- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-17
- Bylos Nr.
- N-756-1422-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2005 m. rugsėjo 29 d. S. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2005 m. balandžio 2 d., 3.26 val., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į UAB „Statoil“ degalinės kolonėlę, ją apgadino ir iš įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu S. V. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 3 500 Lt bauda. Galutinai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 3 500 Lt bauda (ATPK 33 str. 2 d.).
II.
S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad priimant nutarimą buvo ignoruotos objektyvios faktinės aplinkybės, kurios išdėstytos jo 2005 m. gegužės 9 d. paaiškinime. Įvykio dieną, išvažiuodamas iš degalinės atbuline eiga, teigė pajutęs nedidelį stuktelėjimą ir išlipęs pažiūrėti, kas nutiko. Buvo apgadinta tik viena automobilio plastmasinė detalė. Kitokių apgadinimų nepamatęs, pamanė, jog atsitrenkė į benzino kolonėlės bordiūrą, gi kaltinti jį pasišalinimu iš įvykio vietos nelogiška, nes visuotinai žinoma, jog benzino kolonėlėse filmuojama. Faktą, jog jis tikrai nežinojo atsitrenkęs į kolonėlę, patvirtina ir tai, kad buvo ankstus rytas, mažai žmonių, todėl bet kas iš kolonėlės darbuotojų būtų galėjęs išeiti ir pasakyti apie jo veiksmus. Nuobaudą skyręs pareigūnas neatsižvelgė į tai, jog pažeidimą jis padarė netyčia, iš įvykio vietos nuvažiavo, nežinodamas apie eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, jog Institucija jo bylą išnagrinėjo skubotai, jam nedalyvaujant, pažeidus jo fundamentalią teisę į gynybą, apie svarstymą pranešus tik jo išvakarėse, vaizdo įrašas neišsaugotas, nuotraukos darytos ne įvykio metu. Pažymėjo kad nutarimas surašytas dviem skirtingom rašysenom.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi S. V. skundą atmetė, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriuo S. V. skirta 3 500 Lt bauda, paliko nepakeistą. Baudos mokėjimą teismas išdėstė 10 mėnesių, įpareigodamas S. V. , šiai nutarčiai įsiteisėjus, kas mėnesį sumokėti po 350 Lt iš paskirtosios baudos.
Teismas nurodė, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už dviejų savarankiškų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pareiškėjas neigia padaręs šį pažeidimą, nurodydamas du motyvus: 1) po „stuktelėjimo“ važiuojant atbuline eiga, apžiūrėjęs automobilį matė, kad nukrito tik jo paties automobilio užpakalinės dalies plastmasinė detalė; 2) šis jo automobilio apgadinimas padarytas ne dėl kontakto su kolonėle, bet atsitrenkus į bordiūrą (kolonėlės paaukštinimą). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 25), tarnybiniais pranešimais (b. l. 27-28), eismo įvykio vietos schema (b. l. 29), liudytojų paaiškinimais teisme, rašytiniais įrodymais, kuriais užfiksuotas draudiminis įvykis (b. l. 127-131). Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento, neva jis tegalėjęs atsitrenkti į kolonėlės pakylą, kuriai nieko neatsitiko, teismas nurodė, kad pakyla akivaizdžiai per žema, kad trukdytų automobiliui ant jos užvažiuoti, taigi neįtikėtina, kad į ją buvo galima atsitrenkti kokia nors automobilio dalimi, išskyrus ratų padangas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1dalį atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 269.3 ir 269.4 punktai numato, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai; pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus. Pagal administracinės atsakomybės teoriją, šios rūšies pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargumu, o atsakomybė sankcijų prasme dėl to nėra diferencijuojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. suprato į kažką atsitrenkęs, nes išlipo iš automobilio apsižiūrėti, tačiau arba sąmoningai išvažiavo iš eismo įvykio vietos, arba buvo nepakankamai atidus, jei nesugebėjo pastebėti akivaizdžiai įlenkto kolonėlės priekio. Kad teritorija ir avarijos vieta buvo pakankamai apšviesta, matyti iš to, kad tuoj pat išėjęs darbuotojas iš karto pastebėjo padarytą apgadinimą.
Dėl procesinių pažeidimų bylą nagrinėjant Institucijoje teismas nurodė, jog S. V. pasirašytinai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kaip reikia suprasti iš nutarimą priėmusio asmens veiksmų, nebuvo patenkintas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie bylos nagrinėjimo eigą Institucijoje, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jo neatvykimo priežastis pateisinančių įrodymų, padarė išvadą, jog pareigūno sprendimas netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateisinamas. Kad šis prašymas tebuvo pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio tąsa, rodo, tai, jog jis ir po 2005 m. rugsėjo 30 d. nesidomėjo, ar išnagrinėta ir kaip išnagrinėta jo byla, neprisistatė jo pageidautas advokatas. Skunde teismui nurodė apie skundžiamą nutarimą sužinojęs tik 2006 m. balandžio 6 d., dėl ko jam buvo atnaujintas skundo padavimo terminas (b. l. 1). Naikinti nutarimo vien dėl to, kad jis priimtas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo nuomone, nėra pagrindo. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme yra tokios bylos nagrinėjimo proceso tąsa ir jo metu atsakomybėn patraukto asmens interesus gali atstovauti advokatas, jis gali teikti teismui paaiškinimus (šia teise pareiškėjas pasinaudojo), įrodymus, reikšti prašymus. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme S. V. naujų įrodymų nepateikė, jų išreikalauti neprašė.
Įvertinęs, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau turėjo galiojančią nuobaudą, teismas pažymėjo, jog Institucija nepagrįstai netaikė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir nemotyvuotai S. V. paskyrė per švelnią nuobaudą (ATPK 30 str., 30² str.), tačiau, vadovaudamasis universaliu teisės principu nebloginti skundą padavusio asmens padėties, teismas nutarimo nekeitė.
Atsižvelgęs į baudos dydį, teismas jos mokėjimą išdėstė ilgesniam laikotarpiui (ATPK 313 str. 4 d.).
III.
Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Be argumentų išdėstytų pirmosios instancijos teismui, apeliantas pažymi, kad asmuo trauktinas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi suvokti ir žinoti, kad jis yra įvykdęs administracinį teisės pažeidimą. Ginčo atveju nesurinkta jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų žinojęs, jog atsitrenkė būtent į kolonėlę. Atkreiptinas dėmesys, kad policija nesiėmė apžiūrėti autoįvykyje apgadinto automobilio.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino S. V. veiksmus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. 2005 m. balandžio 2 d., 6.26 val., Geležinio vilko gatvėje 2A, Vilniuje, degalinė ,,Statoil“ teritorijoje, vairuodamas automobilį Opel Omega atbuline eiga atsitrenkė į degalinės kolonėlę, ją apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad apelianto veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai. S. V. administracinio teisės pažeidimo bylos proceso metu iš esmės neneigė savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau ginčijo nubaudimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. teigė, jog neįrodyta, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas, o būtent pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, yra padaromas tyčiniais veiksmais. Tokia yra ir Vyriausiojo administracinio teismo praktika šio pobūdžio bylose (Administracinė byla Nr. N10-221/2007; Administracinė byla Nr. P17-306/2007).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. V. veiksmuose, 2005 m. balandžio 2 d. pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, tyčia yra nustatyta: tiek policijos pareigūnas A. P. , tiek degalinės operatorius T. J. nurodė, kad peržiūrėję vaizdo juostą, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, matė, kaip važiuodamas atbulas tamsios spalvos automobilis Opel Omega trenkėsi į kolonėlę. Automobilio vairuotojas po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadintą kolonėlę, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Pagal vaizdo įraše matomą automobilio valstybinį numerį policijos pareigūnas nustatė registruoto savininko gyvenamąją vietą. Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 135, 136), kuriose užfiksuota apgadinta kolonėlė, toje kolonėlėje esantį įlenkimą, darytina išvada, kad smūgio, kuriuo kolonėlei padaryti atitinkami pažeidimai, nebuvo galima nepajusti. Pajutęs stuktelėjimą pripažįsta ir pats S. V. (b. l. 6, 7), tačiau teigia išlipęs ir apžiūrėjęs eismo įvykio vietą pamanęs, jog atsitrenkta į pakylą, ant kurios stovi kolonėlė, dėl ko, jo nuomone, ir nukrito automobilio plastmasinė detalė. Iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuota ne tik kolonėlė, bet ir kolonėlę apgadinęs automobilis (b. l. 34), matyti, jog pakyla, ant kurios stovi kolonėlė, yra žemesnė nei į ją atsitrenkusio automobilio galinis bamperis. Tai suvokė ir po eismo įvykio iš automobilio išlipęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. S. V. paaiškinimas, kad jis nepamatė kolonėlei padarytų pažeidimų ir tuo pačiu nesuvokė buvus eismo įvykį, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad S. V. siekis išvengti administracinės atsakomybės matyti iš visos bylos eigos – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė bendrauti su pareigūnais, pradžioje teigė automobilį pardavęs, vėliau – ilgai neremontavęs, kad būtų galima užfiksuoti po eismo įvykio atsiradusius automobilio apgadinimus.
Bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi minėtomis nuostatomis. Nors byloje nėra įvykio vietos vaizdo įrašo (kadangi jis neišsaugotas), policijos pareigūnai laiku neapžiūrėjo įvykyje dalyvavusio automobilio, tačiau byloje surinktų, anksčiau minėtų įrodymų visumos pakanka išvadai, jog S. V. veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tai pat ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimų sudėtys konstatuotos pagrįstai ir teisėtai. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir S. V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentas, kad Institucijos nutarimas surašytas ne viena rašysena taip pat nėra pagrindas jį naikinti, nes ši aplinkybė nutarimo nedaro negaliojančiu. Nutarime priimtas sprendimas patvirtintas pareigūno K. T. parašu. Dėl kitų apelianto nurodytų galimų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą Institucijoje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė nutartyje, padarydamas pagrįstas išvadas. Be to, tokie pažeidimai, kaip bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neatsižvelgus į jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, negalėjimas pasinaudoti advokato pagalba ir pateikti papildomus įrodymus, paprastai gali būti ištaisomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme apeliantas aktyviai dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. V. apeliacino skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.