Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. A. (toliau-ir kaltinamoji) savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009-10-30 apie 9 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) priklausančiu vyrui A. A. važiavo iš Dūkštų pusės į darbą .Važiavau link (duomenys neskelbtini), dešine kelio puse per vidurį. Buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Iš priekio važiavo 1 mašina, priešpriešinio kelio pusėje važiavo 2 mašinos. Buvo saulėta, nelijo, rūko nebuvo. Priekyje lygtais važiavo Volswagen Pasat, 30 m. atstumus. Ji prisimena, kaip priekyje mašina staigiai pasuko ir kažką apvažiavo. Kaip priekyje esanti mašina išvažiavo ji prieš save tuo momentu pamatė žmogų pasilenkusį su dviračiu, gal jis ko nors buvo išsigandęs, ji tuo metu sumažino greitį ir truputį pasuko į kairę. Iki akseleratoriaus atleidimo buvo iki 85 km/h greitis. Kai mašina išvažiavo į šoną, į kairę, link kelio vidurio ji pamatė žmogų su dviračiu. Jis buvo kelyje 1 m. ar daugiau atstumu nuo pakraščio. Pėsčias buvo kelyje. Ji stabdyti nespėjo nes vyko viskas sekundžių metu. Ji neturėjo galimybės stabdyti. Pamatė žmogų 30, 25 m. atstumu nuo mašinos. Kol mašina buvo priekyje ir nenuvažiavo ji žmogaus nematė. Priešpriešinio kelio pusėje buvo 2 mašinos viena buvo raudona, daugiau pasakyti negali – neatsimena. Pėsčias buvo nukreiptas nugara iš jos matomumo krypties. Jis buvo apsirengęs tamsiai pilkai, tiksliai nepamena. Jis vedė dviratį iš savo dešinės pusės. Ji mano, kad dviratis buvo ant asfalto. Negali pasakyti kokioje padėtyje buvo pėsčias juostos atžvilgiu, jos visas dėmesys buvo nukreiptas į pėsčią. Smūgis įvyko tuo metu kai pasuko. Kai priekyje važiuojanti mašina atliko manevrą, ji matė priešpriešinio kelio pusėje važiuojančias mašinas. Taip išeina, kad ji važiavo kaip ir priešais priekyje važiuojanti mašina, taip pat bandė atlikti manevrą. Nežino, gal jai nepavyko apvažiuoti kaip priekyje važiuojančiai mašinai, nes prieš jos buvo automobilis. Kai jos automobilyje pradėjo byrėti stiklai, pradėjo stabdyti, po to nuvažiavo nuo kelio ir įjungė avarinį signalą, nubėgo prie gulinčio žmogaus. Ten jau stovėjo liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti. Pribėgus, klausė ar jie paskambino į greitąją, ir pati pradėjo rinkti numerį, bet nei vieno neprisiminė. Tada pradėjo skambinti vyrui, kad jis iškviestų greitąją, bet negalėjo prisiskambinti. Liudytojai pasakė, kad jie paskambino į greitąją ir policiją. Policija greitai atvažiavo, greitoji vėliau. Manau, kad dviratis buvo ant asfalto, o ne ant kelkraščio. Mano, kad ji nekalta, nes neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo. Prieš jos važiavo kaimynė, kuri pasakojo, kad pėsčias ėjo vos ne per vidurį, ir ji pėsčias vos apvažiavo. Bendravo su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, nes skaito, kad taip reikia (t. 1, b.l. 77-82, 88-89, 141-146, 154-155).

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2009 10 30 , kurio metu Vilniaus r., kelyje (duomenys neskelbtini), žuvo jo tėvas Č. J. nieko parodyti negali, nes nežino. Tą dieną tėvas nuvažiavo pas savo brolį. Įvykio vietoje tėvas atsidūrė, nes, matyt ėjo iš brolio link namų. Jis buvo apsirengęs mėlynos ir geltonos spalvos striukę, tamsias kelnes. Jam apie įvykį pranešė pašto darbuotoja. Jis nuvažiavo į įvykio vietą. Kaltinamoji pas jį nebuvo atvykusi, o tik jos vyras, kuris atsiprašė. Tėvas turėjo invalidumą. Tėvo kojos buvo nesveikos, tačiau su dviračių važinėti galėjo. Pretenzijų kaltinamajai neturi (t. 1, b.l. 49, 121, 123-124, 139).

N. T. J. parodė, kad žuvo jos vyras, įvykio nematė. Tą dieną vyras buvo pas brolį. Išvažiavo su dviračiu. Dviratis po įvykio buvo grąžintas, jis nebuvo sugadintas. Kaltinamoji neseniai jos atsiprašė. Ji atsiprašymus priėmė, nenori, kad ji sėdėtų kalėjime. Tik nori, kad ji jai kažkaip padėtų (t. 1, b.l. 133, 138-139).

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad žuvusysis jos tėvas. Įvykio nematė. Kaltinamojo prieš savaitę buvo atvažiavusi, atsiprašė, gailisi (t. 1, b.l. 134, 139).

Liudytojas P. L. parodė, kad 2009 10 30 apie 08.50 val. jis su draugu A. S. važiavo keliu (duomenys neskelbtini),. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo šviesus paros metas, švietė saulė. Prieš juos važiavo lengvasis automobilis. Eismo įvykio nematė, nes tas automobilis užstokojam įio įvykio matimumą, matė tik, kad priešingoje kelio pusėje kažkoks objektas pakilo į viršų ir nukrito, net nesuprato, kad tai žmogus. Viskas įvyko labai greitai. Priekyje važiavęs automobilis buvo sustojęs, tačiau išvažiavo. Jie sustojo. Artūras išlipo iš automobilio ir nuėjo apžiūrėti įvykio vietos, o jis skambino pagalbos telefonu. Mano, kad vairuotoja negalėjo apvažiuoti kliūties, nes prieš jų važiavo viena mašina ir prieš tą mašiną dar viena mašina. Tą dieną švietė labai skaisti saulė ir tai galėjo apakinti vairuotoją. Vairuotoja lyg po įvykio lyg sakė, kad saulė ją apakino. Partrenktas žmogus gulėjo griovyje. Automobilis stovėjo kelkraštyje, gali būti, kad dešiniais ratais buvo kelkraštyje, o kairiais kelio. Buvo apgadintas automobilio iš dešinės pusės priekis. Įvykio vietoje pastebėjo, kad dviratis beveik nesugadintas, įlenktas kairysis šonas, žmogaus buvo nutraukta koja (t. 1, b.l. 47-48, 120, 124-125).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2009-10-30 d. apie 08.50 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini),. Buvo šviesu, saulėta. Iš automobilio galo švietė saulė. Važiavo savo eismo juosta, dešine puse. Kartu su juo važiavo jo kolega P. L.. Prieš jį važiavo du automobiliai, kurie važiavo jo važiavimo kryptimi. Priešpriešinėje eismo juostoje link jo artėjo du automobiliai. Jis pamatė, kad tarp tų dviejų minėtų automobilių išskrido žmogus. Žmogus nukrito į kairįjį kelkraštį. Kur buvo žmogus prieš partrenkimą tikslai nurodyti negali, kadangi užstojo pirmas automobilis, gali tik numanyti, kad pagal jo kritimo trajektoriją žmogus galėjo būti ant kelio, prie pat kelkraščio, galėjo būti ant kelkraščio. Priešpriešiais važiavęs automobilis galėjo važiuoti apie 100 km/h greičiu. Jis sustojo. Išlipęs pamatė kairiajame kelkraštyje (jo važiavimo kryptimi) gulėjo dviratis ant kurio sugadinimų nesimatė. Žmogų partrenkęs automobilis po partrenkimo dar pavažiavo apie 50 metrų. Prieš jį važiavęs automobilis nuvažiavo nesustojęs. Priešpriešiais važiavę automobiliai važiavo virš 90 km/h greičiu. Jam važiuojant matomumas buvo geras. Važiuojant priešpriešiais matomumas galėjo būti blogas, nes į akis švietė saulė. Mano, kad kaltinamoji negalėjo apvažiuoti kliūties, nes jai trukdė priešais važiuojančios mašinos (t. 1, b.l. 45-46, 132, 137-138).

