Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-03-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 274 str. 1 d., 2 d., 206 str., 285 str. l d. laisvės atėmimu 3 metams su 12500 Lt bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2001-06-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 274 str. 2 d., 204 str., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 13750 Lt bauda su atėmimu teisės dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybės valdžios įstaigose, 5 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001-09-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 204 str., 16 str. 2 d. ir 274 str. 2 d., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 metams su 12750 Lt bauda ir atėmimu teisės dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybinės valdžios įstaigose, 5 metams, 2007-07-17 bauda išieškota;

4) 2002-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 274 str. 2 d., 274 str. 2 d., 204 str., taikant BK 42 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 12750 Lt bauda, atimant teisę dirbti darbą, susijusį su tarnyba valstybinėse įstaigose, 5 metams, 2003-06-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 5 str., nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, 2003-07-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 11 mėnesių 7 dienas;

5) 2008-03-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;

6) 2010-10-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams;

7) 2011-05-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., taikant BK 65 str. 1 d., 1 p., 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010 10 12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, rem. BK 64 str. 1. 2 d., visiškai pridėta 2008 03 04 Vilniaus m. 3 apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1300 Lt bauda ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1300 Lt bauda, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011-12-13 bauda sumokėta;

8) 2011-12-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams,

9) 2012 05 28 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 sr. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 12 23 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

Bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą 2010 11 12 laikotarpyje nuo 12 iki 13 val. važiuojant automobiliu pažįstamai J. M. su kuria susipažino prekybos miestelyje ,,Urmas“ esančiame Jaune, Pramonės per. 16, prisistatydamas Dariaus vardu, melagingai pranešdamas jai, kad jis turi problemų su savo pervežimų verslu, nes jo užsakovai vėluoja su ju atsiskaityti bei jam reikia 2500 litų, įgijęs jos pasitikėjimą iš J. M. prie VšĮ ,,Kalniečių‘ poliklinikos, esančios Kaune, Savanorių pr. 369 gavo 2500 litų kaip skolą, kurią žadėjo grąžinti per savaitę, tačiau pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą J. M. turtą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule svetimą turtą, 2010 11 12 laikotarpyje nuo 21 iki 23 val. parašė SMS trumpąją žinutę J. M., melagingai pranešdamas jai, kad vairuodamas automobilį partrenkė žmogų ir jam reikia 5000 Lt, įgijęs jos pasitikėjimą, 2010 11 13 iš J. M. prie prekybos centro ,,Savas“, esančio Kaune, Savanorių pr. 346, gavo 3000 litų kaip skolą, kurią žadėjo grąžinti per savaitę, tačiau pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą J. M. priklausantį turtą – 3000 litų; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą 2010 11 13 laikotarpyje tarp 13 iki 17 val. parašė SMS trumpąją žinutę pažįstamai J. M., melagingai pranešdamas jai ,kad jo mama sužinojusi apie sukeltą avariją labai susinervino, pablogėjo jos sveikata ir ją išvežė į ligoninę. 2010 11 14 paskambinęs J. M. melagingai pranešė, kad per naktį pablogėjo mamos sveikatos būklė, reikalinga skubi operacija ir jam reikia 600 litų, įgijęs jos pasitikėjimą iš J. M. prekybos miestelyje ,,Urmas“ esančiame Pramonės per.16, Kaune, gavo 300 litų, kaip skolą, kurią žadėjo grąžinti per savaitę, tačiau pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą J. M. priklausantį turtą – 300 litų. Šiais savo veiksmais V. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą J. M. priklausantį turtą – 5800 litų.

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Tyrėjos R. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinus duomenų bazę nustatyta, jog automobilis priklauso V. Š., kuris turi sūnų V. Š. (27 b.l.), kas patvirtinta asmens duomenų bei informacijos apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės (28, 29 , 30 b.l.).

