Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. M. skundas, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-80315045-16, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 5 ir 6 dalis paskirta administracinė nuobauda – 1447 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 5 dalį ir 146 straipsnio 6 dalį subendrinta nuobauda – 1447 Eur dydžio bauda. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. apie 12.57 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) km, patikrinimui buvo sustabdyta krovininė transporto priemonė „SCANIA R 470“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašis automobilis su triaše priekaba), vykusi maršrutu (duomenys neskelbtini)kaimas - (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimas, kurią vairavo vairuotojas V. M., kuri vežė 20.07 m³ eglės rąstų, tai nustatyta iš krovinio vežimo važtaraščio Nr. VM-I1-23-I. Įtarus, kad transporto priemonių junginys gali būti sunkiasvoris, o važtaraštyje nurodytas kiekis melagingas, buvo nutarta atlikti transporto priemonių junginio kontrolę pasveriant. Patikrinus VKTI sistemoje leidimo vežti sunkiasvorį krovinį šia transporto priemone nebuvo rasta. Vairuotojui V. M. nevykdant teisėto Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno reikalavimo važiuoti pasisverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį, transporto priemonių junginio bendroji masė nustatyta skaičiuojant, remiantis 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintomis „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis“. Išmatavus medžio rietuvių aukštį ir plotį teleskopine niveliavimo liniuote Stabila Nr. 111 (patikros sertifikatas Nr. 0073455, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d.) nustatyta, kad automobilio rietuvės aukštis 2,41 m., plotis 2,40 m., priekabos aukštis 2,62 m., plotis 2,30 m., rastų ilgis 6 m. Apskaičiavus vežamą medienos kiekį gaunasi 2,41x2,4x6+2,62x2,3x6=70,86 erd.m³. Medienos rūšis - eglė. Žalios eglės 1 m³ masė - 794 kg, sukrovimo tankis 0,68. Medienos masė gaunasi 70,86x0,68x0,794=38,258 t., pridėjus transporto priemonių nuosavą svorį gauna bendrąją masę 38,258+11,78+5,16=55,198 t. Tai 15,198 t. viršija leistiną - 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 16.4 punkte. Iš vairuotojo paaiškinimo ir tai, kad automobilis su pakrovimo įranga nustatyta, kad sunkiasvorį krovinį V. M. pasikrovė pats.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M., nesutikdamas su Institucijos nutarimu Nr. VKTIN-80315045-16, pastarąjį apskundė, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi V. M. skundo netenkino, padarydamas išvadą, kad V. M. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalis, jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą argumentai

Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nagrinėjo administracinę bylą, apklausė liudytojus, prijungė rašytinius dokumentus prie bylos, tačiau priimdamas nutartį padarė esminius administracinio proceso teisės pažeidimus. Teigiama, jog Šiaulių apylinkės teismas, pažeisdamas ATPK 257 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neatkreipė dėmesio į nenuoseklius, prieštaringus liudytojų parodymus, nevertino byloje esančių nuotraukų, krovinio važtaraščio turinio;Be to, skunde teigiama, jog iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. vilkiku su priekaba gabenti eglės rąstai, kurių bendras svoris transporto priemonių junginiu neviršijo leistino maksimalaus svorio - 48 t. Atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. lapkričio 23 d. V. M. turėjo leidimą važiuoti su sunkiasvore transporto priemone, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu į Inspekciją išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore transporto priemone - sunkvežimiu „Scania R 470|, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba „Sommer AP240“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėnesiui nuo 2016 m. lapkričio 22 d., vežant apvalią medieną, masė su kroviniu - 48 t. 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per du kartus valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo reikalingus mokesčius (kodas 7840, suma - 144 eurai; kodas 5746, suma - 14 eurų). 