- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-45-593/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-582 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 93-582 nuspręsta taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija sprendė, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-582 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarant išvadą, jog nors nuteistasis E. N. ir daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-582 taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo E. N. atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, 7 kartus skatintas, jam nustatyta žema (13 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, yra susiradęs darbą pas ūkininką, atlygina savo finansinius įsipareigojimus, nevengia darbo ir dirba, dalyvauja visose programose, turi pastovią gyvenamąją vietą ir realius ateities planus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo E. N. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės nuostatų ir imperatyvų, todėl priėmė teisingą sprendimą. Nuteistasis ginčija Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo E. N..
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
10. Skundą nagrinėjantis teismas iš pateiktos bylos medžiagos nustatė, kad lygtinio paleidimo taikymui formalus pagrindas, numatytas BVK 157 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, yra. Nuteistasis atlikęs privalomą minimalią įstatyme nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visumai sąlygų dėl lygtinio paleidimo taikymo būtina įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad išvadoje būtų neabejotina, jog yra pagrindas manyti dėl nuteistojo pasiruošimo laikysis įstatymų ir nenusikalsti. Teisėjų kolegija vertina, jog ginčo dėl formalaus pagrindo šio klausimo sprendime nėra.
11. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo instituto taikymui būtino materialaus pagrindo analizės ir vertinimo. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė ir vertino duomenis apie tai, jog pareiškėjas bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 7 kartus, dirbantis, dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių adaptacijos programoje, teisinio ir socialinio švietimo užsiėsimuose, integracijos programoje, buvo aktyvus dalyvaujant visuomeninėje veikloje, prisidėjo prie organizuojamų turnyrų, savanoriškai dengia priteistą jam civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, iš to seka, kad priešingai nei nurodyta skundo argumentuose, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius požymius, veiksnius, todėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo kausimo pagrįstumą sprendė ne tik formaliai, bet darė ir šių aplinkybių analizę. Atsižvelgus į tai, skundo argumentai dėl neva tai neįvertintų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Beje, paminėtos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau objektyviam ir teisingam sprendimui būtina visų reikšmingų (nuteistojo asmenybės bei jo elgesio kaitos) aplinkybių visuma.
12. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu. Analizuojant socialinio tyrimo išvadą, kuria ištirta nuteistojo socialinė aplinka, jo asmenybę apibūdinantys požymiai, lemiantys nuskalstamo elgesio atsiradimo riziką, buvo vertinti lygtinio paleidimo instituto tikslai, bausmės paskirties ir teisingumo principo užtikrinimas. Iš pateiktos skundą nagrinėjančiam teismui bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo pastangos mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką nemaksimalios, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 13 balų (pagal „OASys“), iš jų 2 balai sudaro statinius (nekintančius), o tai reiškia, kad kiti 11 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, visiškai pagrįstai apylinkės teismo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dar nėra tvirtai pasiruošęs būti resocializuotas visuomenėje, kadangi jis 2018 metais ne tik nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, bet ir buvo baudžiamas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo. Nors dar tais pačiais metais nuobauda panaikinta, tačiau nuteistojo elgesio korekcija teismui kelia abejonių ir nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog būdamas laisvėje jis sugebės laikytis įstatymų ir savo elgesiu nekels grėsmės kitiems visuomenės nariams. Todėl, daroma išvada, kad E. N. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pagrįstai apylinkės teismui nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytos išvados teisingumu. Nuteistojo pataisos procesas pataisos namuose turi būti tęsiamas, šio proceso eigoje tikintis, jog E. N. įtvirtins teigiamus savo elgesio modelius, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą, nenusikalstamą E. N. elgesį. Apylinkės teismo padarytos išvados vertinamos teisingai ir būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
14. Skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismui įvertinus E. N. padaryto nusikaltimo sunkumą, tokiu būdu teismas jį baudė antrą kartą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis skundžiamos nutarties motyvams. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytą teisės pažeidimą atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš to seka, kad apylinkės teismas pareiškėjo antrą kartą nebaudė, o vertino padarytą nusikalstamą veiką jos padarymo aplinkybes tik analizuojant E. N. elgesio kaitą ir ne daugiau, todėl pareiškėjo teisės šioje situacijoje pažeistos nebuvo.
15. Taigi, apibendrinant visa kas nurodyta, sprendžiama jog Komisijos išvada taikyti lygtinį paleidimą E. N. padaryta nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, todėl konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.