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, apgaule savo ar kitų naudai įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės arba ją panaikinęs. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais būdais ir priemonėmis, gali būti apgaudinėjama žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Apgaulei gali būti panaudotas ir civilinių sutarčių sudarymas, kai iš anksto numatyta tokių sutarčių sudarymu suklaidinti turto savininką ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis byloje Nr. 2K-71/2009, 2011-06-14 nutartis byloje Nr. 2K-299/2011 ir kt.). Nors V. Š. neigia naudojęs apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu, o tik skolinęsis jos pinigus ir ketinęs grąžinti, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. Š. iš J. M. 5800 litų įgijo kaip tariamą skolą, neketindamas šių pinigų jai grąžinti. Prieš gaudamas J. M. pinigus, jis pranešė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent 2010 11 12 papasakojo apie turimas problemas su pervežimo įmone, 2010 11 12 vakare pranešė nukentėjusiajai, jog padarė avariją – partrenkė žmogų ir jam reikalingi 5000 litų, bei 2010 11 13 nurodė, jog sužinojus apie jo padarytą avariją, motinai labai pablogėjo sveikata ir ji pateko į ligoninę, o 2010 11 14 nurodė, jog motinai reikalinga operacija, todėl skubiai reikia 600 litų. Nei vienas iš V. Š. nurodytų įvykių realiai nebuvo įvykęs – jis pervežimų verslu nesivertė ir todėl dėl to problemų neturėjo, jokios avarijos nepadarė ir dėl to jo motina negalėjo susinervinti. Tai, jog kaltinamasis neketino grąžinti nukentėjusiajai pinigų, patvirtina ir tai, jog, jo teigimu pametęs telefoną, jis nesiėmė jokių priemonių surasti nukentėjusiąją, prašyti jos apie skolos grąžinimo atidėjimą, nors žinojo tikslią jos darbo vietą ir apytikriai - gyvenamąją. Jog pinigų jis neketino grąžinti liudija ir tai, jog po to, kai nukentėjusioji pradėjo ieškoti, kaltinamasis suvaidino infarktą ir savo mirtį, rašydamas žinutes dukters ir buvusios žmonos vardu. Kaltinamojo teiginys, jog jis telefoną pametė, o žinutes galimai rašė pašalinis asmuo – laikytinas gynybine versija, kadangi iš gautų žinučių turinio akivaizdžiai matyti, jog kalbant apie dokumentus, kuriuos jam buvo perdavusi nukentėjusioji nunešimui į polikliniką, pats žinutės autorius nurodo nukentėjusiosios gimimo metus, nors tokių aplinkybių atsitiktinis telefoną radęs žmogus žinoti negalėjo. Taip pat negalėjo žinoti apie kaltininko vaiką, kurio vardu buvo parašyta pirmoji žinutė, jog ,,tėčiui infarktas“.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro kategorišką išvadą, jog J. M. turtą V. Š. įgijo sukčiaudamas. Tokiu būdu kaltinamojo veika pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog veika dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu dėl 3000 litų gavimo iš jos Kaune, Savanorių pr. 346 padaryta 2012 11 13, tačiau akivaizdu, jog tai yra rašymo apsirikimas, pranešimas apie įtarimą pareikštas 2012 05 16, t.y. vėlesne data, negu kaltinime nurodyta veikos data, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant veikos datą – 2010 11 13. Toks kaltinimo patikslinimas nepažeis kaltinamojo teisės į gynybą, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis duodamas parodymus kalbėjo būtent apie 2010 11 12 – 2010 11 13 laikotarpiu padarytas veikas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). V. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neatlyginta. Šį nusikaltimą jis padarė praėjus vos mėnesiui po Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jis taip pat buvo nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d., vėliau vėl darė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2012 05 28 Druskininkų m. apylinkės teismo. Įvertinus tai, jog darant šią nusikalstamą veiką, V. Š. turėjo neišnykusius teistumus, t.y. esant nusikaltimų recidyvui, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas bausmę vertina jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį iki nusikaltimo ir po jo padarymo (tiek prieš šią veiką, tiek po jos jis darė nusikaltimus nuosavybei), ir sprendžia, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš teistumų ir nerodo noro taisytis, laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajai turtinės žalos, nėra jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Taip pat vertintina tai, jog V. Š. turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir turi dėl didelių specialiųjų poreikių nedarbingą tėvą (1 t., 186-188 b.l.). Dėl šių priežasčių V. Š. skirtina LR BK 182 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas, už kurį V. Š. teisiamas šioje byloje padarytas iki priimant 2011 12 23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei 2012 05 28 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžius (kurie yra subendrinti tarpusavyje bei su ankstesniais nuosprendžiais), todėl subendrinant bausmes, teismas vadovaujasi BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007-05-22 nutartis byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5800 litų turtinės žalos. Šis ieškinys pagrįstas, žala įrodyta, kaltinamasis žalos dydžio neginčija, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant J. M. iš V. Š. 5800 litų turtinei žalai atlyginti.

Taip pat J. M. prašo priteisti 4000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl V. Š. veiksmų jai padaryta neturtinė žala – V. Š. nurodytus įvykius išgyveno kaip savus, naktimis nemiegojo, patyrė stresą, pirko gėles, ėjo į Karmėlavos kapines ieškoti jo kapo, ieškojo jo policijoje. Dažnai sirgo, ne kartą kreipėsi į medikus, patyrė didelį stresą, išlaidas advokato pagalbai, kurių negali pagrįsti, V. Š. negrąžino jai nei vieno cento skolos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustatyto įstatymas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors V. Š. padarytas nusikaltimas nesmurtinis, tačiau teismas sutinka, jog šiais priešingais įstatymui kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala.

LR CK nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t.y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

J. M. buvo padaryta 5800 litų turtinė žala – jokia šios žalos dalis neatlyginta. Teismas sutinka, jog dėl prarastų pinigų, J. M., patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Šiuos neigiamus išgyvenimus, įvertinus pinigais, turi atlyginti kaltas asmuo. Taip pat teismas sutinka, jog neigiamus dvasinius išgyvenimus J. M. sukėlė ir V. Š. nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais jis tikėjosi išvengti susitikimo su nukentėjusiąją ir tuo pačiu pinigų grąžinimo – būtent liga, mirtis. Teismas laiko, jog atsižvelgus į nukentėjusiosios turėtus išgyvenimus ir nepatogumus, nukentėjusiajai nepateikus duomenų apie išlaidas advokatui, apie tai, jog ji dėl patirto streso gydėsi gydymo įstaigoje, jog jai buvo diagnozuota koks nors susirgimas, protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis J. M. būtų 2500 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 5 d., 305 str., 306 str., 307str., 1 ir 4, 6, 7 d.,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinti su 2012 05 28 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (3 metai laisvės atėmimo) bausmes dalinai sudedant, t.y. prie Druskininkų apylinkės teismo paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti V. Š. kardomąją priemonę suėmimą ir jo laiką įskaityti į bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012 05 28 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti J. M. iš V. Š. 5800 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti ir 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.