2016 m. lapkričio 23 d. Inspekcija išdavė leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ triašiu automobiliu ir triaše priekaba vežti valstybinės reikšmės keliais medienos krovinius, kai bendroji masė yra ne didesnė kaip 48 t, leidime nurodyta, kad važiuoti leidžiama nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.;Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau - Aprašas) 24 punkte nurodyta, kad leidimas galioja nuo leidime nurodyto laikotarpio pradžios dienos 0 val. iki laikotarpio pabaisos dienos 24 val. Pažymima, kad inspekcijos 2016 m. lapkričio 23 d. išduotas leidimas galiojo nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 0 val. Teigiama, kad tiek eglės rąstų krovimo metu 2016 m. lapkričio 23 d. ryte, tiek sustabdžius patikrinimo metu, leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone turėjo. Pažymima, kad Inspekcijos atstovas R. S. S. teismo posėdžio metu (2017 m. balandžio 10 d.) sutiko, kad leidimas buvo galiojantis, paaiškino, kad leidimas išduodamas internetu, todėl atvykti į Inspekciją jo pasiimti nereikia;Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas transporto priemonių junginio bendrą masę, iš dalies sutiko su V. M. atstovo nurodytu vilkiko rungų vidiniu pločiu - 2.30 m, glaudumo koeficientu - 0.6, tačiau teismas neatsižvelgė į V. M. nurodytus vilkike ir priekaboje buvusių eglės rąstų rietuvių aukščius. Pažymima, kad apklaustas teisme (2017 m. gegužės 31 d.) V. M. nurodė, kad medienos rietuvių aukštis vilkike buvo 2.1 - 2.2 m, o priekaboje - iki 2.35 m, tačiau Šiaulių apylinkės teismas nutartyje nenurodė, kodėl tokius V. M. teiginius atmetė.Nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų dėl vilkike ir priekaboje buvusių medienos rietuvių aukščio. Pažymima, kad Inspekcijos pareigūnai A. G. ir K. Ž. medienos rietuves matavo teleskopine liniuote, tačiau jų duomenų vaizdo įrašymo priemone nefiksavo. Teigiama, jog apklaustas liudytoju K. Ž. teisme (2017 m. balandžio 10 d.) parodė, kad rietuvės aukštį matavo kolega A. G., todėl net nuotraukoje negali nurodyti, kurioje vietoje aukštis buvo matuojamas; visus matmenis nustatė kolega A. G., nematė kaip buvo fiksuojami matavimai. Pažymima, kad apklausus liudytoju A. G. teisme (2017 m. balandžio 10 d.), pastarasis parodė, kad K. Ž. viską skaičiavo ir matmenis surašė į protokolą. V. M. daro išvadą, kad iš tokių tarpusavyje prieštaraujančių parodymų seka, kad nei vienas pareigūnas medienos rietuvių parametrų nefiksavo. Pažymima, kad abejones dėl ankščiau pareigūnų A. G. ir K. Ž. surašytų tarnybinių pranešimų pagrįstumo kelia ir tai, kad apklaustas teisme liudytojas A. G. nurodė, kad jo nuomone turėjo būti taikomas mažesnis glaudumo koeficientas — 0.6. Pažymima, kad tokį glaudumo koeficientą (0.6) įpareigojo taikyti Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 12 10 įsakymu Nr. 631, 2 priedo „Medienos tūrio lentelės“ 6.1. punktas. Nurodoma, kad apklausti liudytojais A. R., R. K. teisme (2017 m. gegužės 31 d.) nurodė, kad taip pat nematė medienos rietuvių matavimo;Pažymima, kad visiškai neaišku, kas ir kokius medienos rietuvių duomenis fiksavo, teisme nepaaiškėjo, kuo gi remiantis pareigūnai nustatė medienos rietuvių aukščius. Nurodoma, kad 2016 lapkričio 23 d. krovinio važtaraštyje esantys duomenys patvirtino V. M. parodymus, nes važtaraštyje nurodyta, kad buvo pakrautas mažesnis, nei nustatė Inspekcija, eglės rąstų kiekį (20.07 m³). Krovinio važtaraštyje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas liudija, kad tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 23 d.) priimto krovinio (eglės rąstų) tūris buvo 19.50 m³. Apeliantas daro išvadą, kad Inspekcija, apskaičiuodama transporto priemonių junginio bendrą masę, taikė netikslius vilkiko rungų vidaus pločio, medienos glaudumo koeficiento ir medienos rietuvių aukščių duomenis. Teismas iš dalies šią klaidą taisė, tačiau neįvertino, kad būtina formulėje taikyti ir V. M. nurodytus medienos rietuvių aukščio duomenis;Skunde nurodoma, kad atsižvelgus į tai, kad 2016 m. lapkričio 23 d. V. M. vairuojamos transporto priemonių junginio bendra masė buvo 46.85 t, kad remiantis Aprašo 24 punktu Inspekcijos 2016 m. lapkričio 23 d. išduotas leidimas galiojo nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 0 val., laikytina, kad pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, nepadaryta. Pažymima, kad krovinių gabenimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos formaliai, nes būtina vadovautis Aprašo 24 punktu, protingumo, teisingumo principais. Teigiama, kad turi būti atsižvelgta, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto planavo medžių kirtimo, genėjimo, supjaustymo darbus, rąstų ištraukimo, pakrovimo į miškovežį darbus, tokiems veiksmams reikėjo organizuoti žmones darbui, paruošti techniką, taip pat privalėjo derinti užsakymą su rąstų pirkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymiam, kad darbdavys pateikė Inspekcijai tinkamos formos prašymą leidimui gauti, pridėjo reikalingus dokumentus, sumokėjo visus mokesčius, pastabų iš Inspekcijos dėl prašymo trūkumų negauta, Inspekcija leidimą interneto sistemoje išdavė 2016 m. lapkričio 23 d.;Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos prašo 2017 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. O 20 straipsnyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.;Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai (toliau - Reikalavimai), patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, bei vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Reikalavimų 15 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų, o 20 punkte nustatyta, kad vežėjas, veždamas medieną, gali naudoti daugiau saugos priemonių bei taikyti griežtesnius negu šie reikalavimus, siekdamas užtikrinti saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą ir vežimą;Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymas yra skirti kelių plėtros, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniams pagrindams nustatyti, priežiūros šaltiniams numatyti, todėl savaime suprantama, jog sunkiasvorių krovinių gabenimas turi būti ribojamas, nes jis labai gadina kelius. Pažymima, kad įstatymų tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas kelio naudotojams gabenti krovinius, bet ir apsaugoti valstybinės bei vietinės reikšmės kelius nuo sugadinimų, sudaryti finansavimo šaltinius keliams remontuoti ir atstatyti, o tai yra svarbus visos visuomenės ir valstybės interesas. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to - ir našta valstybės biudžetui. Važiavimas keliais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tampa ypač pavojingas saugiam eismui, turi didelę neigiamą įtaką kelio konstrukcijai bei važiuoti jais galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus atitinkamą leidimą;Teigiama, kad iš protokole užfiksuoto V. M. paaiškinimo dėl krovinio vežimo buvo nustatyta, kad jis gabeno medieną maršrutu (duomenys neskelbtini), o krovinį apie 8.50 val. miške jis pasikrovė pats, todėl nėra pagrindo netikėti paties apelianto nurodytomis aplinkybėmis pažeidimų įforminimo metu. Nurodoma, kad V. M. važiavo sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu neturėdamas su savimi specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kai faktinė transporto priemonių junginio masė 15,198 t viršijo leistiną 40 t masę, bei padarė pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse, todėl buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas. Byloje nustatyta, kad transporto priemonių junginys buvo sunkiasvoris ir vežant tokį krovinį reikalingas specialus leidimas, suteikiantis teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kurio vairuotojas su savimi neturėjo, todėl jis turi prisiimti visą su krovinio pervežimu susijusią riziką ir atsakomybę;Nurodoma, kad leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (toliau – ir Aprašas) 27 punkte nurodyta, kad leidime vienam mėnesiui ar vieneriems metams nurodoma tik pavienė didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė arba jos junginį sudarančios transporto priemonės ir jos (jų) ašių skaičius (pvz., šešiaašis savaeigis kranas, triašis sunkvežimis arba dviašis vilkikas ir triašė puspriekabė), o valstybinis (-iai) numeris (-iai) nenurodomas (-i). Toks leidimas suteikia teisę važiuoti bet kuria (-iuo) leidime nurodytą didžiagabaritę ir (ar) sunkiasvorę transporto priemonę arba jos junginį atitinkančia (-iu) arba daugiau ašių turinčia (-iu) didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvore transporto priemone arba jos junginiu, tačiau neturi būti viršijami leidime nurodyti matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė. O Aprašo 34 punkte imperatyviai nustatyta, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas), važiuodamas valstybinės reikšmės keliais, privalo leidimą mėnesiui ar metams turėti su savimi ir pateikti pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams. Tik leidimų važiuoti vieną kartą su savimi turėti ir pateikti neprivaloma, nes jų duomenys skelbiami Inspekcijos interneto svetainėje. Vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas. Aprašo 36 punkte nustatyta, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masę pareigūnai gali tikrinti pagal dokumentus ir (ar) sverdami. Ašių apkrovos nustatomos tik sveriant, o matmenys – matuojant;Atkreipiamas dėmesys, kad prašymas išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis buvo pateiktas el. paštu 2016 m. lapkričio 18 d. 16 val. 23 min. (penktadienį po Inspekcijos darbo valandų), užregistruotas pirmadienį 2016 m. lapkričio 21 d. 8 val. 05 min. Inspekcija visus prašymus nagrinėja eilės tvarka pagal jų registraciją ir dokumentus išduoda nepažeidžiant nustatytų terminų (t. y. per 5 darbo dienas po prašymo išduoti leidimą ir reikiamų dokumentų pateikimo Inspekcijai), nenustatant jokių prioritetų įmonėms. Leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Nr. 001624 buvo atspausdintas 2016 m. lapkričio 23 d. 13.45 val. ir išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui (duomenys neskelbtini), todėl V. M. nekaip negalėjo turėti minėtą leidimą kelyje prie (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu 10.09 val. ir pateikti jį kontroliuojantiems pareigūnams, o apelianto teiginys, kad jis turėjo galiojantį leidimą laikytinas tik jo gynybine pozicija, be to, įmonės gali laisvai organizuoti savo darbą bei privalomų leidimų užsakymą planuoti iš anksto, kad reikalingi dokumentai būtų išduoti teisės aktuose nurodytais terminais iki krovinių pervežimo pradžios. Teigiama, kad nepagrįstas V. M. argumentas, kad jei ir būtų teisingi Inspekcijos pareigūnų skaičiavimai, bauda už viršsvorį turėjo būti skaičiuojama nuo 48 t, o ne nuo 40 t, nes transporto priemonių junginiui buvo pateiktas prašymas gauti leidimą vežti sunkiasvoriu transporto junginiu, kurio bendroji masė iki 48 t, nes Aprašo 41 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1 - 40.3 papunkčių reikalavimai;Teigiama, kad V. M. patikrinimo metu atsisakė vykdyti Inspekcijos pareigūnų nurodymą važiuoti ant svarstyklių motyvuodamas tuo, kad jam tai daryti uždraudė įmonės vadovas, todėl pakrauto transporto priemonių junginio svoris buvo apskaičiuotas vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), pagal patikrinimui pateiktame krovinio važtaraštyje nurodytus duomenis bei transporto priemonių registracijos dokumentuose nurodytus svorius. Pažymima, kad apelianto teiginiai, kad Inspekcijos pareigūnai tik vizualiai įvertino medienos drėgnumą, todėl netinkamai apskaičiavo pakrautos medienos svorį, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes kontrolės metu buvo naudojamos metrologiškai patikrintos matavimo priemonės. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pagal krovinio važtaraštį Nr. VM-11-23-1 buvo gabenama žalia, neseniai kirsta mediena, tai patvirtino atvykę Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, todėl darytina išvada, kad Inspekcijos pareigūnai tinkamai nustatė pakrautos medienos drėgnumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai pasiūlė vairuotojui iškrauti medieną, kad būtų galimąją tiksliai sumatuoti, tačiau V. M. atsisakė tai daryti, tai tik dar kartą patvirtina, kad vairuotojas žinojo, kad veža daugiau medienos, nei leistina, ir sąmoningai bandė išvengti patikrinimo, o visi skunde pateikti argumentai dėl vežtos medienos tūrio ir kiekio netinkamo skaičiavimo laikytini gynybinė pažeidėjo pozicija;Inspekcija mano, kad padaryti pažeidimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje, todėl krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases, pakrovimas ir vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos pažeidimu. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51) IV priede „Sunkiausi pažeidimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą“ įtraukė krovinio vežimą viršijant didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės masę į sunkiausių pažeidimų sąrašą, o tai leidžia manyti, kad krovinio vežimas viršijant maksimalią leistiną transporto priemonės (jų junginio) bendrą masę turi reikšmės saugiam kelių eismui ir kartu yra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams;Nurodoma, kad nubaudimas pagal ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalis nėra nubaudimas už tą patį veiksmą, nes tai savarankiškos pažeidimų sudėtys, išskirtos į skirtingas to paties straipsnio dalis. Teigiama, kad vairuotojas pats pakrovė krovinį į transporto priemonę, todėl jis patenka į ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytų atsakomybės subjektų ratą. Vien tai, kad tas pats asmuo atliko ir pakrovimo ir vežimo veiksmus, nešalina atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. e2AT-6-788/2017 išaiškino, kad krovinio vežimas ir siuntimas ar pakrovimas nėra tapatūs veiksmai, jei tas pats asmuo neturėdamas atitinkamo leidimo pakrauna ir veža keliais sunkiasvorį krovinį, jis gali atsakyti ir pagal dvi ATPK 145 straipsnyje numatytas sudėtis;Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog keliu važiavęs be leidimo sunkiasvoriu transportu su kroviniu V. M. buvo krovinį vežusios transporto