Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.4; 1.1.10.1;1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 1.2.29.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.4.1;2.4.1.3

2020 m. lapkričio 11 d.

ekspertėms L. A., R. D. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

D. I. (toliau D. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokinys, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavė jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. gruodžio 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d., Kaune (61), pinigus sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Tele2“ SIM kortele bendros 150 eurų vertės bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė 805 eurų turtinę žalą.

Be to, L. B. 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo būdu neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. S. turtą, neteisėtai įgijo svetimas, V. S. priklausančias mokėjimo priemones – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), savo kambaryje iki 2019 m. gegužės 12 d. 18.00 val., kuomet neteisėtai įgytas mokėjimo priemonės buvo grąžintos nukentėjusiajam V. S..

Be to, L. B. 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo būdu neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. S. turtą, neteisėtai įgijo V. S. 2013 m. birželio 3 d. Kaune (61) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos parsigabeno į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė savo kambaryje iki 2019 m. gegužės 12 d. 18.00 val., kuomet neteisėtai įgyti asmens dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajam V. S..

L. B. buvo kaltinamas, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir nepilnamečiu D. I., gimusiu 2001 m. spalio 18 d., L. B. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavus jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. Kaune (61), pinigus sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Tele2“ SIM kortele bendros 150 eurų vertės bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė V. S. turto už 805 eurus.

