Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.11.-538-225/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
A2.11.-538-225/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00409-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Pažeidėjas
Z. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.11-538-225/2015Proceso Nr. 4-33-3-00409-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 50.21.; ROIK:07-15-9356991. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 19 d.Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, darytina išvada, jog vengia atvykti į teismą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Z. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, 2015 m. birželio 8 d., apie 23.42 val., paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jo žmona neįsileidžia jo į butą, taip iškvietė policijos pareigūnus, nors nebuvo pagalbos poreikio. Z. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 188²⁰ straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. K. nurodė, kad įvykio dieną, būdamas šiek tiek išgėręs alkoholio, norėjo grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., tačiau jo piniginė su dokumentais ir sodybos raktais buvo palikti pas jo žmoną S. K., adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje. Atvykus žmona jo į butą neįsileido, nors žinojo, kad ji ten yra, dėl ko jis ir paskambino į policiją bei pranešė, jog jo neįsileidžia į namus. Atvykus policijai žmona jį į butą įleido, tad jis pasiėmęs dokumentus išvyko į savo sodybą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1dalis).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Nors Z. K. prisipažino, kad skambino trumpuoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jo žmona neįsileidžia į butą, taip iškvietė policijos pareigūnus, šioje byloje yra aktualus subjektyvus administracinio teisės pažeidimo padarymo aspektas, t.y. Z. K. individualus suvokimas apie jo teisių pažeidimą.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, liudytojos S. K. parodymus, policijos pareigūno E. G. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei CD laikmenoje esančio 2015 m. birželio 8 d., 23.42 val. daryto Z. K. pranešimo garso įrašo, manytina, kad Z. K. veikoje nėra ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios skambinimu pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Iš byloje esančio E. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjo žmona neįsileidžia į butą. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog Z. K. atėjo pas L. K., kurį jo neįsileido, nes šis yra neblaivus. Jiems paprašius, moteris įsileido Z. K. į butą, kuris pasiėmė daiktus ir išvažiavo namo.

Kaip nurodė pats Z. K. jis skambino į policiją bei pranešė, jog jo neįsileidžia į namus, tačiau minėtos aplinkybės neįrodo jo tyčios skambinti specialiosioms tarnyboms, sąmoningai suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga ir nepaneigia tos aplinkybės, jog įvykio metu, nors ir būdamas neblaivus, jis sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra reikalinga siekiant susigrąžinti pas L. K. paliktus daiktus bei sodybos raktus, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Kaip žinia, jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi, atsakomybė pagal ATPK 188²⁰ straipsnį, negalima.

Pažymėtina, kad policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar Z. K. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 25.5 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taigi, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, todėl pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 punktas nustato, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas.

Kadangi byloje nėra surinkta duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. K. siekis buvo tyčia skambinti pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Z. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė