Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dabartinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskira bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (Bausmės pabaiga 2019 m. lapkričio 25 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2019 m. spalio 24 d., laikotarpiu tarp 20.00-20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ranka suėmė nukentėjusiajai G. S. už kairės rankos ir vieną kartą kumščiu trenkė pastarajai į veido kairės pusės skruostą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės pusės akies voke, kairiajame žande, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis susitiko su nukentėjusiąja G. S., kuri pradėjo jį įžeidinėti, negražiai vadinti, dėl ko jis sugriebė ją už rankos ir vieną kartą, siekdamas, jog nukentėjusioji apsiramintų, delnu trenkė nukentėjusiajai per veidą. Paaiškino, kad viskas įvyko žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė, ją myli, tikisi, kad ateityje jie gyvens kartu, nusikalstamos veikos padarymo metu kartu negyveno. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad su nukentėjusiąja augina bendrą vaiką, jis rūpinasi vaiku, prisideda prie vaiko išlaikymo. Kaltinamasis taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau neoficialiai dirba pas draugą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad nukentėjusiosios G. S. jis nemušė, pastaroji pati užsigavo naktį eidama į tualetą, užkliuvo ir užkrito ant lyginimo lentos. Maždaug po valandos laiko ji pamatė savo veidą veidrodyje ir pradėjo jį kaltinti, dėl to, kad jis jai sudavė į veidą (b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. S. parodė, kad ji su V. P. gyveno kartu maždaug nuo 2009 m. iki 2018 m., turi bendrą dukrą A. P., susituokę nebuvo. Išsiskyrusi su V. P., bendraudavo retai. 2019 m. spalio 24 d., apie 19.00 val., V. P. paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų paimti iš jo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui. Pas V. P. ji atvažiavo apie 20.00-20.30 val., jis atidarė buto duris, buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji jo paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ir jis pradėjo ant jos rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji pradėjo atsikalbinėti ir žodinio konflikto metu jis sugriebė ją už kairės rankos (virš alkūnės) ir kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 9-10). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji parodė ir papildomos apklausos metu, papildydama, jog ant lyginimo lentos nenukrito, prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad 2019 m. spalio 25 d., apie pietus, pas ją į namus atėjo jos sūnėnas V. P. su sugyventine G. S.. Matė, kad G. S. veidas kairėje pusėje, apačioje buvo apdraskytas, matėsi mėlynė ant skruosto. V. P. jai pasakė, kad jo sugyventinė naktį nugriuvo ant lyginimo lentos, kiek tuose V. P. žodžiuose tiesos – ji pasakyti negali. Liudytoja taip pat nurodė, kad nuo V. P. ir G. S. alkoholio kvapo nejautė (b. l. 17-18).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. spalio 25 d., 21.18 val., registruotas įvykis smurtas artimoje aplinkoje, namie vyksta konfliktas tarp pranešėjos K. S. mamos ir jos sugyventinio. Moteris paskambino savo dukrai (pranešėjai) ir pasakė, kad asmuo sumušė ją (b.l. 5).

Iš G. S. surašyto protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 20.00-20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. P. konflikto metu ranka suėmė ją už kairės rankos (virš alkūnes), taip pat vienos rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido kairės pusės skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 3-4).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 4 d. atlikus tyrimą, nustatyta, kad G. S. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame žande, kairiame žaste, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 7-12 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 22).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. G. S. savanoriškai prie bylose medžiagos pateikė 2 nuotraukas (b.l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai į veido sritį bei buvo sugriebęs nukentėjusiąją už rankos. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. S. parodymai, jog kaltinamasis 2019 m. spalio 24 d. vykusio konflikto metu ją sugriebė už rankos ir ranka sudavė vieną smūgį į veidą, liudytojos I. T. parodymai, jog ji 2019 m. spalio 25 d. ant nukentėjusiosios veido matė sužalojimus, byloje esančia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. S. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame žande, kairiame žaste, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 7-12 parų iki apžiūros, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir nėra būdingi savęs žalojimui.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. P. 2019 m. spalio 24 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. P. kaltę dėl to, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – šiuo metu oficialiai nedirbantis, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą smurtinį nusikaltimą nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, praeityje ne sykį buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių nusikaltimų padarymą.

Įvertinęs šias aplinkybes, pakartotinį smurtinį elgesį, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. P. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles. Taigi V. P. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. kaltinamajam paskirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. P. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. ne pirmą kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad smurtinė veika padaryta, nors ir ne šeimos nario, tačiau artimo kaltinamajam asmens atžvilgiu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. skirti kardomosios priemonės teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. P. visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.