Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-2966-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
N-444-2966-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1–2966/2007Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. V. 2007 m. birželio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 23.45 val., Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus (sunkus girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punkto reikalavimus.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu R. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje padarymą, skyrė 2500 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių.

II.

R. V. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, jog pažeidimo nepadaręs. Dėl įvykio paaiškino, jog 2007 m. birželio 4 d. vakarą, apie 23.30 val., jo žmona su drauge grįžo namo automobiliu, kurį pastatė prie (duomenys neskelbtini). Kadangi mašinoje žmona paliko dalį pirkinių, jis nuėjo jų ir magnetolos parnešti, kai įsėdęs į automobilį pastebėjo, kaip iš kiemo išvažinėja automobilis, todėl bijodamas, kad jo nepastebės ir kliudys, įjungė savo automobilio žibintus. Pažymėjo, jog vairuotojas jam dėl to ėmė priekaištauti, kilo konfliktas, dėl ko pastarasis iškvietė policiją. Teigė, jog supykęs vairuotojas pasakė pareigūnams, jog jis vairavęs neblaivus, nors pats neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog R. V. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, parinkta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Tai, jog asmuo vairavo patvirtino liudytojais apklausti E. B., D. B., L. K., o liudytojų J. P., S. K., V. V. parodymais nesiremta, nes pastarieji paties įvykio nematė, be to, jie yra artimi R. V. žmonės, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Kritiškai įvertinti ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, nes šis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog su girtumo nustatymo rezultatais iš pradžių nesutiko, o teisme girtumą jau pripažino.

III.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog E. B. teismo posėdyje duotais parodymais teismas negalėjo remtis, nes jie dviprasmiški, nenuoseklūs bei nepatvirtina jo vairavimo fakto, be to, 2007 m. birželio 4 d. rašydama paaiškinimą ji nebuvo prisaikdinta, o L. K. ir J. K. paties įvykio nematė. Mano, jog jo kaltė galėtų būti grindžiama tik D. B. parodymais. Teigia, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino visas bylos aplinkybes, todėl nutartis prieštarauja nekaltumo prezumpcijos sampratai.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį, nes teisme buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 3 dalis, už kurios padarymą nubaustas R. V., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau) <...>. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007 m. birželio 4 d., apie 23.45 val., Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus.

R. V. pažeidimą neigia iš esmės ginčydamas tik vieną pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementą – vairavimo faktą.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, Institucija surinko pakankamus R. V. kaltės, padarius ATPK 126 str. 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, nuobauda, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, individualizuota tinkamai.

Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apklausė įvykyje dalyvavusius asmenis bei jų nurodytus asmenis, tame tarpe ir D. B. (kito automobilio vairuotojas), kuris parodė, jog važiavo atbuline eiga, kai prieš jį važiavo R. V., būtent dėl negalėjimo išvažiuoti kilo konfliktas, išlipus iš automobilių jie aiškinosi, kai pamatė, jog žmogus neblaivus, todėl iškvietė policiją. Asmuo pabrėžė, jog R. V. automobilis judėjo. Analogiškus parodymus davė ir kartu su D. B. važiavusi E. B., tik ši, kadangi nevairavo, negalėjo patvirtinti, ar R. V. vairavo. Apelianto teiginiai, jog pastarosios parodymai dėl važiavimo krypčių ir viso konflikto netikslūs, paneigiami bylos medžiaga. Jokių esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nenustatyta, o E. B. teisme nurodomos įvykio aplinkybės vertintinos ne kaip keičiama įvykio versija, o kaip įvykio detalizavimas, nes paaiškinime Institucijai paprastai nurodomi tik pagrindiniai galimo pažeidimo momentai. Tuo tarpu apelianto įvykio versija vis pildėsi. Iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo jam surašytuose dokumentuose (protokole, girtumo nustatymo kvite, pranešime dėl nušalinimo nuo vairavimo) pasirašyti atsisakė, dėl pažeidimo nepasiaiškino, jokių liudytojų protokole nenurodė, jų neįvardijo ir teismui teikiamame skunde, Institucijoje vykusiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, o į teismo posėdį atsiveda net keturis liudytojus ir pripažįsta, jog ginčijamo pažeidimo metu buvo išgėręs.

Jokių aplinkybių, dėl kurių D. B. ir kartu su juo važiavusi E. B. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Apeliantas teisus teigdamas, jog vairavimo faktą patvirtina tik D. B., tačiau atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (konflikto kilimo priežastį, pažeidimo padarymo laiką) – teismui dėl asmens vairavimo abejonių nekyla. Liudytojų J. P., S. K., V. S. ir V. V. parodymais pagrįstai nesivadovauta, nes nė vienas jų įvykio betarpiškai nestebėjo, o tai, jog R. V. iki grįžtant žmonai galimai buvo namie, nepaneigia tos galimybės, jog asmuo vėliau automobilį galėjo vairuoti. Be to, S. K., V. S. ir V. V. yra vienaip ar kitaip su R. V. susiję, taip pat nustatyti prieštaravimai tarp apelianto duotų paaiškinimų ir šių liudytojų parodymų. R. V. teisme paaiškino, jog žmona grįžo su drauge V. S., su ja jis ir išėjo iš namų, tuo tarpu pastaroji teigė, jog V. V. pastačius mašiną – ji nuėjo namo, tiek pati V. V., tiek S. K. nenurodė, jog kartu būtų atėjusi ir V. S. Taigi, apelianto teikiama įvykio versija vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, neparemta jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius