Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 154 – 227 / 2008

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. K. bei atsakovės M. K. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2³-649/1996 pakeisti 1992 m. vasario 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo ir 1996 m. gegužės 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimai dėl alimentų išieškojimo vaikų išlaikymui iš A. K.. Priteista iš A. K. po 1/6 jo pajamų V. K. sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės ir po 1/6 jo pajamų M. K. sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 1996 m. birželio 6 d. iki sūnaus A. pilnametystės, po to - po ¼ jo pajamų iki sūnaus A. pilnametystės, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui. Šiuo metu ieškovas moka išlaikymą tik sūnui A., nes sūnus A. yra pilnametis.

Iš nekilnojamojo turto pažymų matyti, kad atsakovė turi trijų kambarių butą, vieno kambario butą, du garažus, sodą, du žemės sklypus, o jis (ieškovas) nekilnojamojo turto neturi. Tokiu būdu, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad turimas nekilnojamasis turtas nepalengvina naštos išlaikyti vaiką, tuo labiau, kad vieno kambario butą galima išnuomoti ir gauti atitinkamas pajamas, taip pat galima parduoti ir vieną garažą bei žemės sklypą.

Mano, kad jei teismas nebūtų paprašęs pristatyti pažymos apie verslo liudijimą, atsakovė tą butų nuslėpusi. Be to, šiais metais „Kaziuko mugėje“ Gedimino prospekte ji prekiavo savo gaminiais, todėl pastarosios teiginys, neva ji šiais metais su verslo liudijimu nedirbo ir nebedirbs, neatitinka tikrovės. Taip pat mano, kad teismas įvertino jo žmonos A. K. pajamas. Automobilį jis įsigijo kaip būtiną susisiekimo priemonę, kuri reikalinga pasiekti savo darbo vietą, taip pat sūnaus A. K. aplankymui bei kitiems šeimos poreikiams. Jis visada padeda, moka alimentus, tačiau atsiradus sūnui E. A. K., negali mokėti 410 Lt sūnui A. K. išlaikyti. Atsakovė, norėdama kuo ilgesnį laiką gauti jo dabar mokamą sumą, specialiai vilkina procesą, klaidina teismą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas padidinant iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. dydį kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki 410 Lt.mėn(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokio dydžio, kurį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Tuo atveju, jei iš esmės pasikeitė išlaikymą teikusio asmens turtinė padėtis, jo prašymu teismas išlaikymo dydį bei formą gali pakeisti(CK 3.201 str.) , tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaikų interesų, jų poreikių, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvų iš esmės pakitusi, sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios gali būti sumažinamas priteisto išlaikymo dydis (CK 3.201str.1d), tačiau jis neturėtų būti mažesnis, nei būtinas vaiko išlaikymui ir visapusiškam lavinimui. Tai reiškia, kad tėvai iš anksto privalo įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant prašomo priteisti išlaikymo dydį kiekvienu atveju svarstomos konkrečios bylos aplinkybės. Išlaikymo dydžio parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir kita. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, sieja su , pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), nes pirmiausia tėvai privalo užtikrinti sąlygas vaikui tapti pilnaverte asmenybe ir jie turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kad nebūtų ribojami vaiko poreikiai tenkinant tik minimalius poreikius. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą dėl išlaikymą teikusios asmens esmingai pasikeitusių sąlygų , svarstoma, ar pasikeitusiomis sąlygomis jis toliau finansiškai pajėgus teikti anksčiau teiktą išlaikymą, jei ne, tai kokio dydžio išgali teikti išlaikymą ir ar tokiu būdu teikiamas išlaikymas atitiks nepilnamečio vaiko, kurio poreikiai jau vien dėl amžiaus kinta didėjimo prasme, interesus.

Teismu praktika laiko, jog šiuo metu išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį, o pareiga rūpintis ir išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams. Ieškovas, prašydamas pakeisti priteisto išlaikymo dydį iki 150Lt/mėn, vėliau iki 300Lt/mėn dėl iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties, grindė tuo, jog jis turi daugiau išlaidų, nes sukūrė naują santuoką, turi nepilnametį vaiką , sutuoktinė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, moka paskolą už butą, o atsakovės padėtis pagerėjo. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti išlaikymo dydį iki 410Lt/mėn, kas atitinka šiuo metu gaunamą išlaikymą. Prašymą argumentavo išaugusiais vaiko poreikiais, ieškovo atlyginimu, rėmėsi tuo, jog ieškovo sutuoktinė gauna pašalpas ir turi bei gali prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, o mokamos paskolos dalis neženkli.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog dėl to, kad buvo priteista iš ieškovo sūnaus A. išlaikymui po ¼ dalį jo uždarbio, bet nemažiau 125 Lt/mėn , išlaikymo dydis keistinas. Šalys nesutaria dėl jo dydžio. Sprendžiant šalių ginčą vertinami šalių argumentai ir byloje esantys įrodymai, atsižvelgiama į susiformavusią teismų praktiką bei šios bylos šalių nepilnamečių vaikų interesus pagal jų amžių( 12 ir 1 metai) ir iš jų visumos daroma išvada apie bylos šalių galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Gimus vaikui įprastai šeimos išlaidos padidėja, tačiau nuo to tiesiogiai nepriklauso turtinės padėties pablogėjimas ta prasme, kad tėvas(motina) nebeišgali teikti anksčiau teikto išlaikymo dydžio ir todėl asmuo pateikęs tokį prašymą, jį turi įrodyti(CPK 178str.).

