Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė susipažinusi su A. M. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2014-03-13 gautas ir 2014-03-14 teisėjai atiduotas nukentėjusiosios A. M. skundas, kuriuo ji prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka E. M., L. Č., A. S., R. Č. ir O. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., priteisti jai iš kiekvienos, kaltinamos nusikalstamų veikų padarymu, po 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi šiuo skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galėtų turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.

Nukentėjusiosios A. M. pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardintų reikalavimų:

1. Skunde išdėstyti kaltinimai kaltinant E. M., L. Č., A. S., R. Č. ir O. T. šmeižimu (Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.) bei viešu įžeidimu (Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.) yra neaiškūs ir netikslūs BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Lietuvos Respublikos BPK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Skunde nenurodyta nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami minėti asmenys, padarymo data, laikas ir vieta (tik kaltinant O. T. nurodyta, kad ji nusikalstamas veikas kaltinama padariusi 2012-09-19 ir 2012-09-21 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kompiuterio, tačiau nenurodytas tikslus vietos adresas), todėl neaišku ar ši byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui.

2. Skunde nesuformuotas kaltinimas kiekvienam asmeniui, kaltinamam nusikalstamų veikų padarymu, neaiškios kaltinimo ribos, t.y. iš pateikto skundo neaišku, kokie viešojoje internetinėje erdvėje kiekvienos iš kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu parašyti komentarai konkrečiai atitinka BK 154 str. 1 d. ar BK 155 str. 1 d. nusikalstamų veikų sudėtis (kokiais kiekvienos iš kaltinamųjų komentarais nukentėjusioji laiko, jog ji buvo apšmeižta, o kuriais viešai įžeista). Teismas pažymi, kad savo iniciatyva negali veikų atriboti, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Nukentėjusioji gi skunde aptakiai bendrai prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visas kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Dar kartą teismas akcentuoja, kad kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus kiekvienam asmeniui, kad niekam nekiltų abejonių.

3. Be to, skunde nukentėjusioji nurodydama prieš ją padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes teigia, kad kelete komentarų jos atžvilgiu buvo išsakyti aiškūs grasinimai, buvo teigiama, kad jai reikia „nukapoti rankas“, „nupjauti liežuvį“, dėl ko ji jautėsi nesaugi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų. Iš minėtos aplinkybės matyti, kad nukentėjusioji skundžia ir dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str., kuri nepatenka į privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų nusikalstamų veikų sąrašą (BPK 407 str.), nukentėjusioji dėl šios nusikalstamos veikos neprašo pradėti baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka, todėl minėta nurodyta aplinkybė šiuo atveju privataus kaltinimo tvarka reiškiamų kaltinimų ribose yra perteklinė.

4. Skunde A. M. prašo iš kiekvienos kaltinamos nusikalstamų veikų padarymu priteisti po 10000 litų neturtinei žalai atlyginti, tačiau nedetalizuoja kokią neturtinės žalos atlyginimo sumą prašo priteisti už konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios ji tokią žalą patyrė, padarymą. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų (skundo trūkumų šalinimo instituto BPK nenumatyta) ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pareiškėjai išaiškintina, jog, ištaisius aukščiau nurodytus trūkumus, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti A. M. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą ir jį grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.