D. I. buvo kaltinamas, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., Rambyno g. prie namo Nr. 30, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir L. B., L. B. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavus jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. Kaune (61), pinigus sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Tele2“ SIM kortele bendros 150 eurų vertės bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė V. S. turto už 805 eurus.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis L. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. ėjo pasivaikščioti Rambyno gatve su D. I. ir L. B.. Buvo išgėręs ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Nepamena ar gėrė vienas, ar trise. Einant trise Rambyno gatve 200 metrų atstumu nuo jų ėjo vyras. Buvo tamsu, gatvės apšviestos. Kiek pamena, nukentėjusysis ėjo (duomenys neskelbtini) link „(duomenys neskelbtini)“. Jis eidamas atsiliko nuo kitų ir pamatė priešais jį einantį nukentėjusįjį. L. B. ir D. I. pro nukentėjusįjį praėjo, jokio išankstinio susitarimo smurtauti ir paimti daiktus iš nukentėjusiojo nebuvo. Kai praeidamas pro nukentėjusįjį pamatė, kad vyras su rankine, jis grįžo link to vyro ir ranka vieną kartą trenkė į žandikaulį. Nukentėjusysis po suduoto smūgio nukrito, o rankinė atsirado ant žolės, todėl jis iš rankinės paėmė telefoną ir piniginę. Po smūgio netikrino kaip jautėsi nukentėjusysis, ar kraujavo. Nukentėjusiojo jis nepažinojo. Su nukentėjusiuoju jis užtruko 5 minutes. Tuo metu L. B. ir D. I. jau buvo namuose. Piniginėje rado gal 200 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 11-12, 16-19), jog jis rado 320 eurų. Kaltinamasis nurodė, jog galėjo rasti ir 320 Eur, ir 330 Eur. Paaiškino ir tai, jog dar rado kaltinamajame akte išvardintus daiktus, korteles, vairuotojo pažymėjimą. Galėjo būti, kad rado ir asmens tapatybės kortelę, mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ar buvo SIM kortelė, nepastebėjo. Paimtą piniginę iškraustė grįžęs namo. Kartu pas jį namuose nakvojo D. I. ir L. B.. Tiksliai nepamena, ar pasakojo jiems apie įvykį tą patį vakarą, ar kitą dieną. Kitą dieną jis, L. B. ir D. I. ėjo į parduotuvę. Eidamas jis rado žiedą toje vietoje, kur buvo susidūręs su nukentėjusiuoju. Tada pasakojo D. I. ir L. B. apie nusikalstamą veiką. Žiedą rado prie gatvės, tačiau nuo nukentėjusiojo rankos įvykio metu jo nenumovė. Žiedas buvo didelis, geltono metalo, įskilęs, todėl galėjo nuslysti nuo nukentėjusiojo rankos. Vėliau jis, D. I. ir L. B. nunešė žiedą į lombardą ir gavo už jį 100 Eur ar 130 Eur. Pinigus už žiedą pasiėmė jis. Sužinoję, kad jų ieško policiją, norėjo žiedą atsiimti iš lombardo, tačiau neatsiėmė. Visas korteles, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą laikė namuose. Supranta, kad pasisavindamas ne jam priklausančius daiktus padarė žalą nukentėjusiajam. Nepamena, kodėl trenkė nukentėjusiajam, mano, kad dėl girtumo. Nežino ar nukentėjusysis buvo blaivus. Buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atlygino jo mama. Gailisi dėl savo poelgio.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis L. B. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad L. B. yra jo brolis, o D. I. – pusbrolis. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Galėjo būti, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. ėjo trise pasivaikščioti. Po pasivaikščiojimo ėjo namo nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatve. Einant brolis L. B. pasiliko, o jie dviese su D. I. ėjo pirmiau. Iš priekio ateinančių kitų žmonių nematė. Su pusbroliu D. I. nuėjo pas jį į namus. Buvo atsisukęs pažiūrėti ką veikia brolis, tačiau nematė, buvo tamsu. L. B. grįžo po 15 minučių. Brolis L. B. atsinešė telefoną ir piniginę. Nieko jo neklausė nei apie telefoną, nei apie piniginę. Buvo neblaivus, nepamena ką vėliau veikė. Brolis L. B. kartu negėrė, pusbrolis D. I. taip pat nevartojo alkoholio. Kitą dieną ėjo į lombardą užstatyti telefono. Užstačius telefoną pinigus pasiėmė brolis L. B.. Priėjus prie lombardo L. B. parodė ir žiedą. Neklausė brolio L. B. iš kuris jis gavo žiedą. Žiedas buvo auksinis. Nepamena, kiek gavo pinigų už žiedą. Brolis L. B. apie nukentėjusiojo užpuolimą pasakė kitą dieną. Nei jis, nei D. I. užpuolime nedalyvavo.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis D. I. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad kaltinamieji L. B. ir L. B. yra jo pusbroliai, o nukentėjusiojo nepažįsta. Teisme duoti parodymus atsisakė, kadangi viskas buvo kaip nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė kaltinamojo D. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 112-114), jog 2019 m. pavasarį, datos neprisimena, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su pusbroliais L. ir L. B.. Kur ir kuriuo laiku susitiko, neprisimena. Buvo išgėrę visi trys po skardinę alaus, o kokios talpos skardinė buvo, nežino. Buvo vakaras, visi trys ėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ta gatve, kurioje yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo link Liudviko ir L. B. namų – (duomenys neskelbtini). Mano, kad jau buvo praėję „Senukus“, kai L. B. atsiliko. Dėl kokios priežasties jis atsiliko, nesiaiškino, ėjo toliau. Eidami su L. B. jokių žmonių nesutiko. Be to, buvo tamsu, todėl nesidairė. L. B. juos pasivijo prie Ąžuolų g. Jis rankose nieko neturėjo. Kodėl atsiliko, nesakė, o jie neklausė. Priėję (duomenys neskelbtini), išsiskyrė – jis nuėjo nakvoti į tetos namus (duomenys neskelbtini), o pusbroliai nuėjo į savo namus. Dėl kokios priežasties anksčiau duodamas parodymus nurodė, kad su pusbroliais išsiskyrė prie tvenkinio, negali pasakyti, tikriausiai suklydo. Kitą dieną kažkuris iš pusbrolių pakvietė susitikti. Kur sutiko, nepamena. Visi trys ėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Matė, kad L. B. lombarde pardavė auksinį žiedą. Iš kur jį gavo, nepasakojo, o jis neklausė. Gavo apie 90 eurų ir už šiuos pinigus jį ir L. B. pavaišino kebabais. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė ir kaltinamojo D. I. parodymus, duotus 2020 m. birželio 4 d. apklausos metu (2 t., b. l. 109-110), jog 2019 m. penktą mėnesį, kurio pavadinimo nežino, datos neprisimena, būdamas blaivus, vakaro metu vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su pusbroliu L. B.. Buvo prie (duomenys neskelbtini), kai L. B. gavo SMS pranešimą iš brolio L. B.. Kokiais MRT numeriais jie naudojasi, nežino. L. B. kvietė ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios arčiau geležinkelio. Susitiko prie parduotuvės. Mano, kad L. ir L. B. buvo blaivūs. Kuri buvo valanda, kai susitiko, nepamena. Ėjo pasivaikščioti, buvo Joninių slėnyje, po to – prie pirmojo tvenkinio. Ten ir išsiskyrė. Buvo dar šviesu. Broliai L. ir L. B. sakė, kad eina namo, o jis ėjo pas tetą R. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Pas tetą ėjo pro tvenkinį, ligoninę, savivaldybę. Kokiu keliu ėjo pusbroliai, nežino. Pas tetą nakvojo, tą vakarą su pusbroliais daugiau nesimatė. Kitą dieną apie 13.00 val. su L. ir L. B. atsitiktinai susitiko prie (duomenys neskelbtini) turgavietės. L. B. pakvietė eiti kartu su juo, bet kur ir kokiu tikslu, neminėjo. Ėjo kartu į lombardą, kurio pavadinimo ir adreso nežino – kitoje kelio pusėje nei Suaugusiųjų švietimo centras, antrame aukšte. L. B. lombarde kažką užstatė, bet ką, nematė. Tik vėliau mama jam sakė, kad L. B. to apsilankymo metu turėjo žiedą, už kurį lombarde gavo pinigų, tačiau kokią sumą, nežino. Žiedo nematė. Tada visi trys nuėjo prie turgaus, kur L. jiems nupirko po kebabą. Dar pasivaikščiojo ir išsiskyrė. Kitą dieną namuose iš mamos sužinojo, kad L. B. apiplėšė kažkokį žmogų, tačiau jis tame nedalyvavo“. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino šiuos 2020 m. birželio 4 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad L. B. ir L. B. nurodydami, kad jis liko pas juos nakvoti, tikriausiai pamiršo šią aplinkybę, nes praėjo daug laiko. Žiedą rado eidami visi trys į parduotuvę, kadangi jis žiedą ir pamatė. Tada ėjo į lombardą. Nežino, kodėl L. B. paaiškino, kad jis žiedą pamatė tik atėjęs prie lombardo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja G. B., kuri yra kaltinamųjų L. B. ir L. B. mama, atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja R. I., kuri yra kaltinamojo D. I. mama, atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinamųjų L. B., L. B. ir D. I. nepažįsta. Galėjo būti, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22 val. ėjo namo iš svečių. G. S. gatvėje, todėl išsukęs iš (duomenys neskelbtini) ėjo vienas į (duomenys neskelbtini). Matė iš paskos einančius žmones, kiek – nežino, tačiau ne vieną ir ne du. Pamena smūgį, kadangi jam sudavė į veido sritį iš nugaros, į kurią veido pusę nepamena. Juto vieną smūgį. Po smūgio tikriausiai pargriuvo veidu žemyn. Su savimi ant peties turėjo rankinę. Tikriausiai buvo praradęs sąmonę, tačiau juto kaip nuo jo piršto movė auksinį žiedą ir skirstėsi užpuolikai. Žiedas buvo įtrūkęs. Tada susirinko daiktus, pasiėmė rankinę, akinių dėklą. Buvo kraujuotas, padaryta kirstinė žaizda, patinimai, nubrozdinimai, mėlynės po akimis. Po įvykio jis kreipėsi į medikus ir jam buvo susiūta žaizda. Juto fizinį skausmą dėl suduoto smūgio.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51-52, 53-55), jog lyg per miglą pamena ir antrą į galvos sritį suduotą smūgį. Nukentėjusysis nurodė, jog gerai nepamena, gal buvo ir antras smūgis. Tikėtina, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. Tik grįžęs namo pasigedo visų dokumentų – asmens tapatybės kortelės, vairuotojo kortelės, vairuotojo pažymėjimo, trijų „(duomenys neskelbtini)“ kortelių, įmonės elektroninis rakto, nuolaidų kortelių, degalinių nuolaidų kortelių, sveikatos draudimo kortelių, IF kelionių draudimo kortelės ir 300 Eur. Taip pat turėjo du mobilaus ryšio telefonus: vienas telefonas buvo naujas dovanotas, kitas telefonas 150 eurų vertės. Auksinio žiedo vertė gal 300 eurų. Visi pagrobti daiktai jam buvo grąžinti. Kaltinamųjų mamos atsiprašė ir perdavė kaltinamųjų atsiprašymus. Nežino, kurie iš kaltinamųjų jį mušė. Žala jam atlyginta pilnai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. parodė, kad kaltinamųjų L. B., L. B. ir D. I. nepažįsta, o nukentėjusysis V. S. yra jos tėtis. Ji atidarė duris kai tėtis grįžo sužalotas ir pamanė, kad tėtis parkrito, buvo visas kruvinas. Jo rankinė buvo tuščia ir smėlėta. Tėčio paklausus kas nutiko jis atsakė, kad taip pasielgė čigonai. Kiek pamena sakė, tėtis sakė, kad jam trenkė vieną kartą ir jis prarado sąmonę. Tėtis pasigedo žiedo, piniginės, dviejų telefonų, akinių. Tėčiui buvo praskelta galva, kruvina krūtinė, ranka. Numaunant žiedą buvo piršto įbrėžimas. Galva taip pat buvo sumušta ne vienoje vietoje, daug sumušimų, mėlynių, buvo praskelta kakta. Buvo suduotas daugiau nei vienas smūgis. Daiktai buvo grąžinti, o akiniai išmesti krūmuose. Tėtis sakė, kad įvykio metu buvo daugiau nei vienas žmogus, kadangi girdėjo juos tarpusavyje kalbantis. Po įvykio kaltinamųjų mamos atsiprašė ir jos, ir jos tėčio V. S.. Kitą dieną važiavo duoti parodymų ir užsuko į vietinį lombardą, kuriame rado žiedą. Grąžinus jiems daiktus piniginėje pinigų jau nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad iš įvykio žino nukentėjusįjį V. S., kaltinamąjį L. B., kitų kaltinamųjų neprisimena. Įvykio metu dirbo lombarde. Atėjo trys vaikinai ir atnešė žiedą. Žiedas buvo vienetinis, su raštu. Jį jai užstatė L. B.. Už žiedą jam davė 100 eurų, nors jo vertė buvo didesnė, tačiau pabijojo duoti daugiau. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-117), jog ji sumokėjo 90 Eur. Liudytoja nurodė, kad tiksliai neprisimena šios aplinkybės. Paaiškino, jog po kurio laiko atvyko nukentėjusysis su dukra, paklausė ar nėra žiedo. Parodžius jiems žiedą jie išvyko į policiją. Po kurio laiko grįžo vienas L. B. atsiimti žiedo. Ji pasakė, kad žiedo negrąžins, nes apie tai pranešė policijai. Viskas buvo nufilmuota vaizdo kamerų. Yra ir užstatymo kvitelis, kuriame nurodyta vardas, pavardė, asmens duomenys. Gali nurodyti asmenį, kuris atnešė žiedą. Parodė į žiedą atnešusį asmenį – L. B.. Negali pasakyti ar žiedo pardavime dalyvavo D. I., pro langelį matė tik vieną žmogų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. D., kurios dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis, paaiškino, kad yra teismo psichiatrė ekspertė, ekspertinio darbo stažas 22 metai. L. B. 2020 m. birželio 16 – birželio 29 d. atliko stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę kitoje byloje dėl 2020 m. vasario 6 d. įvykio. Padarė išvadą, kad L. B. negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Nurodė, kad L. B. gali atlikti bausmę. Ekspertai nustatė, kad jis nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę tik nusikalstamos veikos padarymo metu (ribotas pakaltinamumas). Asmuo su ribotu pakaltinamumu iš esmės pakaltinamas, jis gali atlikti bausmę, jis gali atsakyti už savo veiksmus. Nemato pagrindo skirti ekspertizę šioje byloje, kadangi jų atsakymai ir išvados jau yra pateiktos. Tas pats žmogus skirtingų nusikalstamų veikų padarymo metu gali būti arba visiškai pakaltinamas ir suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, sudėtingesnėse veikose jis gali būti ribotai pakaltinamas. Viena išvada kitai visiškai neprieštarauja. K. L. B. turi tam tikrų psichikos sutrikimų, dėl kurių paprastesnės nusikalstamos veikos padarymo metu jis gali būti visiškai pakaltinamas, o sudėtingesnėse frustruojančiose situacijoje jis gali būti riboto pakaltinamumo. L. B. gali atlikti bausmę, kokią nurodys teismas, nemato jokių apribojimų jai atlikti. Šiuo metu nemato jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų atlikti bausmės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė L. A., kurios dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis, paaiškino, kad yra gydytoja psichiatrė, teismo ekspertė. Patvirtina teismui savo suformuluotą išvadą, kad L. B. su kolege teismo psichologe eksperte 2019 m. rugsėjo 24 d. – spalio 25 d. atliko ekspertizę ir konstatavo lengvą protinį atsilikimą. L. B. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal turimus duomenis, L. B. gali atlikti teismo paskirtą bausmę. Skirti papildomą ekspertizę L. B. netikslinga, kadangi nenustatytos aplinkybės ar kiti įvykiai, dėl kurių būtų tikslinga skirti papildomą psichiatrinę arba psichologinę ekspertizę.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie nustatytą psichikos sutrikimą, tikslu įvertinti psichikos būseną, įvertinti, ar tiriamasis visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, L. B. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 26).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2019 m. gegužės 11 d. bei šiuo metu L. B. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F 70.0). Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nerekomenduojamos. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. nėra konstatuojama psichikos sutrikimo, kuris duotų pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu. L. B., nepaisant jo intelektinio išsivystymo, siekiančio lengvą protinį atsilikimą, gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šiuo metu tiriamasis, atsižvelgiant į jo psichologinę būklę, gali duoti teisingus parodymus apie įvykį. L. B. gali gebėti objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį. Nėra padidėjęs įtariamojo įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. L. B. nurodytų įvykių faktinių aplinkybių nagrinėjimas nėra teismo ekspertų (psichiatrų, psichologų) kompetencijoje (2 t., b. l. 41-43).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie nustatytą psichikos sutrikimą, tikslu įvertinti psichikos būseną, įvertinti, ar tiriamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, L. B. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 75).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu L. B. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F 70.0). Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nerekomenduojamos. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nenustatyta tokių L. B. pažintinės veiklos ypatumų (suvokimo, atminties, atkūrimo, mąstymo), kurie trukdytų jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris duotų pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes L. B. gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šiuo metu tiriamasis, nepaisant jo intelektinio išsivystymo, siekiančio lengvą protinį atsilikimą, gali objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį. Nėra padidėjęs įtariamojo įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. L. B. nurodytų įvykio faktinių aplinkybių nagrinėjimas nėra teismo ekspertų (psichiatrų, psichologų) kompetencijoje (2 t., b. l. 86-88).

2019 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta gatvės atkarpa priešais (duomenys neskelbtini). Ant važiuojamosios kelio dalies rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 43-48).

2019 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini), surastas R. M. ir perduotas policijos pareigūnams (1 t., b. l. 33-39).

2019 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas trijų raktų ryšulys, 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini), surastas R. M. ir perduotas policijos pareigūnams (1 t., b. l. 40-42).

2019 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta piniginė, AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) nuolaidų kortelių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelė, sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelė, V. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, V. S. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013 m. birželio 3 d. Kaune (61), mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele, akiniai dėkle, 2019 m. gegužės 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo V. S.. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 73-84). Pakvitavimu išvardinti daiktai grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b. l. 85).

2019 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta telefono „(duomenys neskelbtini)“ dėžutė, 2019 m. gegužės 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiojo V. S. (1 t., b. l. 87-91).

2019 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas žiedas, lombardo kvito ir kasos kvito kopijos, 2019 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „Jonavos aukso menė“ darbuotojos D. L. (1 t., b. l. 120-125).

2019 m. gegužės 15 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. atpažino geltono metalo žiedą, 2019 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos D. L., kuris iš jo buvo pagrobtas 2019 m. gegužės 11 d. vakaro metu Rambyno g., Jonavoje, jį numaunant nuo kairės rankos didžiojo piršto (1 t., b. l. 66-69).

2019 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, 2019 m. birželio 4 d. elektroniniu paštu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. J.. Vaizdo įraše užfiksuoti trys asmenys, 2019 m. gegužės 12 d. 09.33 val. prieinantys prie aptarnavimo langelio, pagal išorės požymius panašūs į L. B., L. B. ir D. I.. Asmuo, panašus į L. B., lombardo priėmėjai pateikė geltono metalo žiedą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 128-137).

2019 m. gegužės 15 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. sutikus atlikta jo kūno apžiūrą ir užfiksuoti objektyviai matomi sužalojimai: kairio smilkinio srityje matoma apie 1 cm ilgio vertikali susiūta žaizda. Kaktos srityje bei plaukuotoje galvos dalyje yra 4 ryškesni odos nubrozdinimai iki 1 cm ilgio, pasidengę šašais bei paviršinis odos nubrozdinimas kaktos kairėje. Kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose – melsvai gelsva kraujosruva. Kairės plaštakos didžiojo piršto kairėje – vidurinio pirštakaulio projekcijoje yra apie 0,7 cm ilgio vertikali žaizdelė bei odos nubrozdinimas artimojo pirštakaulio projekcijoje. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 57-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1288/2019 (02) nustatyta, kad tyrimas atliktas remiantis medicininiais dokumentais V. S. konstatuoti nepatikslinti mechaniniai sužalojimai kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle bei muštinė žaizda kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių patikslinti negalima. Nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, konstatuoti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Piršto sužalojimas medicininiuose dokumentuose neminimas. Asmens apžiūros protokolas nėra medicininis dokumentais, todėl juo nesiremiama. Nuotraukos gali būti vertinamos tik medicininių dokumentų kontekste (1 t., b. l. 103).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad atlikus neblaivumo patikrinimą 2019 m. gegužės 11 d. 23.50 val. VšĮ Jonavos ligoninėje, V. S. nustatytas 2,21 ‰ girtumas (1 t., b. l. 99).

Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2006 m. kovo 30 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, 2019 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktu D. I., nustatyta, kad D. I. gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 118).

Įrodymų vertinimas dėl L. B. padarytų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis L. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad nukentėjusįjį jis užpuolė vienas ir vienas sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, ir pagrobė kaltinamajame akte išvardintus daiktus, išskyrus geltono metalo žiedą. Įvykio metu nuo nukentėjusiojo piršto žiedo nenumovė, žiedą rado kitą rytą eidami pro įvykio vietą. Žiedas buvo įskilęs, todėl galėjo nuslysti nuo nukentėjusiojo rankos piršto. Kaltinamojo parodymai, kad jis žiedo nenumovė, o įskylęs žiedas pats galėjo nuslysti, nepagrįsti ir neįtikinami, tokius jo parodymus paneigia byloje surinkti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai. Nukentėjusysis V. S. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino, kad dėl jam suduoto smūgio jis nukrito ir trumpam prarado sąmonę, dar tebegulėdamas ant žemės girdėjo vyrišką balsą sakant „žiedas, žiedas“ ir tada pajautė kaip nuo jo piršto movė žiedą, kuris pats sunkiai nusiimdavo. Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir liudytojos I. S. parodymus, kur ji apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė ant nukentėjusiojo piršto įbrėžimą nuimant žiedą. Nukentėjusiojo, liudytojos I. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški, tarpusavyje neprieštarauja, nėra nustatyta, kad jie apkalbėtų kaltinamąjį ir teismui nėra pagrindo jais netikėti. L. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje be paties kaltinamojo prisipažinimo (išskyrus paneigtą jo versiją dėl nukentėjusiojo žiedo) patvirtina ir liudytoja G. M., kuri apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo lombarde, kai L. B. kartu su dar dviem asmenimis atnešė į lombardą ir užstatė žiedą, L. B. parodymai, tai, kad iš lombardo pinigus už žiedą pasiėmė jis, bei specialisto išvadoje, asmens apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad po panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį iš jo buvo pagrobtas jam priklausantis turtas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas yra vertintinas kaip svetimo turto užvaldymo priemonė. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad iš nukentėjusiojo V. S. plėšimo būdu buvo pagrobta piniginė ir joje buvę dokumentai: trys „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelė, sveikatos draudimo kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ kelionių draudimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. S., asmens tapatybės kortelė, išduota V. S., pinigai sumoje 330 eurų, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Tele2“ SIM kortele bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numautas auksinis žiedas, viso pagrobto nukentėjusiojo turto vertė 805 eurai. Be to kaltinamojo L. B. veiksmais nukentėjusiajam V. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas jam fizinis skausmas. Visas šias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis V. S., liudytoja I. S., šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis L. B. (išskyrus jo paneigtą aiškinimą dėl žiedo pagrobimo).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Paminėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą V. S. atžvilgiu, taip jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, numaudamas nuo piršto žiedą, sukėlė fizinį skausmą, bei paimdamas nukentėjusiojo piniginę, su joje buvusiai daiktais, mobiliojo ryšio telefoną, žiedą, užvaldė svetimą turtą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltininko tyčios turinį, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Byloje yra neginčytinai įrodyta, kad L. B. paėmė nukentėjusiojo piniginę, kurioje buvo V. S. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kuris grobia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje be kitų daiktų gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-696/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-190/2015). Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad L. B. turėjo suvokti ir suvokė, jog, paimdamas nukentėjusiojo piniginę, joje greta pinigų gali aptikti ir asmens dokumentus bei (ar) mokėjimo kortelę. Teismas konstatuoja, jog L. B. iš pradžių veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, norėjo taip elgtis, tačiau neindividualizavo padarinių, nebuvo numatęs konkretaus nusikalstamos veikos dalyko. Teisiamojo posėdžio metu L. B. parodė, jog jis piniginės turinį apžiūrėjo grįžęs į namus, kad joje buvusius asmens dokumentus, banko korteles toliau laikė namuose be jokio tikslo. Šie L. B. parodymai patvirtina, kad L. B. veikė tiesiogine tyčia. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Kaltinamieji L. B. ir D. I. neigė sumušę ir apiplėšę nukentėjusįjį V. S.. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminiame tyrime abu kaltinamieji laikėsi savo parodymų. Kaltinamasis L. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku trise ėjo pasivaikščioti. Einant brolis L. B. pasiliko, o jis su D. I. ėjo pirmiau; atsisukę norėjo pažiūrėti ką veikia brolis, tačiau nematė, nes buvo tamsu; jis kartu su pusbroliu D. I. nuėjo pas jį į namus, o L. B. grįžo po 15 minučių; brolis L. B. atsinešė į namus telefoną ir piniginę; jis nieko brolio neklausinėjo, nes buvo neblaivus; ką toliau jis veikė nepamena; kitą dieną ėjo į lombardą užstatyti telefono; užstačius telefoną pinigus pasiėmė brolis L. B.; priėjus prie lombardo L. B. parodė ir žiedą; jis neklausė brolio iš kur jis jį gavo; L. B. apie nukentėjusiojo užpuolimą pasakė kitą dieną; nei jis, nei D. I. užpuolime nedalyvavo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. B. kaltę neigė ir parodė, kad jis 2019 m. gegužės mėnesį, apie 20.00 val. su broliu L. B. ir pusbroliu D. I. vaikščiojo po Jonavą; buvo išgėręs 1 litrą alaus; brolis ir pusbrolis, kiek pamena, taip pat buvo šiek tiek išgėrę; po to susiruošė eiti į namus; buvo tamsu; į namus (duomenys neskelbtini)ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); nuo jų, maždaug 500 metrų atstumu, atsiliko brolis Liudvikas, kodėl atsiliko, nesakė; jis su pusbroliu iš (duomenys neskelbtini)įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur buvo brolis, ką darė, nematė; su D. atėjo į jo namus; Liudvikas dar pusvalandį į namus negrįžo, telefonu atsiuntė SMS pranešimą, prašydamas ateiti jo pasitikti; brolį pasitiko vienas; grįžus į namus L. pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet ką ten veikė, neaiškino; ar brolis parsinešė į namus kokių nors ne savo daiktų, nežino; kitą dieną L. pasakė, kad turi žiedą, kurį reikia užstatyti lombarde; visi trys, t. y. jis, L. ir pusbrolis D. taksi automobiliu nuvažiavo į lombardą ir žiedą pridavė; kiek pinigų brolis gavo, iš kur gavo žiedą, nežino; vėliau iš šeimos narių sužinojo, kad L. užpuolė kažkokį vyrą ir iš jo atėmė daiktus, bet kokius daiktus, nežino (2 t., b. l. 63-64, 66-68).

