Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. J. skundą dėl Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininko 2007-10-16 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto VPK VP Patrulių rinktinės vyr. patrulis 2007-10-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkte numatytą reikalavimą, nes 2007-10-06 01.32 val. Klaipėdoje, Molo g. ties namu Nr. 63, neblaivus (2.61 promilės, įvertinus paklaidą 2.47 promilių vidutinis girtumas) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininkas 2007-10-16 priėmė nutarimą, kuriuo V. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jam paskyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

V. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 13), tarnybiniame pranešime (b.l. 14), pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 16), alkotesterio spausdintuvo (b.l. 15) užfiksuotais duomenimis bei paties prisipažinimu. Jam paskirtos Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos.

V. J. padarė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis girtumas – 2.47 promilių, įvertinus paklaidą (b.l. 15). Tokios būklės vairuotojo valdomas padidinto pavojaus šaltinis (automobilis) buvo reali grėsmė eismo dalyviams. Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, ginčijamu nutarimu pagrįstai siekė administracinių teisės pažeidimų prevencijos pažeidėjo atžvilgiu. Asmuo, kurio veikla ar pajamos susijusios su specialiosios teisės turėjimu, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytą teisės pažeidimą galėtų būti neskiriama papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. V. J. motyvai, kad studijuoja Klaipėdos universitete (b.l. 7), dirba (duomenys neskelbtini) ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu (b.l. 8), kad sumokėjo baudą (b.l. 6) negali būti pakankamu pagrindu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nepagrįstas asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, argumentas, kad jis buvo baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio pažeidimą, todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. 2007-08-15 yra baustas administracine tvarka už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnį, 2007-04-16 už greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir šios nuobaudos yra galiojančios (b.l. 17-19). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnyje, yra tame pačiame - dešimtajame Lietuvos Respublikos ATPK skirsnyje, todėl pripažintina, jog asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, per vienerius metus yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimą ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Nors asmuo nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, tačiau iš byloje esančios pažymos apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 17-19) matyti, jog per vienerius metus pakartotinai padarė trečią Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši aplinkybė charakterizuoja V. J. kaip asmenį, linkusį nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai ir nedarantį išvadų dėl savo poelgių.

V. J. reikalavimą pakeisti skundžiamą nutarimą grindžia tuo, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, veikdamas būtinojo reikalingumo atveju, nes norėjo patraukti automobilį nuo gatvės į kiemą.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam. Iš bylos faktinių aplinkybių nematyti, kokį realiai grėsusį pavojų pašalinti norėjo V. J. Pripažintina, jog šioje situacijoje nebuvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog asmuo būtų išklausęs medicinos kursų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Ši sąlyga yra būtina sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – neskyrimo (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis).

Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad nepaskyrus nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir pakeisti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininko 2007-10-16 nutarimą, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.