Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, bei atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui A. J., trečiajam asmeniui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje aplinkoje iki jis taps pilnamečiu, kad jis nebūtų traumuojamas jo ir motinos gyvenamojoje vietoje, atsakovei D. J. ir jos sūnui D. J. teismas nustatė uzufruktą į ieškovui valdymo teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo priteisė proporcingai teismo patenkintiems atsakovės priešieškinio reikalavimams (LR CPK 93 str.).

1.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Šį savo sprendimą teismas grindė ieškovo neištikimybe bei smurto naudojimu atsakovės atžvilgiu. Nuo ieškovo neištikimybės atsakovei fakto iki ieškinio teismui pateikimo dienos praėjo ketveri metai. Tuo laikotarpiu šalys gyveno kartu, juos siejo santuokiniai ryšiai, vedė bendrą ūkį, t.y dar ketverius metus šalių santuoka faktiškai nebuvo iširusi. Dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ne atsakovė, o ieškovas, nebegalėdamas taikstytis dėl atsakovės nepagarbaus, žeminančio, įžeidžiančio elgesio jo atžvilgiu šeimoje bei pašalinių asmenų akivaizdoje. Todėl šalių santuokos iširimo priežastimi negali būti laikoma ieškovo neištikimybė. Tai, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, byloje nėra įrodytais jokiais įrodymais.

2.Nurodo, kad teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šį klausimą sprendė remdamasis tuo, jog ieškovas buvo atsakovei neištikimas, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Neturtinės žalos prezumpcijos Lietuvos teisėje nėra. Gilinantis į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, susidaro įspūdis, kad neturtinės žalos faktas yra prilyginamas civilinio proceso teisėje taikomam institutui - visuotinai žinomai aplinkybei, nereikalaujančiai įrodinėjimo (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ji patyrė neturtinę žalą.

3.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt kompensaciją už šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė nurodo, jog automobilio Mitsubishi Galant įsigijimui iš tėvų šalys pasiskolino 3050,00 Lt. Šį savo teiginį atsakovė grindžia banko išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovės mama V. J. 2005-06-10 bankomate išgrynino 8000,00 Lt sumą. Jokių kitų paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo šalims faktą patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. LR CK 6.871 str. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. LR CK 1.93 str. 2 d. numato, kad paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų apie automobilio būklę 2007-08-16, t.y. likus 14 dienų iki jo perleidimo atsakovės tėvui, iš kurių matyti, kad automobilis 2007-08-16 yra be trūkumų. Darytina išvada, kad atsakovė be ieškovo žinios savo tėvo nuosavybėn perleido automobilį be trūkumų, kurio vertės 6000,00 Lt.

4.Nurodo, teismas tenkino atsakovės priešieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir išlaikymui priteisė 450,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų nei apie šalių sūnaus poreikius, nei apie faktines sūnaus išlaikymo išlaidas. Teismas nevertino ieškovo turtinės padėties. Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą po 190,00 Lt kas mėnesį. Ieškovas vienas pats moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, jo gaunamos pajamos tesiekia 2000,00 Lt. Ieškovas nebeišgali sumokėti visų šių mokėjimų, todėl buvo priverstas kreiptis į banko įstaigą vartojimo kreditui gauti. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Teismas, spręsdamas išlaikymo šalių sūnui dydžio klausimą, privalėjo įvertinti šias aplinkybes, tačiau šito nepadarė. Ieškovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį.

5. Nurodo, kad teismas, nustatydamas uzufruktą daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ieškovo tėvams. Nors nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra įregistruota nuosavybės teisė į šį butą, tačiau LR CK 4.47 str. 1 d. 12 p. numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo numatytais pagrindais, tame tarpe ir LR Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 str. pagrindu, kuris numato, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Byloje nėra duomenų apie ieškovo tėvų įpėdinius, o taip pat apie tai, kad šie yra priėmę palikimą. LR CK 5.62 str. 1 d. 3 p. numato, kad paveldimas turtas pereina paveldėjimo teise valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Todėl teismas, neįtraukęs į bylą LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

6. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo priteisdamas visas atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovės priešieškinis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo visiškai patenkintas, o ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1.Nurodo, kad teismas pagrįstai pagrindine šeimos iširimo priežastimi pripažino ieškovo neištikimybę.