Kaltinamasis D. I. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus aiškindamas, kad viskas buvo taip, kaip jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius D. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad 2019 m. pavasarį, datos neprisimena, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su pusbroliais L. ir L. B.; kur ir kuriuo laiku susitiko, neprisimena; buvo išgėrę visi trys po skardinę alaus; vakare, visi trys ėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ta gatve, kurioje yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“; ėjo link L. ir L. B. namų – (duomenys neskelbtini); einant L. B. atsiliko; dėl kokios priežasties jis atsiliko, nesiaiškino ir ėjo toliau; buvo tamsu, eidami nesidairė; L. B. juos pasivijo prie (duomenys neskelbtini); L. B. rankose nieko neturėjo; priėję (duomenys neskelbtini) namo jie išsiskyrė; jis nuėjo nakvoti į tetos namus, esančius (duomenys neskelbtini), o pusbroliai nuėjo į savo namus; dėl kokios priežasties anksčiau duodamas parodymus nurodė, kad su pusbroliais išsiskyrė prie tvenkinio, negali pasakyti, tikriausiai suklydo; kitą dieną kažkuris iš pusbrolių pakvietė susitikti; kur sutiko, nepamena; visi trys ėjo į lombardą, esantį J. B. g. Jonavoje; matė, kad L. B. lombarde pardavė auksinį žiedą; iš kur jį gavo, nepasakojo, o jis neklausė; gavo apie 90 eurų ir jį bei L. B. pavaišino kebabais, patvirtino, kad parodymai teisingi. Taip pat kaltinamasis D. I. patvirtino teismo perskaitytus jo parodymus, duotus 2020 m. birželio 4 d. apklausos metu, kur jis nurodė, kad būdamas blaivus, vakare vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su pusbroliu L. B.; buvo prie (duomenys neskelbtini), kai L. B. gavo SMS pranešimą iš brolio L. B.; Kokiais MRT numeriais jie naudojasi, nežino; L. B. kvietė ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios arčiau geležinkelio; susitiko prie parduotuvės, ėjo pasivaikščioti, buvo Joninių slėnyje, po to, prie pirmojo tvenkinio, išsiskyrė; buvo dar šviesu; broliai L. ir L. B. sakė, kad eina namo, o jis ėjo pas tetą R. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini); kokiu keliu ėjo pusbroliai, nežino; tą vakarą jis nakvojo pas tetą, su pusbroliais daugiau nesimatė; kitą dieną apie 13.00 val. su L. ir L. B. atsitiktinai susitiko prie (duomenys neskelbtini) turgavietės; L. B. pakvietė eiti kartu su juo, bet kur ir kokiu tikslu, neminėjo; ėjo kartu į lombardą; L. B. lombarde kažką užstatė, bet ką, nematė; vėliau mama jam sakė, kad L. B. to apsilankymo metu turėjo žiedą, už kurį lombarde gavo pinigų, tačiau kokią sumą, nežino. žiedo nematė; tada visi trys nuėjo prie turgaus, kur L. jiems nupirko po kebabą; dar pasivaikščiojo ir išsiskyrė; kitą dieną iš mamos sužinojo, kad L. B. apiplėšė kažkokį žmogų, tačiau jis apiplėšime nedalyvavo; teisiamojo posėdžio metu D. I. paaiškino, kad L. ir L. B. nurodydami, kad jis liko pas juos nakvoti, tikriausiai pamiršo šią aplinkybę, nes praėjo daug laiko; žiedą rado eidami visi trys į parduotuvę, žiedą pamatė jis ir tada ėjo į lombardą; nežino, kodėl L. B. paaiškino, kad jis žiedą pamatė tik atėjęs prie lombardo.

Kaltinamasis L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme neigė, kad kartu su L. B. ir D. I. padarė plėšimą. Nurodė, kad nusikaltimą įvykdė jis vienas, jokio išankstinio susitarimo smurtauti ir paimti daiktus iš nukentėjusiojo nebuvo; jis eidamas Rambyno gatve, kartu su L. B. ir D. I., nuo jų atsiliko; pamatęs gatvėje praeinantį nukentėjusįjį su juo prasilenkė; pagrįžęs link nukentėjusiojo, trenkė vieną smūgį jam į žandikaulį; nuo smūgio nukentėjusysis nukrito; iš nukentėjusiojo rankinės paėmė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną; jis su nukentėjusiuoju užtruko 5 minutes; tuo metu L. B. ir D. I. jau buvo namuose; paimtą piniginę iškraustė parsinešęs į namus; pas jį namuose nakvojo L. B. ir D. I.; ar sakė grįžęs į namus L. B. ir D. I. tą vakarą apie įvykdytą nusikaltimą, nepamena; kitą dieną jis su L. B. ir D. I. ėjo į parduotuvę, eidamas jis rado žiedą; tada pasakojo D. I. ir L. B. apie nusikalstamą veiką; pinigus už lombarde užstatytą žiedą pasiėmė jis. Tokias pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Išanalizavus kaltinamųjų parodymus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad visų kaltinamųjų parodymai skirtingi, visi kaltinamieji skirtingai aiškino įvykio dienos aplinkybes. L. B. ir D. I. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie eidami, iš priekio ateinančių žmonių nematė, tuo tarpu L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. B. ir D. I. turėjo matyti priekyje einantį nukentėjusįjį. D. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. B., kuris buvo nuo jų atsilikęs, prisivijo juos prie (duomenys neskelbtini), kažkiek kartu paėję, išsiskyrė, jis nuėjo nakvoti pas tetą, o pusbroliai B. nuėjo į savo namus, tačiau ankstesnėje apklausoje D. I. aiškino, kad jie visi trys vaikščiojo Joninių slėnyje, po to vaikščiojo prie pirmojo tvenkinio, būdami prie tvenkinio išsiskyrė, tą vakarą su pusbroliais daugiau nesimatė, jis nakvojo pas tetą, gyvenančią Panerių g. Tuo tarpu kaltinamieji L. B. ir L. B. nurodė, kad kaltinamasis D. I. nuėjo į jų namus, kaltinamojo L. B. teigimu, D. I. jų namuose nakvojo. L. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad grįžęs namo ir nesulaukęs L. išėjo jo pasitikti, vėliau tvirtina, kad neprisimena, neva grįžęs namo ir iki L. sugrįžimo niekur nebuvo išėjęs. L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną jis su L. B. ir D. I. ėjo į parduotuvę ir eidamas jis rado žiedą nusikaltimo padarymo vietoje, tuo tarpu D. I. aiškino, kad žiedą rado jis, o L. B. parodė, kad į lombardą jie ėjo užstatyti telefono ir tik prie lombardo brolis Liudvikas parodė žiedą. Akivaizdu, kad kaltinamųjų parodymai nesudaro nuoseklios visumos, ir yra nuolat besikeičiantys. Pažymėtina, kad kaltinamieji duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti jiems atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo užpultas ne vieno asmens, teigė, kad matė iš paskos einančius žmones, kiek – nežino, tačiau ne vieną ir ne du, gerai atsimena vieną smūgį, bet pamena, lyg buvo suduotas ir antras smūgis į galvos sritį; smūgis buvo suduotas iš nugaros pusės; po smūgio nukrito, buvo praradęs sąmonę; negali nurodyti skaičiaus jį užpuolusių asmenų ir negali jų apibūdinti bei atpažinti, bet iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, kažkokiu būdu, jam tokia informacija užsifiksavo, nes grįžęs į namus pasakė, kad jį užpuolė maždaug trys - penki romų tautybės asmenys; vienas ar keli asmenys jam sudavė smūgius, pasakyti negali. Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje tik patvirtino aplinkybę, kad jos tėvas į namus grįžo sužalotas, bei pasakė, kad jį sužalojo čigonai.

