Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-05 · Administracinė byla Nr. eI-7295-402/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
eI-7295-402/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01336-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
V. U.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7295-402/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01336-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei V. U. (toliau – atsakovė) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 46,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) bei Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu TS-251 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2021 m. Nuostatai). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis 2017 m. ir 2021 m. Nuostatais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkams.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes nekilnojamuoju turtu naudojasi tik vasarą, o rinkliava skaičiuojama už visus metus, pranešimų bei įspėjimų apie susidariusią skolą ir prievolę mokėti rinkliavą negaudavo, pranešimą gavo tik 2023 m. gegužės mėn., komunalinių atliekų konteineriais nesinaudoja, nes jų nėra, todėl susidariusias atliekas išsiveždavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su pakeitimais ir papildymais). Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu TS-251 patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (2017 m. Nuostatų 5.13 papunktis, 2021 m. Nuostatų 4.12 papunktis).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

LVAT yra pateikęs aiškinimą, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa (2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3683-968/2019).

LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš 2017 m. ir 2021 m. Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (2017 m. Nuostatų 5.4 papunktis, 2021 m. Nuostatų 4.4 papunktis). Pagal 2017 m. Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų 21 punktą, vietinė rinkliava, susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios.

Pagal Nuostatų 21.1. punktą pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. 21.2. punktas - kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 37,57 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl remiantis 2017 m. Nuostatų 5.4 papunkčiu, 2021 m. Nuostatų 4.4 papunkčiu, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pareiškėjos pateiktos skolos pažymos bei mokėjimo pranešimų duomenų nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nesumokėjo 46,23 Eur vietinės rinkliavos (pastoviosios dalies).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 31 d., buvo skaičiuojama pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už jos nuosavybės teise valdomą objektą, yra nepagrįstas, nes ji juo naudojasi tik vasarą, o rinkliava skaičiuojama už visus metus, tai pagrindė UAB „Ignitis“ PVM sąskaitų faktūrų detalizacijomis, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto adresu (rudens, žiemos, pavasario laikotarpiu sunaudojama eleletros 0 kw (elektra nevartojama).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-12-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Rimšionių k. 8, todėl pagal aukščiau minėtą reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai kyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį.

Teismas pažymi, kad pagal Nuostatų 21.1. punktą, pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovei priklausančiame nekilnojamojo turto objekte buvo įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, teisėtai bei pagrįstai atsakovei buvo apskaičiuota vietinė rinkliava (pastovioji rinkliavos dalis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos reglamentavimą, LVAT teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovei buvo skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis), Panevėžio RATC prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas - iš atsakovės priteistina 46,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jai iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, vadovaujantis Nuostatų 37 punktu. Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie pareiškėjui pateiktą prašymą dokumentus jai siųsti kitu adresu. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai, kad apie mokėjimus ir susidariusias skolas, ji nebuvo informuota, laikyti nepagrįstais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Be to, remiantis aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. U. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras naudai 46,23 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė