- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-148-282-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Danutė Matiukienė
- Nuteistasis
- V. Ž., N. Š.
- Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Stulginskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-282/2007
2007 m. balandžio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė V. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas N. Š. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpyje tarp 2006 m. vasario 2 d. ir 2006 m. balandžio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su N. Š. , įsibrovė į R. V. P. ir S. P. garažą, bei pagrobė R. V. P. 800 Lt vertės automobilinę priekabą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo jo veiksmus vertinti ne tik pagal savo vidinį įsitikinimą, o remiantis įrodymais, taip pat išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Apeliantas nurodo, jog nukentėjusieji P. yra Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro P. tėvai, apie tai jis buvo informuotas ikiteisminio tyrimo metu, išaiškintos neprisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką pasekmės, kas duoda pagrindą manytu, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Taip pat nurodo, jog teismas ignoravo jo prašymą kviesti apklausai liudytoją, kuri tą dieną jam padėjo tvarkytis garaže ir būtų paliudijusi, kad jis tik tarpininkavo parduodant priekabą, jam nekėlė įtarimo, jog tai ne N. Š. priekaba.
Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai įvardino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis neigė kaltę, nes jis garažo sienoje skylės nepadarė ir teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino, iš ko seka, kad jo kaltės neigimas negali būti sunkinančia aplinkybe, o jis negali gailėtis dėl to, ko nepadarė.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai įvardino ir dar vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - be kompetetingų asmenų išvadų jam beveik konstatavo alkoholizmą, nors jis niekada nėra patekęs į policijos akiratį dėl alkoholio vartojimo.
Taip pat apeliantas teigia, jog teisiamojo posėdžio metu buvo daroma pertrauka vien tam, kad jis susipažintų su baudžiamąją byla, o teismo salėje jam ir jo gynėjui A. Jonauskui likus vieniems, gynėjas primygtinai reikalavo visiškai pripažinti kaltę nurodydamas, jog bet kokiu atveju jis bus nuteistas, o neigdamas kaltę tik pasunkins savo padėtį, iš ko buvo galima suprasti, kad jo likimas jau buvo nuspręstas dar iki pradedant nagrinėti bylą.
Apeliantas nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo teistas 1999 m. vasario 3 d., nes šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko, o teistumas jau senai išnykęs. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog jis, būdamas nuteistas ankstesniu nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme, nepadarė naujų nusikaltimų, užsiima teisėta darbine veikla.
Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl V. Ž. veikos kvalifikacijos pagal LR BK 178 str. 2 d.
Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog V. Ž. kaltė įvykdžius svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą pilnai įrodyta. Nors nuteistasis V. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuolat keitė savo parodymus tai pripažindamas, tai neigdamas kaltę dėl R. V. P. turto vagystės, tačiau iš šioje byloje taip pat nuteisto N. Š. parodymų, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, matyti, jog jis ir V. Ž. priekabos vagystę įsibraunant į patalpą įvykdė bendrais veiksmais, jie abu pro garažo sienoje išardytą skylę pateko į garažą, ten rado automobilinę priekabą, atsidarė garažo duris iš vidaus ir išsistūmė priekabą, V. Ž. pavogtą priekabą pardavė N. Š. nepažįstamam asmeniui, o gautus pinigus išleido maistui, gėrimams, rūkalams (b.l. 58, 141-142). Šiuos savo parodymus N. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 60-63), be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga – liudytojo R. P. parodymai (b.l. 16), jog V. Ž. su N. Š. , kurį jis vėliau atpažino asmens parodymo atpažinti metu, pasiūlė pirkti priekabą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (b.l. 27-30), iš kurių matyti, kad R. P. atpažino V. Ž. ir N. Š. kaip asmenis, atstūmusius jam į garažą priekabą, dėl kurios pirkimo jis buvo susitaręs su V. Ž. , kita bylos medžiaga. Netikėti nuteistojo N. Š. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, priešingai, už nusikaltimą, įvykdytą bendrininkų grupėje, paprastai skiriama griežtesnė bausmė, todėl N. Š. apkalbėti V. Ž. ir būti nuteistam griežtesne bausme nebuvo jokios prasmės.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
V. Ž. nurodo, jog jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras P. yra nukentėjusiųjų sūnus, tačiau apeliantas skunde nemotyvuoja, kuo pasireiškė apylinkės teismo šališkumas, be to, proceso dalyviams, tame tarpe ir V. Ž. , pradėjus teisminį bylos tyrimą, buvo išaiškinta nušalinimo teisė (b.l. 140), tačiau V. Ž. teismui nušalinimo nepareiškė. Tokiu būdu šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo V. Ž. prašymą kviesti apklausai jo nurodytą liudytoją, kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas, prieš pradėdamas įrodymų tyrimą ir jį baigdamas, suteikė proceso dalyviams teisę pateikti prašymus, tačiau ta teise niekas nepasinaudojo, t.y. nuteistasis neprašė apklausti jokios liudytojos apie jai žinomas bylos aplinkybes (b.l. 141, 144).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. Ž. tai neigė įvykdęs vagystę, tai prisipažino ją įvykdęs, todėl tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką, t.y. jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena V. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje, ir tik ši aplinkybė nurodyta nuosprendyje, todėl apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino kaltės neigimą bei alkoholio vartojimą. Į tai, jog V. Ž. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė skirdamas bausmę ir, nors nepripažino šios aplinkybės sunkinančia apelianto atsakomybę, tačiau neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, ir pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi problemų su alkoholiu (b.l. 143-144).
Taip pat niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pertrauka posėdžio metu buvo daroma tik tam, kad gynėjas A. Jonauskas jį priverstų pripažinti kaltę, bei nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas jo likimą jau buvo nusprendęs prieš pradedant nagrinėti bylą. Visų pirma, gynėjas negali žinoti, kokį sprendimą priims teismas, o pertrauka bylos nagrinėjime buvo padaryta todėl, jog V. Ž. abejojo, ar jis susipažinęs su bylos medžiaga (b.l. 143).
Apeliacinio V. Ž. skundo argumentas, jog teismas, skirdamas bausmę, be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnį teistumą, yra pagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, iki skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo V. Ž. paskutinį kartą buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 3 d. nuosprendžiu (b.l. 66-67). Sunkiausia iš šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), už kuriuos nuteisti asmenys, realiai atlikę paskirtą bausmę, po bausmės atlikimo praėjus trejiems metams laikomi neturinčiais teistumo (LR BK 97 str.). Kadangi dabar galiojantis įstatymas švelnina nuteistojo V. Ž. padėtį, teismas jį ir taiko bei konstatuoja, jog V. Ž. teistumas išnyko 2003-11-23, t.y. praėjus trejiems metams po realaus bausmės atlikimo. Nusikalstama veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas V. Ž. , įvykdyta laikotarpyje tarp 2006 m. vasario 2 d. ir 2006 m. balandžio 26 d., o po teistumo išnykimo pirmasis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2006 m. lapkričio 20 d. už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2005-06-05. Tokiu būdu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. Ž. įvykdė neturėdamas teistumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatomis, kur kalbama apie bausmės skyrimą recidyvistu, kas įtakojo griežtesnės bausmės skyrimą. Todėl nuosprendis V. Ž. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, sušvelninant jam paskirtą bausmę (LR BPK 328 str. 1, 2 p.).
Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje teismas nurodo bausmės skyrimo motyvus, yra prieštaringa – visų pirma apylinkės teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tame tarpe ir BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės, ir yra viena sunkinanti, tačiau motyvuojant skiriamos bausmės dydį jau atsižvelgiama į tai, jog kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu neigė įvykdęs vagystę, teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiojo ir gailėjosi, tačiau apeliaciniame skunde vėl neigia savo kaltę ir nurodo, kad prisipažinti jį privertęs advokatas A. Jonauskas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, o šiai išvadai prieštaraujantis teiginys, jog V. Ž. pripažino kaltę, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas. Taip pat šalintinas teiginys, jog nėra V. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika įvykdyta bendrininkų grupėje.
Bausmės skyrimas
V. Ž. įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas baigtas. V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje. Nors V. Ž. nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau prieš šios veikos įvykdymą jis buvo padaręs dar vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, už kurį nuteistas 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, be to, 1999 m. vasario 3 d. nuosprendžiu V. Ž. taip pat nuteistas už 25 nusikaltimus nuosavybei, kas leidžia teigti, jog V. Ž. turi polinkį daryti nusikaltimus nuosavybei, jis nenori keisti įstatymams priešingo savo gyvenimo būdo, jokių išvadų nedaro, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta veika įvykdyta alkoholio vartojimo pasekmėje, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl V. Ž. bausmė švelninama nekeičiant bausmės rūšies, tik sumažinant bausmės trukmę.
Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis LR BK 63 straipsnio nuostatomis, tačiau švelninant V. Ž. paskirtą bausmę, skiriama ir nauja galutinė subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. ir 331 str.
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti.
Iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti teiginį, jog V. Ž. pripažino kaltę ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sušvelninti iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę V. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.