Išanalizavus nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad nukentėjusysis V. S. nenurodė visiškai jokių detalių, iš kurių būtų galima daryti bent pagrįstą prielaidą, jog kaltinamieji L. B. ir D. I., o ne kiti asmenys, tikrai dalyvavo šio nusikaltimo padaryme: jis negalėjo apibūdinti jokių jį užpuolusių asmenų požymių, negalėjo nurodyti net jį užpuolusių asmenų skaičiaus. Jokių kitų objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių L. B. ir D. I. dalyvavimą jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, byloje nėra. Vien tai, kad analizuojamo įvykio dieną jie buvo kartu su L. B., kartu vaikščiojo, ėjo (duomenys neskelbtini), niekaip nepatvirtina jų bendrininkavimo fakto plėšimo, kurį, remiantis byloje surinktais įrodymais, neabejotinai įvykdė L. B., padaryme.

Anksčiau aptartų įrodymų visumoje įvertinus tiek nukentėjusiojo, liudytojų, bei kaltinamųjų L. B., L. B. ir D. I. skirtingose proceso stadijose duotų parodymų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog neįrodyta, kad kaltinamajame akte aprašytų veiksmų, sudarančių nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį, padaryme dalyvavo L. B. ir D. I..

Remiantis in dubio pro reo principu bei atsižvelgiant į tai, kad išnaudojus visas galimybes, surinkti pakankamai įrodymų kaltinamųjų L. B. ir D. I. kaltei pagrįsti nepavyko, abejones dėl jų dalyvavo įvykdant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką aiškinant jų naudai, kaltinamieji dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Taip pat įvertinęs aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, ir teismo ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pripažinti L. B. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad L. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas kartu su L. B. ir D. I., nėra pagrindo. I. L. B. ir D. I., šalintinas bendrininkavimo požymis, t. y. keistinos L. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės, nustatant, kad: L. B. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., Rambyno g. prie namo Nr. 30, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavė jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. 80440000020004229178, „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. gruodžio 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d., Kaune (61), pinigus sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“ su UAB „Tele2“ SIM kortele bendros 150 eurų vertės bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė 805 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo noru nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui – Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam inkriminuotos 3 (trys) nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos prie apysunkių nusikaltimų, visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 55), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų lankosi nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, Dgn.: F70.1- Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo, šiuo metu lankosi ir gydosi (2 t., b. l. 52).

Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų tikslus bei motyvus, kaltinamojo amžių - nusikalto vos sulaukęs pilnametystės, neteistas, nedirba, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimų įvykdymo, vadovaujantis įstatyme numatytais bausmės skyrimo pagrindais, jam turi būti skiriama sankcijose numatyta bausmė – areštas, nustatant terminą, nežymiai didesnį, nei numatytas arešto bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kaltinamojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti kaltinamajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jauno, darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad L. B. pirmą kartą teisiamas arešto bausme, įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, manytina, kad paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtinas, taikant vidutinį 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant kaltinamąjį L. B. nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu Ąžuolų g. 4, Jonavoje.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 32,22 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 107). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad civilinis ieškinys atlygintas ir jie civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 112). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas - Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, D. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens paso) paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo patalpų ir prieigų vaizdo įrašais; elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su nukentėjusiojo V. S. asmens apžiūros nuotraukomis, paliktini prie bylos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. skirti subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu Ąžuolų g. 4, Jonavoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio, nutraukti.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

L. B. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. I. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. I. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su UAB „Jonavos aukso menė“ lombardo patalpų ir prieigų vaizdo įrašais; elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su nukentėjusiojo V. S. asmens apžiūros nuotraukomis, palikti prie bylos.

I. L. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).