Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-828-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
e2-828-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00024-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-828-943/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria byla perduota nagrinėti apygardos administraciniam teismui, civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 65 234,16 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Ieškinyje nurodė, kad tarnybos metu bei tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal iškvietimą buvo sužalotas dėl kitos pareigūnės kaltės įvykusio autoįvykio.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kompensacijos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais yra įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje, todėl, teismo vertinimu, ginčas yra tarnybinis, nepaisant to, jog ieškovas ieškinyje remiasi kitomis įstatymų nuostatomis (dėl žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio, atlyginimo).

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir bylą grąžinti pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Skunde nurodoma, kad ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnių nuostatomis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis nukentėjo eismo įvykio metu kaip keleivis, o AB „Lietuvos draudimas“ jam neatlygino visos eismo įvykio metu patirtos žalos, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota nagrinėti apygardos administraciniam teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią civilinių bylų priskirtinumą teismams, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylas, kurias nagrinėja administraciniai teismai. Bylos rūšinį teismingumą apibrėžia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai nagrinėjamoje byloje teisinis santykis yra mišrus, tai bylos rūšinį teismingumą nulemia teisinis santykis, kuris byloje vyrauja. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017).Ieškovas ieškiniu prašo priteisti žalą, kurią jis patyrė dėl eismo įvykio, įvykusio tarnybinių funkcijų vykdymo metu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas yra tarnybinis (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus ginčus dėl žalos atlyginimo, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ginčas priskirtinas tarnybinių ginčų kategorijai, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymus dėl rūšinio teismingumo klausimo nustatymo, yra išaiškinusi, jog tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Ieškovas iš vidaus tarnybos atleistas 2017 m. balandžio 20 d., tačiau byloje kilęs ginčas nėra siejamas su jo atleidimu iš vidaus tarnybos, o siekiama gauti turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Kadangi nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu ginčą būtų galima priskirti tarnybinio ginčo kategorijai, nėra įrodinėjamos ir byloje neturės būti nustatinėjamos, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje yra kilęs tarnybinis ginčas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Ieškinys reiškiamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje reiškiamą ieškinį nagrinėtini išimtinai civilinio pobūdžio teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė