Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-533-537-2014 perduota prokurorui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė bei kitaip jas platino, o būtent, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. kovo 1 d., veikdamas bendrai su T. A., P. K. vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 5 ir 6, Marijampolės m., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias iš šių patalpų ir šio gyvenamojo namo laiptinėje neteisėtai platino, t. y. pardavė R. Š., P. G., A. P., E. B., L. K. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims, parduodamas vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) dozę už 30 litų. Kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė bei kitaip jas platino, o būtent, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 2 d., P. K. vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 5 ir 6, Marijampolės m., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 134,7703 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias iš šių patalpų ir šio gyvenamojo namo laiptinėje neteisėtai platino, t. y. pardavė P. G., A. P., E. B. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, parduodamas vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) dozę už 30 litų sumą. Taip pat 2014 m. balandžio 2 d., apie 11.35 val., gyvenamojo namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., neteisėtai išplatino – pardavė P. G. 1 polietileninį maišelį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių svoris yra 46,39 g, už 1000 litų sumą bei likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) neteisėtai laikė, kol 2014 m. balandžio 2 d., 13.45 val., kratos metu, butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 5 ir Nr. 6, Marijampolės m., patalpose, įvairiose vietose viso 87,9632 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei prie jo asmens kratos metu vieną polietileninį paketėlį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių svoris 0,4171 g, surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 2 d., 13.25 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, vairuojamo automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto tėvo G. S. vardu, vairuotojo pusės durelių dėtuvėje, nešiojo, t. y. gabeno kieto metalo teleskopinę lazdą, priskiriamą nešaunamiesiems „D“ kategorijos šaltiesiems smogiamojo triuškinamojo pobūdžio ginklams, iki 2014 m. balandžio 2 d. 13.25 val., kol prie (duomenys neskelbtini) namo, Marijampolės m., sulaikyto automobilio „Seat Alhambra“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, neteisėtai nešiojamą nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi perdavė minėtą baudžiamąją bylą prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas trukdo bylą nagrinėti teisme bei pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pažeidžiant BPK 187 straipsnio reikalavimus, kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. S. suformuluotas netinkamai ir neaiškiai, nenurodyta bendrininkavimo forma ir rūšis, neatskleisti bendrininkų veiksmai, neaišku, kodėl veikos kvalifikuotos kaip du savarankiški nusikaltimai, nenurodyta pas kaltinamąjį A. S. (tai liečia ir kaltinimą P. G.) laikytų, platintų ar pas jį rastų narkotinių medžiagų kanapių tipas bei rūšis, jų koncentracija, tinkamai teisiškai neįvertinta jo veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad šios aplinkybės teismui kliudo pradėti nagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o, kadangi šių pažeidimų teisme šiuo metu negalima ištaisyti, byla turi būti perduota prokurorui pašalinti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Prokurorė skunde nurodo, jog kaltinamasis aktas, surašytas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00165-14, atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus, akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius. Prokurorės teigimu, teismas nenurodė, kokių pažeidimų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Apeliantės nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė įvairias abejones ir pasvarstymus (dėl bendrininkavimo formos ir rūšies nenurodymo, dėl dviejų savarankiškų veikų kvalifikavimo, dėl narkotinių medžiagų kanapių tipo bei rūšies, jų koncentracijos, tinkamai teisiškai neįvertintos veikos pagal BK 258 str. 2 d.), t. y. akcentavo tokius klausimus ir aplinkybes, kurias negrąžinant bylos prokurorui, galima išspręsti nagrinėjant bylą. Prokurorė akcentuoja, kad teismui yra suteiktos procesinės teisės iš kaltinimo šalinti bendrininkavimą, dvi atskirai inkriminuotas veikas vertinti kaip tęstinę veiką ir pan. Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje tai nėra nurodyta, galimai dėl to, kad pažeidimai nėra padaryti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisme, nekonstatavo jokių kaltinimo akto trūkumų ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmestinas

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Formaliai BPK 219 straipsnyje didelių reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama, nurodomos elementarios kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti tikslus ir juridiškai korektiškas – turi būti kiek įmanoma tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat turi būti tiksliai nurodyta už kokią nusikalstamą veiką, koks BK straipsnis (jo dalis ir punktas) numato atsakomybę, turi būti tiksliai aprašyta nusikalstama veika, nurodant, ar tai pavieniai nusikaltimai, ar tęstinis nusikaltimas. Kaltinamasis negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iš kaltinimo turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku ir būdu padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama. Taigi, reikalavimai kaltinamajam aktui iš esmės susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu. Vien tai, kad apylinkės teismas nebuvo nuoseklus savo pozicijoje dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnyje keliamiems reikalavimams, neleidžia teigti, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis minėto BPK straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Teismas sprendė, kad pažeidžiant kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. S. suformuluotas netinkamai ir neaiškiai, nenurodyta bendrininkavimo forma ir rūšis, neatskleisti bendrininkų veiksmai, neaišku, kodėl veikos kvalifikuotos kaip du savarankiški nusikaltimai, nenurodyta pas kaltinamąjį A. S. (tai liečia ir kaltinimą P. G.) laikytų, platintų ar pas jį rastų narkotinių medžiagų kanapių tipas bei rūšis, jų koncentracija bei tinkamai teisiškai neįvertinta jo veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Nors skunde prokuroras nesutinka su teismo argumentacija ir nurodo, kad visus šiuos pažeidimus galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, aukštesnysis teismas, susipažinęs su kaltinamuoju aktu, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą – perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. pareikštas kaltinimas yra formalus, neišsamus, deklaratyvus, iš jo turinio teismui nėra aišku, kokiais konkrečiais tyčiniais bendrininkų veiksmais pasireiškė A. S. bei T. A. bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1dalyje (kaltinimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. kovo 1 d.). Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog neaišku, dėl kokių priežasčių A. S. pareikštas kaltinimas dėl dviejų savarankiškų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (viena veika iki 2014 m. kovo 1 d., kita nuo 2014 m. kovo 1 d.). Be to, kaltinimas nėra tikslus, aiškus ir išsamus, nes jame neatskleista pas kaltinamąjį A. S. laikytų, platintų bei pas jį rastų narkotinių medžiagų kanapių tipas bei rūšis, nenurodyta jų koncentracija. Kita vertus, iš kaltinamojo akto turinio taip pat neaišku, kodėl A. S. veika dėl nešaunamojo ginklo nešiojimo kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nors tokia pati atsakomybė yra numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnyje (Ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas).

Konstatuotina, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Šie kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir jų negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo bylą nagrinėti iš esmės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.