Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3; 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2017 m. kovo 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo atsakovams G. J. įmonei ir G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu ir pareiškimus dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų G. J. ir G. J. įmonės 105,37 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur žyminį mokestį ir 33,29 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 3-5, 81).

Ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo išdėstytas aplinkybes, prašo reikalavimą tenkinti, nes: butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J. įmonei; atsakovas G. J. įmonė su ieškove sutarties dėl atsiskaitymo už butui patiektą vandenį nesudarė, tačiau faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-03-31 susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, kurį atsakovas turi sumokėti; atsižvelgę į atsakovo A. J. nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimus sumažino, perskaičiavę skolą pagal vandens normas 1 asmeniu, nes anksčiau buvo skaičiuojama 2 asmenims.

Atsakovas G. J., kuris yra ir atsakovės G. J. įmonės atstovas, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kadangi: už sunaudotą vandenį visada buvo atsiskaitoma pagal vandens skaitiklio, įrengto bute (duomenys neskelbtini), parodymus, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti pagal vandens sunaudojimo normas yra niekinis; ieškovė realiai nepatyrė jokių materialinių nuostolių, nes atsakovas realiai neišnaudojo papildomai vandens ar kitų materialinių ir piniginių resursų; ieškovė neįrodė, kad atsakovas gavo ar atsiėmė pašte registruotą laišką dėl sąlygų sudarymo šalto vandens skaitiklio pakeitimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J. įmonei, kurios savininku ir likvidatoriumi yra atsakovas G. J. (b. l. 7-8, 35-36); laikotarpiu nuo 2013-01 iki 2016-03 butui (duomenys neskelbtini), kurio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuota 194,75 Eur skolos suma (b. l. 9-10); 2013-12-09 raštu ieškovė informavo atsakovą, kad šis sudarytų sąlygas pakeisti šalto vandens skaitiklį adresu (duomenys neskelbtini), nes skaitiklio patikra yra pasibaigusi (b. l. 13-14); 2014-03-21 ieškovės atstovas patikrino buto (duomenys neskelbtini), skaitiklio rodmenis ir nustatė, jog patikrinimo dienai rodmenys yra 166, deklaruoti rodmenys 161 (b. l. 11); 2015-02-20 bute (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas vandens skaitiklis (b. l. 12); 2016-07-31 atsakovas G. J. sumokėjo ieškovei 1,22 Eur už suvartotą vandenį butui (duomenys neskelbtini) (b. l. 44); iš 2013-12-12 AB „Lietuvos paštas“ sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ siuntė laiškus asmenims, jų tarpe ir atsakovui G. J. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 62-63); atsakovas G. J. kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl duomenų pateikimo apie 2013 m. UAB „Kauno vandenys“ išsiųstą jam registruotą laišką, tačiau AB „Lietuvos paštas“ nurodė negalintis tokių duomenų patikti, nes pasibaigęs dokumentų apie siuntų siuntimo/ gavimo, įteikimą saugojimo laikas (b. l. 45, 64); atsakovas G. J. teikė prašymą ieškovei pateikti tikslius galimos skolos duomenis (b. l. 46); ieškovė, atsižvelgusi į atsakovo nurodytas aplinkybes ir duomenis apie gyventojų bute skaičių perskaičiavo įsiskolinimą ir 112,49 Eur sumai pateikė sąskaitą 2016-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-71, 83-85).

Kaip matyti, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už vandenį – ieškovė teigia, kad atsakovas yra skolingas, o atsakovas nurodo tokios prievolės neturintis.

Byloje neginčijama, kad tarp ieškovės ir atsakovės G. J. įmonės yra susiklostę šalto vandens tiekimo-vartojimo santykiai. Šiuo atveju ieškovė tiekė šaltą vandenį, o atsakovė G. J. įmonė vandenį vartojo, taigi, privalėjo vykdyti prievolę – sumokėti už pateiktą šaltą vandenį Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais terminais. Nors atsakovė G. J. įmonė su ieškove sutarties dėl atsiskaitymo už butui tiekiamą vandenį ir nesudarė, tačiau faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl laikytina, jog konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta su ieškove neterminuota vandens tiekimo sutartis nuo vartotojo naudojamų geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros, vadinasi, atsakovei G. J. įmonei atsirado pareiga mokėti ieškovei mokesčius, susijusius su paslaugos teikimu. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, ir jos turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Nevykdančiam prievolės skolininkui atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, geriamojo vandens sunaudojimas skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai. Abonentams (vartotojams) apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas (LR Aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymo Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 171 p.).

