Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2062-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
1-2062-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09473-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2062-1053/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09473-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,kaltinamajam A. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotoju, nuo 2017-12-31 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, 2019-03-07, apie 00.35 val., užėjęs į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), A. Č. (A. Č.) tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimais kairio paakio ir nosies srityje su nosikaulių lūžiu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. Č. buvo kaimynai. A. Č. dažnai būdavo neblaivus, triukšmaudavo. Tą dieną A. Č. grįžo į namus apie 23:00 val., pradėjo triukšmauti, garsiai rėkauti. Jis nuėjo pasiaiškinti. Pasibeldė į nukentėjusiojo duris, šis geranoriškai jas atidarė, A. K. įėjo į jo kambarį. Jie apsižodžiavo ir A. K. nukentėjusįjį pastūmė, šis nugriuvo ant sofos. Tada A. Č. atsikėlė ir puolė A. K. kumščiu. Jam pavyko išvengti smūgio, jam liko nedidelis įbrėžimas ant antakio. O tada pats nukentėjusiajam trenkė atgal. Taip įvyko iš inercijos. Sudavė į galvą, nepamena, ar sudavė kumščiu. Stebėjosi, kad nuo jo smūgio nukentėjusiajam lūžo nosis. Atvykus policijai, jis aiškino, kad jam A. Č. bandė suduoti smūgį. A. K. įbrėžimo atvykusiems pareigūnams nerodė, nes tuo metu pats jo nematė, įbrėžimą ant jo veido jau komisariate pastebėjo pareigūnai. A. Č. stipriai jam suduoti negalėjo, jis jo visai nebijojo, jautėsi užtikrintai, be to A. Č. buvo girtas. A. Č. buvo apsirengęs treningais, viršuje buvo apsirengęs džemperį, o ne striukę. A. Č. telefonas grojo ant stalo. A. Č. jam prieš tris dienas rodė savo telefoną ir jis jau tada buvo sudaužytas. Dėl striukės ir telefono nesutinka sumokėti žalą, nes jis prie jų nesilietė.

Nukentėjusysis A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, nepavykus A. Č. atvesdinti į teismo posėdį), parodė, kad 2019-03-07, apie 00.30 val., grįžo į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Nenusiėmęs striukės išmaniajame telefone "Prestigio" įsijungė muziką. Apie 00.35 val., į duris pasibeldė kaimynas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurias atidarius, kaimynas, agresyviai nusiteikęs, pasakė, kad išjungčiau muziką, nes jam trukdo ilsėtis. Jis draugiškai kaimyno paklausė: “ar per tokį telefoną kaip jo įmanomą garsiai klausytis muzikos ir kitiems trukdyti?“. Kaimynas nieko neatsakė ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nuo smūgio nukrito ant žemės, telefonas iškrito iš rankų, o kaimynas išėjo iš jo buto ir grįžo į savo. Sąmonės praradęs nebuvo, pajautė, kaip per veidą bėga kraujas, iškart pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė pagalbą. Kol laukė policijos pareigūnų, pamatė, kad jo telefono ekranas yra sudaužytas bei striukės rankovės, ties pažastimis abiejose pusėse, yra suplėšytos, nors prieš smūgį telefono ekranas sudaužytas nebuvo, o rankovės nebuvo suplėšytos. Šį butą išsinuomavo 2019-03-01 ir jau kelis kartus kaimynas elgėsi agresyviai, bandė konfliktuoti, dėl to, kad jis rūkė savo bute. Mano, kad kaimynas ir toliau bandys kelti konfliktus (t. 1, b. l. 32,45).

Liudytoja Ingrida Kazlauskaitė teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl konflikto, kuris kilo dėl garsiai leidžiamos muzikos. Nuvykus duris atidarė asmuo kruvinu veidu ir pasakė, kad jį mušė kaimynas. Suduota buvo ranka, tiksliai neatsimena. Atvažiavo greitoji pagalba ir minėtą asmenį išsivežė. Jis buvo neblaivus. Ji neatsimena kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs ir, ar minėjo, kad kažkas nutiko jo daiktams. Kaimyną jie sulaikė. Sulaikytas asmuo elgėsi tvarkingai, buvo blaivus, nesiskundė, kad jam buvo suduota, sužalojimų ant jo nebuvo matyti.