priemonės vairuotojas (ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas), tačiau jis kartu laikytinas ir krovinio pakrovėju (ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu), nes pats pakrovė medienos krovinį automobilyje esančiu kėlimo įrenginiu, neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas vežti sunkiasvore transporto priemone būtent tokio svorio krovinį. Teigiama, kad pakrovėjas privalėjo įsitikinti, kad krovinys pakrautas teisingai ir atitinka nustatytus svorius, o jiems viršijus, privalėjo įsitikinti, kad tokiam kroviniui vežti yra gautas leidimas, tačiau būtent šių pareigų V. M. neatliko. Pažeidimo padarymo metu jis vežė krovinį viršijus leistiną maksimalų svorį bei neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigūnams. Pakrovimo darbus atlikęs asmuo ir vairuotojas sutapo, todėl tas pats asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalis.Pažymima, kad V. M. teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 23 d. pasirašytą važtaraštį, kuriame nurodyta, kad buvo priimta 19,5 m³ medienos (eglės rastų), tačiau teismas pagrįstai kritiškai įvertino šį dokumentą, nes tiek pareiškėjas, tiek jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuoti bylos baigtimi, o važtaraštyje užfiksuoti rezultatai kelia abejonę, nes mediena buvo pristatyta po pažeidimo fiksavimo ir nedalyvaujant Inspekcijos pareigūnams, todėl neaišku ar visas pakrautos į junginį (t. y. į automobilį ir priekabą) medienos kiekis buvo pristatytas vienu metu, ar tik dalis. 2016 m. gruodžio 14 d. Inspekcijos nutarimu (ROIK: 16063481002) V. M. buvo paskirta bauda, vadovaujantis ATPK nuostatomis, atsižvelgta į visas žinomas aplinkybes ir tinkamai individualizuota, kadangi protokole vietomis neteisingai nurodyti kai kurių teisės aktų pavadinimai, straipsniai, dalis ir/ar punktai, nors pažeidimai yra akivaizdūs ir vairuotojo veika tinkamai kvalifikuota, bei atsižvelgiant į Klaipėdos kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus K. Ž. tarnybinį pranešimą, šie netikslumai buvo įvertinti ir ištaisyti bylos nagrinėjimo metu. Mano, jog Inspekcija tinkamai pritaikė teisės normas, atsižvelgė į visas bylos nagrinėjimo metu žinomas aplinkybes, bei priėmė teisėtą ir visiškai pagrįstą sprendimą, kuris negali būti naikinamas. Nurodoma, kad V. M. į bylos nagrinėjimą Inspekcijoje neatvyko, jokių pastabų ar papildomų paaiškinimų dėl jam suformuluotų kaltinimų nepateikė, nors 2016 m. lapkričio 23 d. pats prašė bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini), tačiau kvietime nurodytu laiku į Šiaulių regiono departamentą neatvyko, o tai dar kartą įrodo jo visišką abejingumą bylos baigtimi;Teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, Inspekcijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo. Nurodoma, kad 2017 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-21-953/2017 priėmė sprendimą palikti Inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą, o V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pagrįstai pripažino, kad V. M. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga bei veika teisingai kvalifikuota, o Inspekcijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodoma, kad iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas savo išvadas apie faktines aplinkybes padarė įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, tarnybinį pranešimą dėl įvykio, krovinio važtaraštį bei kitus rašytinius duomenis). Apelianto skunde keliamos prielaidos dėl netiksliai nustatytų krovinio svorio bei medienos drėgnumo, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, nesuteikia į pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. Teigiama, kad įvertinus tai, darytina išvada, kad aplinkybių, dėl kurių būtų galima priimtą teismo nutartį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nenustatyta, o apelianto skunde nurodyti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nes V. M. minėtų teisės aktų nuostatas traktuoja iš sau palankios pozicijos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas iš esmės teigiant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Dėl bylos teisenos

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad V. M. protokolas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse, padarymą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., jo veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, todėl apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. M. skundas, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas, nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas (teiseną).

Dėl skundo

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. ATPK 257 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsa­ko­my­bėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra bū­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietu­vos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo pre­zump­ciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pa­žei­di­mo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai ins­ti­tu­cijai (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/­2007 ir kt.). Taigi, duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. ATPK 145 straipsnio 5 dalis numatė, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų. ATPK 145 straipsnio 6 dalis numatė, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šios teisės normos yra blanketinės, tai yra asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytų pareigų nesilaikymą, yra nustatyti kituose teisės aktuose.Iš ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyje įtvirtintų normų dispozicijos matyti, kad pagrindinė sąlyga norint asmenį patraukti atsakomybėn padarius minėtose normose numatytus pažeidimus, yra nustatymas, kad buvo viršyti įstatymuose ir (ar) poįstatyminiuose aktuose numatyti leidžiami transporto priemonių (jų junginių) masė ir (ar) apkrova, arba matmenys. Nagrinėjamu atveju yra aktualus tik bendrosios masės nustatymas, nes būtent dėl viršytos transporto priemonės su priekaba bendrosios masės V. M. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse.Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmos instancijos teismas V. M. kaltę grindė iš esmės Inspekcijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir pareigūnų, surašiusių protokolą, paaiškinimais, kurie, apygardos teismo vertinimu, yra vienas kitam prieštaraujantys, todėl vien šių duomenų nepakanka, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų padarymą, kurių sankcijose yra numatyta itin griežta administracinė nuobauda, be to, byloje esama ir kitų esminių prieštaravimų dėl krovinio masės nustatymo aplinkybių. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. VKTIN-80315045-16 esama esminių prieštaravimų, nes nurodoma, jog išmatavus medžio rietuvių aukštį ir plotį nustatyta, kad automobilio rietuvės aukštis 2,41 m, plotis 2,40 m, priekabos aukštis 2,62 m, plotis 2,30 m, rastų ilgis 6 m (b. l. 11-12), taigi jau pačiame nutarime yra neaišku, kas buvo matuojama ir kieno duomenys nurodyti, t. y. ar buvo matuojamas krovinys, kuris ir privalo būti matuojamas, ar tik transporto priemonės ir jos priekabos matmenys, kur ir buvo sudėtas krovinys.Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo matyti, kad juo ginčijama ir Institucijos pareigūnų nustatyta jo vairuotos transporto priemonės junginio bendroji masė. Tiek Institucija, priimdama 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, V. M. vairuotos transporto priemonės junginio bendrąją masę nustatė iš jam 2016 m. lapkričio 23 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Institucijos pareigūnų A. G. ir K. Ž., kurie buvo apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme, parodymų. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti V. M. vairuotos transporto priemonės junginio bendrąją masę, byloje nėra, - pati gabentos medienos svorio nustatymo procedūra nebuvo užfiksuota vaizdo įrašymo priemonėmis, o pažeidimą nustačiusių liudytojų A. G. ir K. Ž. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra prieštaringi. K. Ž. nurodė, kad į įvykio vietą buvo pasikvietę privačių miškų inspektorių A. R., kuris konsultavo, kaip nustatinėti gabentos medienos tankumą – jis padėjo dėl skaičiavimų; rietuvės aukštį matavo kolega, visus matmenis nustatė A. G., kaip buvo fiksuojami matavimai jis (K. Ž.) nematė; mintis dėl glaudumo koeficiento taikymo buvo miškų inspektoriaus, o jis (K. Ž.) tik gavo visus skaičius, juos surašė ir sudaugino (b. l. 74). A. G. apylinkės teisme nurodė, kad matavime dalyvavo keturiese, - pagrindinis buvo K. Ž.; aukštį ir plotį matavo su kolega K. Ž.; jis (A. G.) mano, kad matė liniuotės duomenis matavimo metu, tačiau jų pasakyti negali; K. Ž. matuojant pasakė duomenis, jis juos rašėsi, dėl glaudumo koeficiento patarė miškų tarnybos inspektoriai; medienos ilgis buvo nustatytas 6,5 m; nustatant