Šiuo atveju ginčo nekilo, kol atsakovei G. J. įmonei priklausančiame bute galiojo šalto vandens skaitiklio metrologinė patikra ir atsakovė atsiskaitydavo pagal skaitiklio parodymus. Pažymėtina, kad ieškovė 2013-12-09 informavo atsakovą, jog šalto vandens skaitiklio patikra pasibaigusi ir įpareigojo per 30 dienų sudaryti ieškovei sąlygas (įsileisti) pakeisti skaitiklį bei nurodė, kad priešingu atveju vandens sunaudojimas bus skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą nesusisiekė su ieškove, tai ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 17¹ punktu (2011-01-14 redakcija) ir 1999-07-22 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 94 patvirtintomis vandens suvartojimo normomis Kauno mieste, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-02-19 skaičiavo vandens suvartojimą pagal nustatytas normas. Butuose, kuriuose yra vandentiekis ir kanalizacija, centralizuotas karšto vandens tiekimas, praustuvai, plautuvės, dušai ir 1500-1700 mm vonios, 1 paros norma 1 asmeniui yra 230 litrų (0,23 kub. m ), iš jų – 138 litrai (0,138 kub. m) šalto vandens, 92 litrai (0,092 kub. m) karšto vandens. Šaltam vandeniui skaičiuojamas 21 proc. PVM, karštam vandeniui – 9 proc. Kadangi karštą vandenį atsakovas ruošia savarankiškai, tai pagal normą ieškovė skaičiavo tik už šaltą vandenį. Kaip matyti, bylos nagrinėjimo metu ieškovė perskaičiavo skolą pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas normas vienam asmeniui, paaiškėjus, jog bute 2 asmenys nedeklaruoti, bei pateikė išsamią skaičiavimo lentelę ir to pasėkoje sumažino ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 perskaičiuotas priskaičiuoto vandens kiekis 50,371 kub. m, už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-19 6,9 kub. m . Prieštaravimų dėl skaičiavimo normų ar sumų dydžio atsakovas nepareiškė, jis tik nesutinka, kad per laikotarpį nuo 2014-03-21 iki 2015-02-19 (per 11 mėnesių), kol buvo atlikta vandens skaitiklių patikra ir keitimas, suvartojo 8 kub. m vandens, nes nuo 2015-02-20 iki 2016-07-31 (per 17 mėnesių) sunaudojo tik 9 kub. m . Šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, nes laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2015-02-19, kai atsakovas nesudarė galimybės ieškovei pakeisti skaitiklio, vandens normos buvo skaičiuojamos ne pagal faktą, bet pagal savivaldybės nustatytas normas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad jis negavo ieškovės 2013-12-09 rašto, įpareigojančio sudaryti ieškovei sąlygas pakeisti skaitiklį, atmestini, nes AB „Lietuvos paštas“ pateiktame 2013-12-12 siuntų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini), 48-ame punkte yra duomenys apie G. J. siųstą korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini), tai yra adresu, kuriuo yra tiekiamas vanduo, o įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juoser numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 1.6 straipsnis).

Teismo ištirtų bylos įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė tinkamai ir pakankamai įrodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikdama teismui atsakovės G. J. įmonės sunaudoto vandens skolos suvestinę, kurioje atsispindi sunaudoto vandens apskaičiavimo būdas, normos, kiekiai, laikotarpiai, kitus dokumentus, nurodė teisinį pagrindą bei teisės aktus, reglamentuojančius sunaudoto vandens apskaičiavimo tvarką. Vadovaujantis ieškovės pateiktais įrodymais nenustatytas pagrindas abejoti ieškovės atliktais skaičiavimais. Atsakovai jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti ieškovės atliktus skaičiavimus neteisingais, nepateikė, taip pat nenurodė teisinio pagrindo (teisės normų), kuriuo vadovaujantis turėtų būti kitaip apskaičiuojamas atsakovės G. J. įmonės sunaudoto vandens kiekis, nepateikė jokio pagrįsto apskaičiavimo, galinčio įrodyti, kad sunaudoto vandens kiekis ginčo laikotarpiu yra kitoks, nei apskaičiuotas ieškovės. Visi atsakovo atsikirtimai į ieškovės ieškinį pagrįsti iš esmės tik subjektyviais teiginiais, kad sunaudoto vandens kiekis yra mažesnis, šių aplinkybių neįrodinėjant jokiais įrodymais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178, 187 straipsniai).

Atsakovės G. J. įmonės savininku ir likvidatoriumi yra atsakovas G. J., kuriam kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles ne solidariai, bet subsidiariai, todėl reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo solidariai netenkintinas, bet taikytina subsidiari atsakomybė (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinys su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo iš esmės laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas – už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-03-31 ieškovei iš atsakovės G. J. įmonės ir subsidiariai iš atsakovo G. J. priteistina 105,37 Eur skola (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, 6.2, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktas, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.383, 6.388, 6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovų subsidiariai priteistinos ieškovei ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš esmės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų subsidiariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 20,00 Eur žyminis mokestis bei 33,29 Eur teisinės pagalbos išlaidos, o valstybei – 11,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 6, 16-19).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės G. J. įmonės (į. k. 133269048, buveinė (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš atsakovo G. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (į. k. 132751369, buveinė Kaune, Aukštaičių g. 43, sąsk. Nr. LT447044060003089823, AB SEB bankas, banko kodas 70440) 105,37 Eur (vieno šimto penkių eurų 37 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį bei 33,29 Eur (trisdešimt trijų eurų 29 ct) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. J. įmonės (į. k. 133269048, buveinė (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš atsakovo G. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 11,20 Eur (vienuolikos eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.