- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- eI2-6610-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00351-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S19412 dėl nacionalinės vizos Nr. 004530450 panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), atvyko į šalį pagal nacionalinę vizą D (galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2024-06-24). Pareiškėjui viza išduota turint darbo sutartį su darbdaviu (sudaryta 2023 m. birželio 8 d.). Pareiškėjas, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo, turėjo 2023 m. birželio 8 d. sudarytą Darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis dėl vizos ir atvykti į šalį Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 17 straipsnio nuostatų pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje be Vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal už atlygį pagal bendrijos licenciją. Šis liudijimas, išduotas pareiškėjui, galioja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Taip pat jis negali dirbti be tachografo kortelės, kuri išduodama pagal Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. gruodžio įsakymu Nr. 2BE-363. Tokiu būdu, dėl nesuderintų teisės aktų nuostatų, užsienietis, nors ir gavęs vizą, turėdamas darbo sutartį, negali pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų, o Migracijos departamentas konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Darbdavys negali mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negali pradėti dirbti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jų nedeklaravo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui nacionalinė viza 2023 m. birželio 14 d. išduota kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Ravainė“ (toliau – bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Pareiškėjo prašymo dėl vizos pateikimo metu galiojusio Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Tvarkos aprašas), 76.5 papunktis nustato, kad viena iš nacionalinės vizos išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti. Pakankamas pragyvenimo ir grįžimo lėšų dydis užsieniečiui yra 1 minimalioji mėnesinė alga. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m rugsėjo 4 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Išduodant nacionalinę vizą pagal darbo sutartį, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1386 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduota nacionalinė viza negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos nacionalinei vizai gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam išduotą nacionalinę vizą. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S19412 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Indijos pilietis, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti. Vizos pagrindu nurodyta – užsienietis, atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza D, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 24 d. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas kviečiams dirbti UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių darbo metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis, darbdavys įsipareigojo Darbo sutarties laikotarpiu mokėti 1386 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis.
Atsakovui nustačius UTPĮ 19 straipsnio 1 dalyje 13 punkte nurodytą aplinkybę: nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, nes užsieniečio pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo pagrįstos jo gaunamu darbo užmokesčiu (tarpininkavimo rašte Nr. 20230608-105424 nurodyta, kad numatomas darbo sutarties laikotarpis neterminuotas, darbo užmokestis 1386 eurų per mėnesį), buvo priimtas skundžiamas sprendimas panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004530450.
Nagrinėjamu atveju aktualūs specialūs teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykį – Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (pareiškėjo prašymo dėl vizos pateikimo metu galiojusi redakcija) (toliau - Aprašas).
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Aprašo 90 punkte nustatyta, kad nacionalinė viza panaikinama arba atšaukiama Įstatymo 19 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Aprašo 76.5 papunktyje nustatyta, kad užsienietis prie prašymo išduoti nacionalinę vizą turi pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) teisėtai gaus reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, o aprašo 70.19 ir 70.20 papunkčiuose nurodytu atveju – tik dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) teisėtai gaus reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 3 mėnesius arba juridinio asmens įsipareigojimą užtikrinti tokių pajamų gavimą. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis užsieniečiui, nurodytam aprašo 70.1 ir 70.2 papunkčiuose, bei nepilnamečiam užsieniečiui yra 0,5 minimaliosios mėnesinės algos vienam mėnesiui, kitiems užsieniečiams – viena minimalioji mėnesinė alga vienam mėnesiui. Pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga.
Pareiškėjui skundžiamu sprendimu nacionalinė viza panaikinta vadovaujantis dviem pagrindais – remiantis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį ir remiantis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu – jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduota nacionalinė viza, be kita ko, keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso vizos galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. birželio 24 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza, nėra numatytos.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jis negalėjo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje be vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal už atlygį pagal bendrijos licenciją ir šis liudijimas, išduotas pareiškėjui, galioja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje, neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas ir yra įdarbintas bendrovėje tik nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., tą patvirtina Sodros pažyma. Sodros pažymoje duomenys pateikti iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas jokių pajamų iš UAB „Ravainė“ negavo, tai yra jis faktiškai bendrovėje jokių funkcijų neatlikdavo, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis negali dirbti be tachografo kortelės, tačiau jokių duomenų, kad jis arba darbdavys nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi dėl tachografo kortelės išdavimo teismui nepateikė. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nacionalinė viza galiojo nuo 2023 m. liepos 1 d. UAB „Ravainė“ tarpininkavimo rašte dėl nacionalinės vizos nurodyta, kad užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas (bus mokamas) 1386 Eur darbo užmokestis.
Teismas sutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis. Vien faktas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų, tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, yra pagrindas naikinti išduotą nacionalinę vizą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo viza buvo panaikinta vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmais Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose. Migracijos departamentas sprendime išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes ir aktualias Įstatymo nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad aptariamas sprendimas neatitinka gero administravimo principo ir kitų Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų.
Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1punktu ir 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.