glotnumo koeficientą kalbėjo apie 0,6, skaičiavo iš metrinės liniuotės, tačiau šiuo atveju skaičiavimams daugiau įtakos turėjo A. R., kadangi jis yra profesionalas tuose darbuose (b. l. 74-75). Konstatuotina, kad teisme liudytojais apklaustų A. G. ir K. Ž. parodymai dėl medienos matavimo aplinkybių iš esmės prieštarauja vieni kitiems, visiškai neaišku, kuris iš jų atliko matavimus ir ar apskritai minėti matavimai buvo atlikti, nes byloje nėra pateikta jokių matavimo fiksavimo duomenų (fotonuotraukos, vaizdo įrašo), kitų duomenų, kurie patvirtintų nutarime nurodytų matavimo duomenų tikrumą ir patikimumą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nors, kaip nurodė A. G., kalbama buvo apie 0,6 glotnumo koeficientą ir buvo nustatytas 6,5 m medienos ilgis, tačiau tiek nutarime, tiek protokole, kuriame nurodyta pažeidimo esmė, medienos ilgis nurodomas 6 m, o glotnumo koeficientas – 0,68 (b. l. 1-2, 11-12). Pažymėtina ir tai, kad liudytojų A. G. ir K. Ž. parodymų nepatvirtino ir liudytoju apklaustas A. R., kuris nurodė, kad valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams jokių patarimų nesuteikė, o tik nustatė, ar mediena žalia, ar sausuoliai, ir tik toks klausimas pareigūnams buvo iškilęs; rąstų matavime nedalyvavo; nežino koks glaudumo koeficientas galėjo būti taikomas siekiant apskaičiuoti medienos svorį, nes į tai nesigilino ir jo neskaičiavo, dėl glaudumo koeficiento taikymo patarimų inspektoriams įvykio vietoje nedavė (b. l. 92-93). Liudytojo A. R. parodymus patvirtino jo kolegė R. K., kuri vyko kartu su A. R. pagal A. G. iškvietimą. R. K. apylinkės teisme nurodė, jog apie medienos tūrio matavimą buvo kalbėta tik bendrais bruožais, matavime kartu su K. Ž. ir A. G. nedalyvavo, pareigūnai konsultacijos, kaip paskaičiuoti medienos tūrį neprašė, neklausė kokį teisės aktą taikyti, įvykio vietoje su pareigūnais dėl glaudumo koeficiento nekalbėjo, nematė, kaip inspekcijos darbuotojai matavo medienos tūrį (b. l. 93). Pažymėtina, kad ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. nurodė, kad jokio matavimo nematė (b. l. 95). Taigi, iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti, kokie buvo V. M. vežamos medienos matmenys, svoris, kuris iš pareigūnų – A. G. ar K. Ž. (ar jie kartu) atliko matavimus, ir ar apskritai tokie matavimai buvo atlikti. Todėl liko nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jo vairuoto transporto prie­mo­nių junginio su kroviniu bendroji masė neviršijo 48 tonų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos na­gri­nėjimo metu nustatytos krovinio masės matavimo aplinkybės leidžia abejoti V. M. vai­ruoto transporto prie­mo­nių junginio su kroviniu matavimo tikslumu, o tiksliai nustatytas V. M. vairuotos transporto priemonės su priekaba ir vežtu kroviniu svoris yra pa­grin­dinis įrodymas, patvirtinantis, kad V. M. padarė ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius teisės pa­žei­dimus. Apibendrinus teismo aukščiau išnagrinėtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra surinktą pakankamai patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog V. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne patrauktas atsakomybėn asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimdama nutarimą V. M. atžvilgiu nesugebėjo įrodyti ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytų pažeidimų sudėties.Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad V. M. būtų padaręs veiką, turinčią ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių, į tai, kad apeliantas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutartį, o administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundą, sprendžia, kad skundas turi būti patenkintinas, nes nes in dubio pro reo principas reikalauja visus neaiškumus traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl to, kas paminėta šiame nutarime, įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, nėra jokio pagrindo pripažinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą pagrįstu ir palikti galioti, todėl skundžiama nutartis bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu nutrauktina (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. M., asmens kodas 36703030540, atžvilgiu nutraukti.

Ši nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.