- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- II-88-486/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00115-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijušas Jaglinskis
- Pažeidėjas
- E. L.
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) pareigūnas 2011-01-04 surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2011-01-04, apie 18.35 val., vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįvertino važiavimo sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, slidžiame provėžuotame kelyje nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį, sugadino abu automobilius, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125, 133 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 dalyje (b.l. 4-5).
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2011-01-17 nutarimu Nr. 865689 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda (b.l. 6-7).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 8-10) prašydama panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2011-01-17 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, jog 2011 m. sausio 4 d., apie 18.20 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį sutuoktiniui G. L., ir įsukus į daugiabučių, esančių Pupinės g. 8, 10 kiemus, priartėjant prie daugiabučių, esančių Pupinės g. 9,10 kiemo, pamatė iš šio kiemo išvažinėjantį VOLVO markės automobilį. Pastarasis automobilis sustojo, tikėtina pamatė artėjantį E. L. vairuojamą automobilį, tačiau staiga iš vietos pajudėjo, užšokęs ant šaligatvio iš dešinės pusės dar pavažiavo apie 5-10 metrų ir nuslydęs į kairę pusę trenkėsi priekiniu kairiuoju šonu į jos vairuojamą automobilį, kuris stabdydamas slydo važiuojamo kelio kryptimi. Autoįvykio metu buvo nežymiai apgadintos abi transporto priemonės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. mano, kad:
1) atvykę į įvykio vietą pareigūnai visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su KET 182 punkto „Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms“ ir 183 punkto „Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose“ reikalavimais. E. L., žinodama apie šio punkto reikalavimus ir važiuodama į kiemą tikėjosi, kad išvažiuojantis iš kiemo ir į jos pusę važiuojantis automobilis VOLVO jų laikysis, tačiau policijos pareigūnai tvirtino, kad taikant nurodytus KET reikalavimus atstumas nuo automobilio iki įvažiavimo į kiemą turi būti minimalus, t.y. iki 10 metrų, nors KET tokio detalaus reikalavimo apie atstumą iki įvažiavimo į daugiabučių kiemus nėra.
2) policijos pareigūnai neįvertino aplinkybės, kad duotu atveju E. L. negalėjo laikytis KET 125 punkte nurodyto reikalavimo, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, kadangi tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo tamsus paros laikas, kiemuose buvo daug sniego, kuris kelyje buvo suformavęs slidžias provėžas, kurių gylio pareigūnai neišmatavo. Jai važiuojant apie 5 km/h greičiu provėžuotu keliu ir abiejose kelio pusėse stovint šiukšlių konteineriams, atstumas iki kurių yra apie 0,5 m, neįmanoma buvo laikytis KET 125 punkte nurodyto reikalavimo, kadangi išvažiuoti iš provėžų buvo neįmanoma. Todėl negalėdama išvažiuoti iš provėžų ir matydama, kad į ją iš kairės pusės slysta iš kiemo išvažiavusi mašina, ji bandė stabdyti.
3) pareigūnai neįvertino VOLVO automobilio vairuotojo rizikingo vairavimo manevro, nes jis, neva siekdamas išvengti galimo susidūrimo su E. L. vairuojamu automobiliu, užvažiavo ant šaligatvio, t.y. pėsčiųjų zonos, tuo sudarydamas pavojų pėstiesiems bei slysdamas atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Policijos pareigūnai tokį VOLVO vairuotojo veiksmą pateisino, motyvuodami tuo, kad jis darė viską, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau į jos teisėtą lūkestį, kad iš gyvenamosios zonos išvažiuojanti transporto priemonė privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, visiškai neatsižvelgė. Mano, kad VOLVO vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo ir sustodamas prie posūkio, turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją bei daryti tokio rizikingo manevro, kuris, jos manymu, nulėmė eismo įvykio atsiradimą, jam nebuvo jokio reikalo, nes staigumo ir netikėtumo faktoriaus šioje situacijoje nebuvo. Be to, pareigūnai neįvertino to, kad VOLVO vairuotojas galimai nesilaikė KET 130 punkto reikalavimo, numatančio, kad „draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai“.
4) policijos pareigūnų surašytas protokolas neišsamiai ir nepagrįstai atspindi pažeidimo esmę, kadangi bendri teiginiai ir įvykio apibūdinimas nepagrįstas kitais objektyviais įrodomaisiais duomenimis, t.y. automobilių slydimo atstumas ir provėžų gylis buvo neišmatuoti, o nurodyti preliminariai.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad VOLVO automobilis, išvažiuodamas iš kiemo, ketino sukti į kairę, rodydamas kairį posūkio signalą. Jai taip pat reikėjo sukti į tą patį kiemą, iš kurio išvažinėjo VOLVO. Automobilis VOLVO, įvažiavęs į kelią, kuriuo ji važiavo, sustojo. E. L. taip pat sustojo, tačiau pamaniusi, kad VOLVO nori ją praleisti, pradėjo važiuoti toliau tiesiai, norėdama pirmiausiai praleisti VOLVO, o tik po to įvažiuoti į kiemą. Tačiau nukentėjusiojo vairuojamas automobilis kažkodėl staigiai iššoko į kelią, kuriuo ji važiavo, ir užvažiavęs ant šaligatvio pradėjo slysti kampu į jos vairuojamo automobilio pusę, ko pasekoje abu automobiliai susidūrė kairiosiomis pusėmis. Jokių kelio ženklų Pupinės gatvėje nėra. Nukentėjusiojo vairuojamas automobilis E. L. buvo iš dešinės, pasukti dešiniau ir išvengti susidūrimo ji neturėjo jokios galimybės, kadangi kelyje buvo tik dvi apledėjusios provėžos, pasukti iš jų jai nepavyko, nes dėl 20-25 cm susiformavusių gilių ir aplėdėjusių provėžų ji negalėjo pasukti vairo į dešinę. Pripažįsta, jog laukiant policijos pareigūnų, juos aplenkė 3-4 automobiliai iš jos automobilio MAZDA pusės. Viena moteris dėl susidariusių sąlygų negalėjo išvažiuoti iš kiemo, kol jai į pagalbą neatėjo vyras.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, policijos pareigūno padaryta išvada, kad E. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl pažeidimo padarymo. E. L. skundė nurodyti teiginiai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 30).
Nukentėjusysis E. L. teismo posėdyje prašė skundą atmesti bei nurodė, kad jis 2011-01-04, apie 18.20 val., automobiliu VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš daugiabučių kiemo Pupinės g., Vilniuje, ir, rodymas kairį posūkio žibintą norėjo sukti į kairę. Pamatęs maždaug už 50 metrų jam iš kairės pusės važiuojantį automobilį MAZDA, v/n (duomenys neskelbtini) savo automobilį pristabdė, tačiau visiškai sustojęs nebuvo. Pamatęs, kad automobilis MAZDA pristabdė, jis per provėžas pasuko į kairę pusę, užvažiuodamas ant šaligatvio. E. L. stengėsi laikytis dešinės kelio pusės, arčiau šaligatvio tam, kad būtų galima prasilenkti automobiliams. Pamatęs, kad automobilio MAZDA vairuotoja nesitraukia iš kelio ir važiuoja juo tiesiai toliau, jis pabandė stabdyti. Tuomet E. L. taip pat pradėjo stabdyti savo automobilį MAZDA ir slystant atsitrenkė į jo automobilį VOLVO. Susidūrimo metu abudu automobiliai čiuožė. Po eismo įvykio, laukiant policijos pareigūnų, juos pro automobilio MAZDA pusę lenkė dar penki automobiliai ir gana lengvai apvažiavo automobilį MAZDA. Automobilis MAZDA jam važiuojant buvo iš kairės pusės.
Liudytojas K. V. teismo posėdyje parodė, kad 2011-01-04, vakare, jis kartu su nukentėjusiuoju E. L. važiavo viename automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Pupinės gatve, Vilniuje. Kartu su jais važiavo D. K.. Liudytojas sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Jų automobilis VOLVO išvažinėjo iš daugiabučių Pupinės g. 10 kiemo, o MAZDA važiavo Pupinės gatve jiems iš kairės pusės. Automobilį MAZDA K. V. pastebėjo maždaug 50 metrų atstumu nuo jų automobilio, todėl mano, kad automobilis VOLVO turėjo teisę sukti į kairę pusę. Jokių kelio ženklų toje gatvėje nėra. E. L., norėdamas laikytis kuo arčiau dešiniojo kelio kelkraščio, dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio, o jo kairysis ratas buvo provėžoje, automobilio MAZDA abu ratai buvo provėžose. Mano, kad susidūrimo būtų galima išvengti, jeigu MAZDA vairuotoja pasuktų daugiau į dešinę pusę. Liudytojo teigimu, ji tokią galimybę turėjo, nes laukiant policijos pareigūnų, juos apvažiavo 3-4 automobiliai.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad jis 2011-01-04 kartu su E. L. ir K. V. automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n 460, v/n (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš daugiabučių Pupinės g. 10, Vilniuje, kiemo. Jis sėdėjau galinėje automobilio sėdynėje. Automobilį VOLVO vairavo E. L.. VOLVO automobilis, išvažiavęs iš kiemo, pradėjo daryti manevrą į kairę pusę ir tuo metu jie pamatė atvažiuojantį link jų automobilį MAZDA. Kelias buvo provėžuotas. Automobilis VOLVO, stengdamasis laikytis dešinės kelio pusės, dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio, kad būtų įmanoma prasilenkti, jo kairysis ratas buvo provėžoje. Automobilis MAZDA važiavo keliu tiesiai, per abi provėžas. VOLVO automobilio vairuotojas E. L. bandė stabdyti, tačiau buvo per vėlu, nes autombilis pradėjo slysti. Susidūrimas įvyko kairiosiomis automobilių pusėmis. Tuo metu oro sąlygos buvo prastos, buvo sutemę, gatvė apledėjusi. Po eismo įvykio, belaukiant policijos pareigūnų, juos iš automobilio MAZDA pusės aplenkė dar 3-4 automobiliai. Iš automobilio VOLVO pusės aplenkti susidūrusių automobilių nebuvo įmanoma, nes ten buvo didelės sniego pusnys. Jokių kelio ženklų Pupinės gatvėje nėra.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos ATPK 300 str. 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
E. L. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei kilti reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas, t.y. vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl E. L. KET 125 ir 133 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 125 punkte nustatyta bendra eismo dalyvių pareiga važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypaš vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje nustatyta, kad E. L., vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįvertino važiavimo sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, slidžiame provėžuotame kelyje nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį, ko pasekoje apgadino abu automobilius.
E. L. neigia savo kaltę motyvuodama tuo, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad automobilio VOLVO vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo ir važiuodamas į jos pusę laikysis KET 182, 183 punktų reikalavimų, numatančių, jog daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. Jos teigimu, automobilio VOLVO vairuotojas šių taisyklių nesilaikė, pamatęs jos vairuojamą automobilį pristabdė, tačiau po to staiga iš vietos pajudėjo, užšokęs ant šaligatvio iš dešinės pusės dar pavažiavo apie 5-10 metrų ir nuslydęs į kairę pusę trenkėsi priekiniu kairiuoju šonu į jos vairuojamą automobilį, kuris stabdomas slydo važiuojamo kelio kryptimi. Mano, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl VOLVO vairuotojo kaltės.
Teismo namymu, ši E. L. iškelta versija yra paneigta surinkta bylos medžiaga. Apklaustas teismo posėdyje VOLVO vairuotojas E. L. nurodė, kad jam išvažiuojant iš kiemo, apie 50 metrų atstumu jis pamatė jam iš kairės pusės važiuojantį automobilį MAZDA, kuris truputį pristabdė, todėl jis per provėžas pasuko į kairę ir stengdamasis laikytis kuo dešiniau, dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio tam, kad būtų galima prasilenkti automobiliams. Tačiau automobilio MAZDA vairuotoja nesitraukė iš kelio ir tiesiai provėžomis važiavo toliau į jo pusę. Matydamas, kad automobiliams prasilenkti nepavyks, E. L. pradėjo stabdyti, tačiau automobilis slydo ir atsitrekė į slystantį MAZDA automobilį. E. L. parodymus patvirtino kartu su juo važiavę liudytojai K. V. ir D. K..
Šie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie yra paremti kitais byloje surinktais įrodymais. E. L. teiginys, jog VOLVO automobilis iš kiemo išvažiavo staigiai, užšokęs ant šaligatvio pavažiavo dar 5-10 metrų ir slysdamas atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, yra paneigtas byloje esančia fotolentele ir prie jos pridėta schema (b.l. 26-29). Iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko ne 5-10 metrų atstumu prie posūkio į kiemą, kaip teigia E. L., o maždaug 25 metrų atstumu nuo įvažiavimo į kiemą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog VOLVO vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo ir pamatęs dar pakankamai toli į jo pusę važiuojantį automobilį, pasuko į kairę ir dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio, pagrįstai tikėdamasis, jog MAZDA vairuotuoja taip pat pasuks dešiniau ir jie sėkmingai prasilenks slidžiame bei provėžuotame kelyje. Pažymėtina tai, kad E. L. apklausos metu pati nurodė, kad matydama iš kiemo išvažiuojantį automobilį ji truputį pristabdė. Atsižvelgiant į šiuos parodymus, schemoje nurodytą automobilių susidūrimo vietą bei į tai, kad abu automobiliai važiavo labai nedideliu greičiu, teismo manymu, E. L. turėjo pakankamai laiko įvertinti kelyje susidariusią situaciją, važiavimo sąlygas ir imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti susidūrimo, nes, sprendžiant iš automobilių susidūrimo vietos, jokio staigaus išvažiavimo iš kiemo nebuvo.
E. L. teiginys, kad ji dėl gilių ir slidžių provėžų bei stovinčių šalikėlyje šiukšlių konteinerių neturėjo galimybės pasukti vairo į dešinę ir taip išvengti susidūrimo, yra paneigtas jos pačios, nukentėjusiojo E. L., liudytojų K. V. bei D. K. parodymais. Nukentėjusysis bei liudytojai nurodė, kad po susidūrimo laukiant policijos pareigūnų, juos iš MAZDA automobilio pusės apvažiavo 3-4 automobilai. Šio fakto neneigė ir E. L.. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b.l. 17) matyti, kad automobilių susidūrimas įvykio kairiosiomis jų pusėmis, po susidūrimo nuo automobilio MAZDA dešiniosios pusės iki kelkraščio dar buvo 1,2 m atstumas. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilio MAZDA vairuotoja turėjo galimybę netrukdomai pasukti vairą dešiniau ir taip išvengti susidūrimo, kaip tą darė juos lenkiantys automobilai.
Tai, kad automobilio VOLVO vairuotojas dešiniuoju ratu užvažiavo ant šaligatvio, galimai pažeisdamas KET 130 punkto reikalavimą, draudžiantį važiuoti šaligatviu, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, nagrinėjamu atveju reikšmės, nustatant autoįvykio kaltininką, neturi. Sprendžiant iš byloje esančios fotolentelės (b.l. 26-28), esant slidžiant dviejų provėžų keliui, kito būdo prasilenkti automobiliams, kaip tik dešiniu ratu užvažiuojant ant šaligatvio, nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog eismo įvykį sąlygojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai, kuri nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, gerai neįvertinio važiavimo sąlygų, laiku nesugebėjo sustabdyti automobilio bei atsitrenkė į priešpriešais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas – Kelių eismo taisyklių 125, 133 punktų reikalavimų pažeidimas, nulėmęs kitas asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą - įrodytas.
Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir administracinėn atsakomybėn E. L. yra patraukta pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011-01-17 nutarimas Nr. 865689, kuriuo E. L. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302, 302⁴ straipsniais,
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011-01-17 nutarimą Nr. 8865689 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą arba tiesiogiai.