Ieškovo pateikti duomenys rodo, kad jo sutuoktinei A. K. suteiktos vaiko priežiūros atostogose ir ji kas mėnesį gauna motinystės pašalpą bei pašalpą vaikui. Taip ieškinio pateikimo metu ji atitinkamai gavo 1 203,15 Lt + 97,50Lt, t.y viso 1300,65 Lt pajamų- b.l.57,58 , kas leidžia jai taip pat prisidėti prie judviejų su ieškovu sūnaus E. A. išlaikymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ieškovo sutuoktinė A. K. asmeninės nuosavybėn įsigijo butą, už kurį privalo mokėti paskolą bankui. Grąžinamos paskolos dydis su palūkanomis sudaro tik 72,27Lt/mėn ir nors ši suma kinta didėjimo prasme, tačiau A. K. pilnametystės metu -2014-04-27 ji sudarys tik 88,37Lt sumą, kuri, atsižvelgiant į A. K. gaunamas pajamas nelaikytina ženklia suma. Todėl ieškovo teiginys, jog išlaikymas sūnui A. negali būti didesnis nei 300Lt//mėn , nes jo sutuoktinė nedirba ir jis vienas privalo išlaikyti šeimą bei grąžinti paskolą bankui- atmestinas.

Tai, jog ieškovas, turėdamas nepilnametį sūnų A. ir su tuo susijusią konstitucinę pareigą jį išlaikyti, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui E. A. , kuriam taip pat turi būti teikiamas išlaikymas, bei jau turėdamas tris automobilius, nusiperka(2007-03-27) ketvirtąjį- b.l.12, rodo, jog jis turi pakankamai pajamų ir todėl sūnaus E. A. gimimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip aplinkybė dėl kurios jo turtinė padėtis pasikeitė taip, jog jis neišgalėtų teikti iki šiol teikto sūnui A. išlaikymo- vidutiniškai 400-410 Lt/mėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, t.y. praėjus beveik metams po sūnaus E. A. gimimo jis tris automobilius išregistravo . Tokiu būdu jis formaliai sumažino turto apimtį bei sudarė sąlygas galimam išlaikymo dydžio pakeitimui. Vienok, jis, pardavęs nurodytą turtą(3 automobilius), gavo papildomai pajamų, nuo kurių ¼ turėjo atitekti nepilnamečiui sūnui A. kaip išlaikymas ( CK 3.199 str.).

Pateiktais duomenimis ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 2007metų 01- 10 mėn buvo 113,69Lt, o 2008 metais jis padidėjo ir 2008m. 01-03 mėn sudarė 131,63 Lt. Skaičiuojant, kad 2008 metams nustatytas 20,75 vidutinis darbo dienų skaičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-27 įsakymas Nr.A1-377), ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 731,32Lt. Atsakovės 2007m. -2 264,89Lt (b.l.60)+ papildomai gautos pajamos iš verslo . Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių registruotą turtą, gautas ir gaunamas pajamas, kolegija daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra analogiška.

Šioje byloje sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, kolegija, atsižvelgdama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir nustačius, kad 12-ečiui vaikui išlaikyti reikalinga 800Lt/mėn suma, daro išvadą, jog tėvai turi ir gali prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis po 400Lt/mėn.. Įvertinusi vaiko augimą ir iš to didėjančius vaiko poreikius, kolegija skundžiamu apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą po 300Lt/mėn didina iki 410Lt/mėn, kas iš esmės atitinka teikto išlaikymo dydį, nes ieškovas neįrodė, jog tokio dydžio išlaikymo jis nebeišgali teikti(CK 3.201 str., CPK 178 str.). Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovės , kaip pedagogės, atlyginimas ateity bus didinamas šiuo atveju neturi reikšmės, nes sprendžiama pagal esamą , o ne pagal spėjamą šalių turtinę padėtį.

Priteistina iš ieškovo kas mėnesį mokama periodinė išmoka po 410 Lt/mėn atitinka sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) interesus ir nepažeidžia ieškovo, kaip auginančio ir išlaikančio nepilnamečius vaikus, tėvo teisių bei interesų, o tuo pačiu ir ieškovo sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini) interesų. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas.

Todėl apeliacinis skundas tenkintinas priteistą išlaikymą 300Lt/mėn padidinant iki 410Lt/mėn. ir tuo pačiu priešieškinį tenkinant pilnai (CPK 326 str.1d.3p). Pakeitus skundžiamą sprendimą, keistinos priteistos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.4d). Apeliacinį skundą patenkinus iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

A. K. ieškinį patenkinti dalinai, M. K. priešieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 1996 metų liepos 30d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2 -3-649/1996 kuriuo iš A. K. sūnaus A. K. išlaikymui priteista ¼ dalis pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nustatant iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinę išmoką sūnui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 410 Lt/mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. K. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai M. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. K.: 36 Lt(trisdešimt šešis litus ) žyminio mokesčio ir 15 Lt (penkiolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą; 1200Lt(vieną tūkstantį du šimtus litų) M. K. atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš A. K. 13,00 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.