Eismo įvykio ekspertas L. A. teismo posėdyje palaikė specialisto išvadą (t. 1, b.l. 58-62) ir paaiškino, kad trauminis amputacijos paprastai būna kai automobilio greitis ne mažesnis nei 100 km/h. Patvirtino tą faktą, kad nukentėjusysis negalėjo staigiai iššokti prieš mašiną. Tai užfiksuota specialisto išvadoje, išvada paremta skaičiavimais. Specialisto išvadoje taip pat yra atsakyta, kad vairuotoja turėjo techninę galimybę apvažiuoti pėščiąjį, neišvažiuojant į priešpriešinį juostą. Sprendžiant iš specialisto išvados, nukentėjusysis buvo partrenktas ties dešinės važiuojamosios dalies karštu. Kelkraščio plotis toje vietoje yra 1, 7 m. Tačiau reikia žiūrėti į patį kelkraštį, ar yra balas ir pan. Tačiau žiūrint techniškai, tokio kelkraščio pločio turėtų užtekti eiti pėsčiajam, vedančiam dviratį. Vidutiniškai žmogus einantis ir vedantis dviratį gali užimti iki 1 m atstumą. Tikėtina, kad dviratis buvo vedamas kelkraščiu, nes jie ten ir gulėjo. Tikėtina, kad kontaktas įvyko ties dešiniojoje važiuojamosios dalies kraštu, nes pėsčias ėjo važiuojamosios dalies kraštu, o dviratį vedusi kelkraščiu. Vairuotojas, pastebėjęs pėsčiąjį besistumiantį dviratį kelio važiuojamąją dalimi turėjo arba saugiai apvažiuoti arba sustabdyti (t. 1, b.l. 135-136).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta Vilniaus r., kelias (duomenys neskelbtini),, tiesus kelio ruožas, įkalnė. Kelio dangos tipas- asfaltas. Kelio būklė-šlapia. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7 m., kelkraščio plotis dešinėje pusėje 1,7 m., kairėje pusėje- 0,7 m. Važiuojamoji dalies kraštas paženklintas siaura ištisine kelio ženklinimo linija(1.1), vidurys linija 1.6. Griovio gylis dešinėje 1m, kairėje-1m. Kelio aplinka –miškas. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: Lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link Sudervės, nuo kairio priekinio rato iki važiuojamosios dalies krašto 6,1m, nuo galinio 5,9 m. Nuo kilometražinio stulpelio Nr. 14- 99,2 m atstumu link Sudervės. Transporto priemonių judėjimo krypties žymės – pagal šukių išsidėstymą. Pagrindiniai duomenys, kurie apibudina transporto priemonių susidūrimo vietą –stiklo šukės išsidėsčiusios pagal visą važiuojamąją dalį nuo vietos kur lavonas atsitrenkė į žemę-(Nr.12) iki rėmelio nuo priekinio priešrūkinio žibinto. Ant važiuojamosios dalies yra du juodos spalvos batai ( Nr.8 ir 9) , kraujo žymės yra vietoje, ant žemės , kur atsitrenkė lavonas ( Nr.12). Slydimo žymė ant griovio šlaito( nuo lavono dešinės rankos(Nr. 11), kurios ilgis 4m. Lavonas guli ant kairio šono galva link Dūkštų, griovyje, nuo galvos iki važiuojamosios dalies 4,7m, nuo dešinės kojos 4,4m. (t. 1, b.l. 5-23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas eismo įvykio metu apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: variklio gaubto dešinė pusė, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės rūko žibintas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis. Pėdsakai ir kiti daiktinai įrodymai ant transporto priemonės: kraujo žymės ant variklio gaubto ir priekinio dešinės pusės sparno. Odos likučiai ant durų statramsčio priekinių durelių dešinės pusės, užstrigęs odos gabalas tarp variklio gaubto ir dešinės pusės priekinio sparno (t. 1, b.l. 24-25).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas eismo įvykio metu apgadintas dviratis, bėginis. Išoriniai sugadinimo požymiai: pakreiptas vairas į dešinę pusę, apgadinimų nėra. Šoniniai ir galiniai atšvaitai nepažeisti. Ant dviračio rėmo apatinės dalies matosi kraujo lašai (t. 1, b.l. 30-31).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-3366(09) nurodyta:

1. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima apskaičiuoti kokiu greičiu automobilis „ (duomenys neskelbtini)“ važiavo prieš eismo įvykį.

2. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. A. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio saugiai apvažiuodama pėsčiąjį Č. J., reaguojant apvažiavimui tuomet, kai iki jo buvo likęs nemažesnis kaip 51 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 80 km/h greičiu ir nemažesnis kaip 54 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 85 km/h greičiu. Eismo įvykio aplinkybėmis, jeigu priešpriešiais automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ nuo Sudervės link Dūkštų važiavo kitos transporto priemonės, tuomet apvažiuoti pėsčiąjį įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą būtų nepriimtina ir nesaugu. Šiuo atveju vairuotoja J. A. privalėtų stabdyti vairuojamą automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. A. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio reaguodama efektyviam stabdymui tuomet, kai iki pėsčiojo buvo likęs nemažesnis kaip 63 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 80 km/h greičiu.

3. Automobiliui „ (duomenys neskelbtini)“ važiuojant užduoties klausime nurodytu 90km/h greičiu vairuotoja J. A. turėtų techninę galimybę išvengti eismo įvykio:

a) saugiai apvažiuodama pėsčiąjį Č. J., reaguojant apvažiavimui tuomet, kai iki jo buvo likęs nemažesnis kaip 57 m atstumas:

b) reaguodama efektyviam stabdymui tuomet, kai iki pėsčiojo buvo likęs nemažesnis kaip 77 m. atstumas.

4. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: J. A. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kelio kilometru partrenkė ta pačia kryptimi, dešine kelio puse einantį ir sau iš dešinės pusės dviratį besivedantį pėsčiąjį Č. J.. Priminio smūgio metu pėsčiasis Č. J. buvo partrenktas priekiniu dešiniuoju automobilio kampu, artimųjų šviesų žibinto sritimi, po to pėsčiasis kontaktavo su automobilio dešiniojo šono dalimis- veidrodėliu, priekinėmis ir užpakalinėmis durelėmis. Nuo smūgio pėsčiasis buvo bloškiamas į priekį, automobilio važiavimo kryptimi, bei į dešinę šalikelę, žiūrint link Sudervės. Automobilis „ (duomenys neskelbtini)“ po pėsčiojo partrenkimo buvo sustabdytas už nublokšto pėsčiojo, dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu, žiūrint link Sudervės. Pėsčiasis buvo patrenktas prieš tą vietą, kur guli dviratis. Nustatyti tikslesnę pėsčiojo partrenkimo vietą iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių objektyvių duomenų nėra galimybės (t. 1, b.l. 58-62).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 5757/09(01) nurodyta, kad J. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 91).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1643/09(01) nurodyta:

1. Č. J. mirė nuo kūno sumušimo pasireiškusio atviru daugiaskeveldriniu kaukolės skliauto pamato kaulų lūžiu su smegenų suardymu: trigubu stuburo lūžiu su pailgtųjų ir nugaros smegenų nutraukimu; daugybiniais abipusiai šonkaulių lūžiais su tarpšonkaulinių raumenų plyšimu, trachėjos pilnu plyšimu, plaučių sumušimu; dešinės alkūnės sąnario išnirimu; pilna traumine kairės blauzdos amputacija; intraodine kraujosruva krūtinės kairėje, nubrozdinimu kryžkaulyje, nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruvomis dešinėje šlaunyje ir nubrozdinimu dešinėje blauzdoje.

2. Č. J. mirtis įvyko maždaug prieš parą iki jo lavono tyrimo pradžios 2009-10-31 d., 11;00 val. į tai nurodo lavoniniai reiškiniai nustatyti lavono tyrimo metu( lavoninis sustingimas stiprus, lavondėmės spaudžiant spalvos nekeičia).

3. Č. J. lavone nustatyti sužalojimai: atviras daugiaskelveldrinis kaukolės skliauto-pamato kaulų lūžis su smegenų suardymu; trigubas stuburo lūžis( pakauškaulio ir C1 plyšimas, C 7/Th1 ir Th 10/Th 11 plyšimai) su pailgtųjų ir nugaros smegenų nutraukimu: daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su tarpšonkaulinių raumenų plyšimu, trachėjos pilnas plyšimas, palučių sumušimas; dešinės alkūnės sąnario išnirimas; pilna trauminė kairės blauzdos amputacija; intraodinė kraujosruva krūtinės kairėje, nubrozdinimas kryžkaulyje, nubrozdinimas dešiniajame dilbyje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, trys kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, galimai, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, automobiliu partrenkus nukentėjusįjį kaip dviratininką. Sužalojimai nesuderinami su gyvybe.

Kaltinamoji teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir pareiškė, kad ji neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo patrenkimo. Eismo įvykis įvyko ryte, apie 9 val. Kaltinamoji parodė, kad buvo saulėta, nelijo, rūko nebuvo. Buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Važiavo apie 80-85 km/h greičiu. Iš priekio važiavo 1 mašina, priešpriešine eismo juosta važiavo 2 mašinos. Priekyje lygtais važiavo Volswagen Pasat, 30 m. atstumu. Ji prisimena, kaip priekyje mašina staigiai pasuko ir kažką apvažiavo. Kaip priekyje esanti mašina išvažiavo ji prieš save tuo momentu pamatė žmogų pasilenkusį su dviračiu, gal jis ko nors buvo išsigandęs, ji tuo metu atleido akseleratorių ir truputį pasuko į kairę. Iki akseleratoriaus atleidimo buvo iki 85 km/h greitis. Kai mašina išvažiavo į šoną, į kairę, link kelio vidurio ji pamatė žmogų su dviračiu.

Eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. A. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio saugiai apvažiuodama pėsčiąjį Č. J., reaguojant apvažiavimui tuomet, kai iki jo buvo likęs nemažesnis kaip 51 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 80 km/h greičiu ir nemažesnis kaip 54 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 85 km/h greičiu. Eismo įvykio aplinkybėmis, jeigu priešpriešiais automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ nuo Sudervės link Dūkštų važiavo kitos transporto priemonės, tuomet apvažiuoti pėsčiąjį įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą būtų nepriimtina ir nesaugu. Šiuo atveju vairuotoja J. A. privalėtų stabdyti vairuojamą automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. A. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio reaguodama efektyviam stabdymui tuomet, kai iki pėsčiojo buvo likęs nemažesnis kaip 63 m atstumas, važiuojant jos nurodytu 80 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) (toliau – KET) 134 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

2) žmogus aprengtas mėlynai-pilkos spalvos striuke, pilkai raudonos spalvos languotais viršutiniais marškiniais, juodomis sportinėmis kelnėmis 174 cm. ūgio (t. 1, b.l. 39) Sudervės kryptimi eina keliu ir iš dešinės pusės mėlynos spalvos dviratį veda kelkraščiu.

3 variantas: eksperimentas kartojamas kai žmogus su dviračiu juda važiuojamojoje dalyje, dešinėje kelio pusėje, o tarp judančių automobilių laikomasi apie 50 m atstumo, kuris yra saugus važiuojant 80-85 km/h (vairuotojos nurodytu) greičiu. Išmatuojamas atstumas nuo smėlio iki pėsčiojo su dviračiu, kuris yra 120 m. (2 t., b .l. 2-3).

Kai nurodyta specialisto išvadoje kaltinamoji J. A. 2009-11-13 buvo apklausta kai liudytoja ir nurodė, kad likus iki pėsčiojo 10-15 metrų atstumui pastarasis staigiai metėsi į kairę.