tokiu būdu sužalojant nukentėjusiuosius – savo giminaičius: brolį, sūnėną ir tėvo sugyventinę, yra visiškai įrodyta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisme apie savo turtinę padėtį nieko nepaaiškino, yra brandaus amžiaus darbingas asmuo, bendrovės vadovas, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nukentėjusysis A. Ž. tvirtino, jog šio konflikto metu buvo sulaužytas šonkaulis ir šią aplinkybę įrodinėjo Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santaros klinikos 2019-07-29 echoskopijos aprašu, kur nurodoma, kad atlikus kairės krūtinės ląstos priekinės pusės echoskopiją matomas apie 1,4 mm kaulinio audinio defektas be poslinkio. Pleuroje skysčio nėra. Pleuros slydimas normalus (t. 1, b. l. 97). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-07-30 specialistas išvados Nr. G 2575/2019(01) tiriamojoje dalyje aptarė Santaros klinikų Vaikų ligoninės echoskopijos pažymą ir išvadoje konstatavo, kad A. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais <...>. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais įtariamas šonkaulio lūžis, kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi nėra patvirtintas radiologiškai (t. 1, b. l. 100-101). Esant byloje tokiems dokumentams, teismas daro išvadą, kad teismo medicinos specialistas nevertino galimo šonkaulio lūžio, nes įrodinėjant jo buvimą/nebuvimą, būtina buvo atlikti radiologinį tyrimą, kurio nukentėjusysis neatliko. Tik teismo medicinos specialistas yra kompetentingas nustatyti asmens sveikatos sutrikdymo mastą. Iš praktikos yra žinoma, jog šonkaulio lūžimas galimai leistų sveikatos sutrikdymo laipsnį vertinti sunkesniu. Baudžiamajame procese prielaidomis negali būti grindžiamos jokios teismo išvados. Nukentėjusysis leidžiamomis, objektyviomis ir neginčijamomis priemonėmis neįrodė fakto, jog konflikto metu jam buvo sulaužytas šonkaulis, todėl teismas privalo atsižvelgti į šią aplinkybę, vertindamas neturtinės žalos dydį. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduoti keli smūgiai), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir patirtus nepatogumus. Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. Ž. nurodė, jog jam lūžo šonkaulis, o M. N. nurodė, kad jai kurį laiką buvo sunku vaikščioti, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, netgi priešingai – specialisto išvadoje nurodyta, jog šonkaulio lūžis nepatvirtintas radiologiškai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis dirbantis, turi registruojamo turto. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiojo A. Ž. patirtai neturtinei žalai atlygtini yra 500 eurų. Nustatydamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistinos sumos dydį, teismas turi atsižvelgti į faktą, kad visiems nukentėjusiesiems A. Ž., M. N. ir A. Ž. buvo padaryti nežymūs, ilgesnio sveikatos sutrikimo nesukėlę sužalojimai, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įpareigojančią nustatyti priteistiną neturtinės žalos sumą taip, kad ji atitiktų protingumo, teisingumo principus; įvertinus visa tai, nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai M. N. - 400 Eur, o A. Ž. – 300 Eur suma nusikaltimu jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. Ž. teismui pateikė advokato pagalbos šiame procese apmokėjimo dokumentus ir paprašė priteisti jam 3368,15 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui už atstovavimą viso proceso metu. Lietuvos Respublikos BPK 103, 104 straipsniuose nurodyta nukentėjusiojo teisė pripažinti tokias jo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir prašyti jas priteisti iš kaltinamojo, jo pateikti įrodymai patvirtina šių išlaidų susidarymą. Prašoma priteisti suma yra labai ženkli. Šioje byloje buvo paskirti 8 teisiamieji posėdžiai, kurių du: 2020-03-18 (dėl kaltinamojo prašymo dėl kelionės į (duomenys neskelbtini)), 2020-04-03 (dėl pirmojo karantino) nevyko, proceso dalyviai apie tai buvo informuoti iš anksto ir į teismą nevyko. Proceso dalyviai į teismą vyko šešis kartus, procesai tęsėsi nuo 40 minučių iki 3 valandų. 2020-09-03 ir 2020-09-09 teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl kaltinamojo gynėjo reikalavimo į posėdį kviesti liudytoją K. D. ir kitų prašymų. Bylos nagrinėjimas užtruko pusę metų. Nukentėjusiojo atstovas turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra jo kontora, jis rengė civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. Ž. bei kitus dokumentus, tad teismas laiko, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra kiek per didelė, vertinant šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas teisme, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama proporcinga nurodytiems kriterijams šių proceso išlaidų dalis – 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297- 308 straipsniais,

nusprendžia:

B. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (A. Ž. sužalojimas) –laisvės apribojimą septyniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž. priteistą neturtinę žalą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (A. Ž. sužalojimas) - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž. priteistą neturtinę žalą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (M. N. sužalojimas) - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. N. priteistą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti B. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą metams dviems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistą neturtinę žalą;

Iš dalies patenkinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį ir priteisti jam iš B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš dalies patenkinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jam iš B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš dalies patenkinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jai iš B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus – USB laikmeną, saugoti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Silvana Girdenienė