2. Pažymų apie dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, skausmą niekas neišdavinėja.

3. Ieškovas nepaneigė atsakovės ir liudytojos V. J. parodymų dėl pateiktų kredito sutarties ir pinigų išėmimo pažymų, patvirtinančių, kad automobilis Mitsubishi Galant įsigytas už atsakovės tėvų duotus pinigus.

4.Priteisdamas 450 Lt išlaikymą sūnui, teismas vadovavosi galiojančiais įstatymais, teismų praktika ir taikė prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus.

5.Ieškovo abu tėvai yra mirę, jis brolių ar seserų neturi. Jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Po jo seka mūsų sūnus D.. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad A. J. atsisako nuo paveldėjimo teisės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apelianto nurodomų teismo argumentų nutraukus santuoką dėl ieškovo kaltės.

I instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės.

Šį savo sprendimą I instancijos teismas grindė ieškovo neištikimybės faktu bei ieškovo smurto naudojimu prieš atsakovę. Apeliantas nurodo, jog neištikimybės faktas buvo labai seniai, o po to šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl neištikimybės faktas nėra skyrybų priežastis.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo padaryta išvada, jog santuokos ir šeimos iširimo priežastimi vis tik yra ieškovo neištikimybės faktas, nes yra nustatyta, jog ir nesant nutrauktai šalių santuokai, ieškovas su kita moterimi turi nesantuokinę dukrą, ir jis pripažino tėvystę bei teikia nesantuokinei dukrai išlaikymą. Atsakovė bandė toleruoti šį neginčijamą faktą, tačiau būtent ieškovo elgesys- smurto vartojimas prieš atsakovę, ką nurodo ir naujai pateikta specialisto išvada Nr. G 138/09(04) apie smurto vartojimo faktą 2009 metų sausio 16 vakare, nekelia jokių abejonių dėl santuokos iširimo būtent dėl konstatuotos ieškovo kaltės. Ieškovo smurto vartojimo faktai kartojasi ir tai yra akivaizdžiai netoleruotina, kas besąlygiškai nurodo tik į ieškovo kaltę. Dėl pasakyto, apelianto argumentai kaltės klausimu - kaip nepagrįsti, atmestini.

Dėl neturinės žalos.

Kolegija mano, jog nenutraukus santuokos, ieškovui intymiai bendraujant su kita moterimi ir su ja susilaukus vaiko, yra didžiulis dvasinis išgyvenimas kitam sutuoktiniui. Šio nesantuokinio vaiko gimimas, jo egzistavimas, nesantuokiniam vaikui teikiamas išlaikymas – tai yra tie įrodymai, kurių papildomai įrodinėti netenka, nes ieškovas pats pripažino savo tėvystę nesantuokinei dukrai A. P.. Tai yra nustatyta teismo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-0359-124/2005.

Be to, smurto prieš atsakovę panaudojimo faktas 2009-01-16 yra įrodytas teismo medicinos eksperto išvada Nr. G 138/09(04), kuri pateikta apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Smurto pavartojimu žmogui yra sukeliamas fizinis skausmas, kas yra įrodyta, konstatavus 4X5 cm dydžio kraujosruvas ant atsakovės kūno.

Neturtinė žala yra - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. ( LR CK 6.250 str.). Tokie atsakovės patirti dvasiniai išgyvenimai ir patirtas fizinis skausmas yra įrodyti( LR CPK 178 str., 185 str.). Nesantuokinio vaiko išlaikymo fakto pripažinimas, ieškovo naudojama fizinė jėga prieš atsakovę nereikalauja dar papildomo įrodinėjimo. Smurtas prieš asmenį yra baudžiamas. Tai yra susiję tik su ieškovo asmeniu, būtent su jo neteisėtais veiksmais ir jo netinkamu elgesiu, todėl atsakovė turi reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas nenurodo ir neapeliuoja į per didelį neturtinės žalos priteistą dydį, o tik nurodo, jog šį žala, neva, neįrodyta. Yra įrodytas ir fizinio skausmo padarymo faktas, ir nesantuokinio vaiko gimimas, ir jo pripažinimas bei išlaikymas – taigi yra ir žala , ir priežastinis ryšys ir kalti, neteisėti veiksmai. Teismas šią neturtinę žalą įvertino 4000 Lt. Atsakovė šio teismo sprendimo ir šios jos dalies neskundė. Apeliantas dėl šios žalos dydžio argumentacijos nepateikė, todėl pripažintina, jog I instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra tinkamas. ( LR CPK 185 str., CK 6.250 str.)

Dėl piniginės kompensacijos už netektą santuokinio turto dalį.

Ieškovas tvirtina, jog automobilis Mitsubichi Galant yra šalių santuokinis turtas, nes įsigytas gyvenant santuokoje. Atsakovė įrodinėjo, jog jis yra nupirktas gyvenant santuokoje, bet už jos motinos skolintas lėšas, todėl ji šį automobilį perleido savo tėvui be ieškovo žinios, kaip skolos grąžinimą.

Yra neginčijamai nustatyta, jog šis automobilis yra įsigytas šalims gyvenant santuokoje, todėl tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovės motinos pinigų nuėmimo iš jos sąskaitos faktas dar neįrodo buvus paskolą, nes paskolos sutartis tarp fizinių asmenų sumai virš 2000 Lt privalo būti įforminta rašytine sutartimi. Rašytinės paskolos sutarties atsakovė nepateikė, todėl remtis jos motinos parodymais paskolai patvirtinti neleidžiama. Šio automobilio vertė pagal Nepriklausomų turto vertintojų nustatytą vertę yra 2000 Lt.( b.l.149) Kadangi ieškovas šio santuokoje įgyto turto neteko, tai jam priklauso piniginė kompensacija už netektą turto dalį ½ šio turto vertės arba 1000 Lt. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1000 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. ( LR CK 3.115 str. 2d.). Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl sūnui priteisto išlaikymo dydžio.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvadomis dėl išlaikymo reikalingumo ir išlaikymo dydžio, todėl šių argumentų nekartoja. Yra nustatyta, jog ieškovas yra darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, o atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnes, todėl, atsižvelgiant į išlaikymo reikalingo sūnaus amžių bei jo būtinus poreikius, nustatytas išlaikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus ieškovo materialinei padėčiai, todėl jo keisti nėra teisinio pagrindo. ( LR CK 3.192 str. 2d.).

Dėl uzufrukto nustatymo į dalį buto (duomenys neskelbtini).

Kolegija mano, jog ši I instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta, todėl naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimai dalyje dėl uzufrukto nustatymo į dalį buto- atmestini.

Yra nustatyta, jog ginčo butas, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovo tėvams, kurie abu yra mirę ir esamu metu nuosavybės teisės į šį nekilnojamą daiktą niekam nėra įregistruotos, todėl yra negalimas ir uzufrukto nustatymas. Yra nustatyta, jog po ieškovo tėvų mirties, nuolat šiame bute gyvena ir komunalinius mokesčius už šį butą moka ieškovas - A. J.. Taip pat šiame bute gyvena atsakovė ir jų nepilnametis sūnus D. J.. Paveldėjimo reikalu dėl šio buto, Šiaulių miesto notarų kontorose paveldėjimo byla nėra užvesta. Tačiau nuolatiniu, nepertraukiamu turto valdymu palikimas yra priimamas faktišku to turto valdymu. Tuo klausimu galima kreiptis į teismą su pareiškimu ir nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu. Tačiau, kol palikimo priėmimo reikalu nėra nei paveldėjimo bylos notarų kontoroje, nei teismo sprendimo tuo klausimu, uzufrukto nustatymas yra negalimas, todėl reikalavimas nustatyti uzufrukto teises atmestinas, nes prieštarauja įstatymui. ( LR CK 1.5 str.). Apeliantas yra neteisus, jog dėl šio reikalavimo į bylą reikėjo įtraukti dalyvauti Valstybinę mokesčių inspekciją. To nereikia, nes palikimas yra faktiškai priimtas realiu turto valdymu, gyvenant tame bute ir jį valdant, tik nėra teisinio šio fakto įforminimo, todėl į realiai tvarkomą ir realiai valdomą turtą valstybė nepretenduoja ,o Valstybinės mokesčių inspekcijos kviesti į bylą nereikia.

Bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai patenkintų ir proporcingai atmestų reikalavimų daliai. ( LR CPK 93 str. )

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės D. J. 1000 Lt ( vieno tūkstančio litų)piniginę kompensaciją už automobilį Mitsubichi Galant. Kitą šio reikalavimo dalį atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo į dalį buto panaikinti ir priešieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į nekilnojamą turtą- į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini),- atmesti.

Priteistas iš A. J. bylinėjimosi išlaidas D. J. sumažinti iki 750 Lt.

Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 metų spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. ir D. J. po 4,5 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.