Liudytojas Paulius Abmorševas teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, jo veidas buvo kruvinas, jis sakė, kad kaimynas atėjo ir jam trenkė. Nukentėjusysis neminėjo, kad tarp jo ir kaltinamojo buvo įvykusios grumtynės, tiesiog kaimynas atėjo, trenkė į veidą ir viskas. Jis neatsimena kaip nukentėjęs asmuo buvo apsirengęs. Teigė, kad asmuo minėjo, jog jo telefono ekranas buvo sudaužytas. Tačiau nukentėjusysis pasakojo skirtingas versijas apie telefoną, vieną kartą teigė, kad telefonas iškrito tuo metu, kai atėjo kaimynas, o kitą kartą teigė, kad einant telefonas jam iškrito iš rankų. Toliau jie bendravo su A. K., pasiklausė kaip, kas vyko. Šis pasakė, kad buvo garsiai klausoma muzika. Liudytojas teigė, kad nematė sužalojimų ant A. K., jeigu būtų matęs, juos būtų užfiksavęs tarnybiniame pranešime.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos, 3 būrio vyr. patrulės Ingridos Kazlauskaitės 2019-03-07 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019-03-07, apie 00:40 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. Abmorševu iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė kaimynas. Nuvykis minėtu adresu juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli) – A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog jam būnant namuose, į duris pasibeldė kaimynas ir pranešėjui atidarius duris kaimynas jam trenkė iš rankos į veidą. Kaip vėliau paaiškėjo kaimynas – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog A. Č. triukšmauja ir trukdo jam ilsėtis, todėl nuėjo pas jį į kambarį ir vieną kartą trenkė jam į veidą. GMP 0822 apžiūrėjo A. Č. ir nusprendė vežti į Lazdynų ligoninę, kadangi galimai lūžo nosis. A. K. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. (t. 1, b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 922/2019 (01) duomenimis, A. Č. nustatytas veido srities sužalojimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairio paakio ir nosies srityje su nosikaulio lūžiu. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio, daikto poveikiu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-03-07, ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas veido srities sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir kritimui bei atsitrenkimui į kietus paviršius ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vienu metu (t. 1, b. l. 71-72).

Apžiūros protokolo 2019-05-24 duomenimis užfiksuoti du garso įrašai kurių pavadinimai: "10.102.186.21_2019-03-07 _00-36-55_25.00 mp3 įrašo trukmė 01:37 sek.", ir "10.102.186.21_2019-03-07 _00-44-17_25.00 mp3 įrašo trukmė 00:32 sek.", ir apžiūros metu nustatyta, kad 1-as skambutis į telefonu Nr. 112 buvo užfiksuotas 2019-03-07, 00.36 val. Įrašo failo pavadinimas- „ 10.102.186.21_2019-03-07 _00-36-55_25.00 mp3 įrašo trukmė 01:37 sek.". Atidarius failą girdima, kad A. Č. pranešė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynas iš kito šalia esančio buto jam sulaužė nosį, prašė iškviesti policiją bei medicininę pagalbą, teigė, kad kraujuoja. Pokalbio metu pranešėjas - A. Č. kalbėjo labai tyliai, jokio pašalinio triukšmo pokalbio metu neužfiksuota. 2-as skambutis telefonu Nr. 112 buvo užfiksuotas 2019-03-07, 00.44 val. Įrašo failo pavadinimas- „ 10.102.186.21_2019-03-07 _00-44-17_25.00 mp3 įrašo trukmė 00:32 sek". Atidarius failą girdima, kad A. Č. pakartotinai kviečia policiją, operatorė jam paaiškino, kad iškvietimas yra užfiksuotas ir kad reikia palaukti. Pokalbio metu pranešėjas – A. Č. kalbėjo labai tyliai, jokio pašalinio triukšmo pokalbio metu neužfiksuota (t. 1, b. l. 94).

A. Č. protokolo – pareiškimo 2019-03-07 duomenimis 2019-03-07, apie 00.35 val., į jo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs kaimynas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė jam į veidą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamajam A. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino.

Kaltinamasis neginčijo, kad įvykio metu tarp nukentėjusiojo ir jo įvyko konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Neneigė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, tačiau išreiškė abejonę, ar nuo jo smūgio nukentėjusiajam galėjo sulūžti nosis. Visgi nosies lūžį, taip pat faktą, kad nosis lūžo būtent įvykio metu nuo kaltinamojo smūgio, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio, daikto (ranka, kumštis atitinka tokį apibūdinimą) poveikiu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nustatytas veido srities sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir kritimui bei atsitrenkimui į kietus paviršius ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vienu metu. Taigi išvadoje nustatytos sužalojimo padarymo aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo duotus parodymus, kad atėjęs kaimynas vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį. Kaltinamojo nupasakotos esminės nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės (kad sudavė vieną smūgį į veidą) taip pat atitinka specialisto išvadą bei nukentėjusiojo parodymus. Be to, apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis jau skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad jam sulaužė nosį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. sudavė A. Č. smūgį kumščiu, nuo kurio šiam padarytas nosies lūžis.

Kaltinamasis akcentavo, kad nukentėjusysis pirmas jam pabandė suduoti, ant jo veido, virš antakio nuo šio smūgio liko įbrėžimas. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų I. Kazlauskaitės ir P. Abmorševo parodymai. Liudytojai parodė, kad ant sulaikyto asmens jokių sužalojimų nematė, jis nesiskundė, kad jam būtų buvę suduota. P. Abmorševas parodė, kad kai pamato sužalojimus, tokius duomenis visada fiksuoja tarnybiniame pranešime. Pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime nėra jokios informacijos apie sulaikyto asmens sužalojimus. P. Abmorševas taip pat parodė, kad nukentėjusysis neminėjo, jog tarp jo ir kaltinamojo buvo įvykusios grumtynės, tiesiog sakė, kad kaimynas atėjo, trenkė į veidą ir viskas. Analogiška aplinkybė užfiksuota pareigūnų tarnybiniame pranešime. Šias liudytojo nupasakotas aplinkybes visiškai atitinka nukentėjusiojo A. Č. parodymai, kad atėjęs kaimynas pareikalavo išjungti muziką, paklaustas, ar per tokį telefoną įmanoma garsiai klausytis muzikos, nieko neatsakė, tik vieną kartą trenkė į veidą. Taigi nukentėjusysis nepasakojo, kad kaltinamasis jį stūmė, jis bandė suduoti kaltinamajam, t. y. kad tarp jų buvo platesnis susistumdymas nei vienas smūgis. To nenurodė atvykusiems pareigūnams ir kaltinamasis.

Kita vertus, netgi nustačius, kad teisinga buvo būtent A. K. nupasakota įvykių eiga, t. y., kad jis sudavė smūgį reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, nėra jokio pagrindo pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi ar netyčiniais veiksmais. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kaltinamasis parodė, kad A. Č. nebijojo, šis buvo girtas, stipriai jam suduoti negalėjo, taigi nėra jokio pagrindo pripažinti nukentėjusiojo veiksmus pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi, o A. K. veiksmus – būtinąja gintimi. Taip pat nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus laikyti netyčiniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia gali susiformuoti staiga, nuo nusikalstamo ketinimo iki veiksmų gali pareiti labai trumpas, net nepastebimas laiko tarpas. A. K. suduodamas smūgį, negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam sužalojimus.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas pripažįsta, kad A. K. 2019-03-07 apie 00.35 val. (duomenys neskelbtini), A. Č. tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie A. K. veiksmai, atsižvelgiant į kilusias pasekmes, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, kaltinamojo tyčia susiformavo staiga, kas mažina nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (t. 1, b. l. 166). Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, nors nusižengimai nevertinti kaip šiurkštūs, tačiau A. K. buvo baustas už viešosios tvarkos pažeidimą (konfliktas viešoje vietoje) (t. 1, b. l. 136).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numato šias bausmes: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina švelniausia laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis. Kaltinamasis įpareigojamas bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, išdirbti nemokamų darbų. Prokuroras siūlė skirti įpareigojimus būti namuose nakties metu, atlyginti padarytą žalą. Tačiau įvertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaimynystėje, įpareigojimas būti namuose neprisidėtų prie bausmės tikslų pasiekimo. Turtinė žala ligonių kasai atlyginta, nukentėjusiojo ieškinio dalyje dėl turtinės žalos teismas netenkina, įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą įstatymas nenumato. Prokuroras taip pat siūlė kaltinamajam skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau iki 2019-07-06 (t .y nusikalstamos veikos padarymo metu) BK 67 straipsnis taip pat nenumatė galimybės skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaltinamajam naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 73,02 eurų yra atlygintas, ieškovas atsisakė civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 166), todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės ir 80 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turtinė žala jam padaryta sudaužius telefoną. Teismo vertinimu, ši žala nėra įrodyta. Kaltinamasis A. K. teigė, kad telefono jis nesudaužė, nukentėjusysis jam jau anksčiau rodė telefoną, kuris jau buvo sudaužytas. Šiuos jo teiginius patvirtino liudytoju apklaustas P. Abmorševo kuris parodė, kad nukentėjusysis pasakojo skirtingas versijas apie telefoną, vieną kartą teigė, kad telefonas iškrito tuo metu, kai atėjo kaimynas, o kitą kartą teigė, kad einant telefonas jam iškrito iš rankų. Nukentėjusysis buvo informuotas apie teismo posėdį (t. 1, b. l. 167), tačiau į jį neatvyko, daugiau duomenų, kurie patvirtintų jam padarytą turtinę žalą, nepateikė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas jo ieškinio dalyje dėl turtinės žalos netenkina. Tačiau nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltinamasis pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nosies lūžio. Neginčytina, kad dėl tokios traumos asmuo patiria skausmą, nepatogumus, stresą. Nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra per didelis, atitinka teismų praktiką panašiose bylose, žala jam padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 73,02 eurų turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė