Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir įsakymų ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde, patikslintame skunde bei teismo posėdyje (b. l. 74-80) pareiškėjas paaiškino:

1) Dėl įpareigojimo suteikti kirpėjo paslaugas nurodė, kad Kauno TI direktorius 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr.49/108 atsisakė patenkinti jo 2010 m. gegužės 21 d. prašymą Nr.2.2-123/1185 dėl kirpimo paslaugų suteikimo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kirpėjo paslaugos yra privalomos. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI vidaus tvarkos taisyklės) 257 punktas draudžia reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai. Kauno TI siūlo savarankiškai apsikirpti kirpimo mašinėle arba gali apkirpti kitas nuteistas asmuo, kuris neturi specialaus išsilavinimo ir dokumento, patvirtinančio kirpėjo kvalifikaciją. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu Kauno TĮ, pažeisdamas draudimą žeminti žmogaus orumą, jį verčia kirptis mašinėle plikai arba pernelyg trumpai, o jis pageidauja, kad teikiant kirpimo paslaugą būtų apkirptas žirklėmis.

2) Dėl įpareigojimo priimti lagaminą pareiškėjas nurodė, kad jis turi stuburo išvaržą, negali sunkiai kilnoti, todėl jam būtinas lagaminas su rankena, kurį jo šeimos nariai buvo atvežę, tačiau Kauno TI darbuotojai perduoti neleido paaiškindami, kad tai draudžiamas daiktas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą lagaminas nėra įtrauktas į draudžiamų perduoti daiktų sąrašą.

3) Dėl įpareigojimo patvirtinti įgaliojimą, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas teigia norėjęs suteikti tam tikrus įgalinimus savo broliui, tačiau atsakovas šio jo prašymo netenkino, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises sudaryti civilinius sandorius bei ginti savo interesus per įgaliotą asmenį.

4) Dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti galimybę ne rečiau nei du kartus į savaitę apsilankyti duše ir ne trumpiau nei 30 minučių praustis pareiškėjas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis nustato teisę pasinaudoti dušu, o 5 straipsnio 3 dalis draudžia žmogų kankinti. Paaiškino, kad atsakovas jam nesuteikia galimybės kiekvieną dieną pasinaudoti dušu, kad galėtų palaikyti asmens higieną ir švarą. Jam sudaryta galimybė praustis tik vieną kartą į savaitę ir tik 10 minučių. Šis draudimas sukelia nepatogumus, pareiškėjas jaučiasi nepilnavertis, patiria stresą.

5) Dėl atsakovo įpareigojimo prireikus, įjungti dieninį apšvietimą pareiškėjas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad dienos metu išjungus apšvietimą, kai dėl oro sąlygų nepakanka natūralios šviesos, iš jo atimama teisė naudotis Suėmimo vykdymo įstatymo 15, 16,19,21 ir 24 straipsniuose numatytomis teisėmis, t.y. skaityti, rašyti ir užsiimti laisvalaikiu tuo ką leidžia įstatymas.

6) Dėl įpareigojimo sudaryti orumo nežeminančias laikymo sąlygas baudos izoliatoriuje rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Europos kalėjimų taisyklių 18.1 ir 18.2 punktais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos higienos normos 21 punktu. Nurodė, kad Kauno TI baudos izoliatoriuje nėra sanitarinio mazgo (neatitverta sanitarinė patalpa fiziologiniams poreikiams atlikti, tuo pažeidžiamas privatumas ir žeminamas žmogaus orumas), nėra galimybės atidaryti langą, nėra spintelės ar lentynos daiktams susidėti (tenka knygas susidėti ant grindų), neįrengtas radijo taškas (pareiškėjas negali klausyti žinių, muzikos), neįrengtas signalinis mygtukas susiekti su personalu (tam kad jeigu pablogėtų savijauta, būtų galima išsikviesti būtiną pagalbą).

7) Dėl įpareigojimo pateikti kopijas, vaizdo įrašus pareiškėjas teigė, kad tardymo izoliatoriuje prieš jį buvo panaudotas smurtas ir tai buvo nufilmuota, tačiau pareiškėjui paprašius pateikti jam vaizdo įrašą, atsakovas pateikė neigiamą atsakymą. Pasak pareiškėjo, filmuoti asmenį bei jo sutikimo negalima. Prašomą vaizdo įrašą nori pateikti prokuratūrai.

8) Dėl uždraudimo naktį įjungti šviesą nurodė, kad elektros lemputės šviesa trukdo jam miegoti (dėl to buvo nustatyti miego sutrikimai), tokios sąlygos žaloja pareiškėjo sveikatą.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per mėnesį suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi paslaugos reglamentuotos Kauno TI direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-82 „Suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi tvarka“ ir 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-61 „Kirpimosi mašinėlių išdavimo į kameras suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarka“. Pagal minėtą reglamentavimą kirpimosi paslauga žirklėmis nenumatyta. Kauno TI administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo rašytinį prašymą, 2010 m. liepos 28 d. pasiūlė jam kirpėjo paslaugas, tačiau pareiškėjas jų atsisakė, motyvuodamas, kad jis pageidauja būti apkirptas žirklėmis. 2010 m. gegužės 26 d. pareiškėjas raštu Nr. 2.2-123/1217 kreipėsi į Kauno TI administraciją leisti jo artimiesiems perduoti jam lagaminą. Lagaminas neįtrauktas į draudžiamų turėti suimtiesiems daiktų sąrašą, tačiau įstaigos administracija šio pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi lagaminas nėra priskiriamas prie drabužių ar avalynės, kuriuos pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas suimtieji turi teisę gauti. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali pasinaudoti šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje suteikta teise įsigyti lagaminą įstaigos parduotuvėje.Dėl įgaliojimo patvirtinimo paaiškino, kad Kauno TI direktorius, vadovaudamasis CK 2.137 straipsnio, 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir įvertinęs tai, jog pareiškėjo 2010 m. birželio 9 d. prašymas yra nekonkretus ir neaiškus, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą.Dėl įpareigojimo sudaryti galimybę dažniau ir ilgiau praustis duše paaiškino, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis įpareigoja izoliatoriaus administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno TI direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. įsakymo ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pirtį tvarkos tvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad vienos kameros suimtiesiems ir nuteistiesiems yra skirta 10 minučių maudymuisi. Pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 13 d. buvo laikomas kameroje kartu su dar vienu ar dviem asmenimis, o nuo 2010 m. liepos 1 d. laikomas vienas. Kadangi įstaigos dušų patalpose yra įrengta po 3-4 kabinas, todėl mano, kad pareiškėjui 10 minučių skirto laiko nusiprausti visiškai pakanka. Įstaigos administracija, suteikdama pareiškėjui kartą per savaitę po 10 minučių pasinaudoti dušu galiojančių teisės aktų nepažeidė.Dėl įpareigojimo įjungti dieninį apšvietimą paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1-13 ,,Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo patvirtinimo“ pakeitimo 6 punkte numatyta, kad gyvenamose kamerose šviesiu paros laiku nuo kovo mėnesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) ir nuo spalio mėnesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 15.00 val.) yra išjungiamos dirbtinio apšvietimo lempos. Kitu paros metu (išskyrus miegui skirtą laiką) apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerose yra įrengti langai, kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Kauno visuomenės sveikatos centro 2009 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. 36-25407(7) konstatuojama, jog gyvenamose tardymo izoliatoriaus kamerose, išjungus dirbtinį apšvietimą, natūralaus apšvietimo koeficientas yra 0,88 proc., todėl jis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN:1999 10.3 punkto 7 lentelėje nurodytą normą.Dėl laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje pažymėjo, kad Kauno TI priduotas eksploatacijai ir pripažintas tinkamu naudoti 2004 metais. Įstaigos gyvenamosios ir drausmės izoliatoriaus kameros visiškai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriuje „Tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas“ išvardytus reikalavimus. Vadovaujantis šių Taisyklių 15 punkto nuostatomis, drausmės izoliatoriaus kameroje nėra numatytas radijo taškas, signalinis mygtukas, taip pat nėra numatyta sanitarinė patalpa (drausmės izoliatoriuje suimtieji laikomi po vieną). Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis draudžia asmenims, laikomiems drausmės izoliatoriuje, naudotis radijo imtuvais. Be to, nurodė, kad minėtame kameros įrengimo apraše spintelė nenumatyta, tuo tarpu sieninė lentyna asmens higienos reikmėms sudėti yra visose 6 drausmės izoliatoriaus kamerose.Dėl vaizdo įrašų paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką vaizdo įrašai skirti tik tarnybiniam naudojimui ir pareiškėjui negali būti duodami. Be to, vaizdo medžiaga išlaikoma tik 6 paras.Dėl įpareigojimo išjungti naktinį apšvietimą paaiškino, kad naktinis apšvietimas kameroje yra įrengtas vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punktas apibrėžia tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų priežiūrą, jame nustatyta, kad tardymo izoliatorių priežiūrą sudaro organizacinių, inžinierinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Taigi įstaigos kamerose esantis naktinis apšvietimas neprieštarauja teisės aktams ir yra įrengtas teisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimo į skundą nepateikė (b. l. 69).

II.

Nustatė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio, kuriame yra reglamentuotos suėmimo vykdymo rėžimo užtikrinimo priemonės, 5 dalis įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius savo įsakymais tvirtinti tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašus. TI vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas taip pat įpareigoja tardymo izoliatorių vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus šioms Taisyklėms įgyvendinti. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad Kauno TI direktorius, patvirtindamas tvarkas, kuriose nustatytos nuteistųjų teisės ir pareigos, veikė teisėtai ir pagal įstatymą. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, neginčijo tų Kauno TI įsakymų, kurių pagrindu nustatyti atitinkami draudimai bei suvaržymai, šie įsakymai nėra pripažinti negaliojančiais, todėl atsakovas pagrįstai taiko tokių įsakymų nuostatas.

Dėl įpareigojimo suteikti kirpėjo paslaugas nustatė, kad pareiškėjas mano, jog atsakovas nepagrįstai neteikia kirpimo paslaugos žirklėmis, sudarydamas galimybę kirptis tik kirpimosi mašinėle. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte, taip pat Kauno TI direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. 1-82 „Suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi tvarka“ (b. l. 42) bei 2007 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 1-61 „Kirpimosi mašinėlių išdavimo į kameras suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarka“ (b. l. 43) plaukų kirpimas žirklėmis nėra numatytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nuteistajam yra sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o nesudarant galimybės kirptis žirklėmis pareiškėjo teisės nėra suvaržytos.Dėl įpareigojimo priimti iš šeimos narių lagaminą nustatė, kad 2010 m. gegužės 26 d. pareiškėjas raštu Nr. 2.2-123/1217 kreipėsi į Kauno TI administraciją leisti jo artimiesiems perduoti jam lagaminą. Nors lagaminas neįtrauktas į draudžiamų daiktų turėti suimtiesiems sąrašą, įstaigos administracija šio pareiškėjo prašymo netenkino pagrįstai, kadangi pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį lagaminas negali būti priskirtas prie drabužių ar avalynės, todėl negalėjo būti priimtas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį gali lagaminą įsigyti įstaigos parduotuvėje.Dėl įgaliojimo patvirtinimo, įvertinęs, pareiškėjo 2010 m. birželio 9 d. prašymo (b. l. 55) turinį, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes šis yra abstraktus ir neaiškus.Dėl įpareigojimo prailginti prausimosi duše laiką ir apsilankymų jame dažnumą – teismas, įvertinęs Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies ir Kauno TI direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. įsakymo ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pirtį tvarkos tvirtinimo“ (b. l. 44) 2 punkto nuostatas, konstatavo, jog atsakovas, sudarydamas galimybę pareiškėjui kartą per savaitę po 10 minučių pasinaudoti dušu, galiojančių teisės aktų nepažeidė.

5) Dėl įpareigojimo įjungti dieninį apšvietimą – remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-851-480/2010 (proceso Nr. 3-62-3-00448-2010-3) pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl įpareigojimo, pareiškėjui prašant, įjungti dieninį apšvietimą. 2010 m. spalio 21 d. teismo sprendimu šis pareiškėjo reikalavimas netenkintas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo įjungti dieninį apšvietimą jau išnagrinėtas teisme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas šią skundo dalį paliko nenagrinėtą.

6) Dėl laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje teismas konstatavo, kad Kauno TI gyvenamosios ir drausmės izoliatoriaus kameros atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriuje „Tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas“ išvardytus reikalavimus. Minėtose Taisyklėse nėra numatytas radijo taško ir signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti įrengimas, taip pat nėra numatyta ir sanitarinė patalpa (drausmės izoliatoriuje suimtieji laikomi po vieną), sanitarinis mazgas yra. Pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis draudžia asmenims, laikomiems drausmės izoliatoriuje, naudotis radijo imtuvais. Be to, teismas nurodė, kad minėtame kameros apraše spintelė nenumatyta, o sieninė lentyna asmens higienos reikmėms sudėti yra įrengta visose drausmės izoliatoriaus kamerose. Dėl nurodytų priežasčių teismas priėjo prie išvados, kad drausmės izoliatoriaus kamerų įrengimo reikalavimai nepažeisti.

7) Dėl įpareigojimo pateikti vaizdo įrašų kopijas teismas pažymėjo, kad Kauno TI veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose pareiga pateikti nuteistiesiems ar suimtiesiems filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuoti pareigūnų ir suimtųjų veiksmai, nereglamentuota. Atsižvelgęs į tai, jog vaizdo įrašai daromi administracijos iniciatyva, t. y. skirti tik tarnybiniam naudojimui, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti vaizdo įrašų kopijas.

8) Dėl įpareigojimo išjungti naktinį apšvietimą – įvertinęs tai, kad visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose privalo būti užtikrinta šiose įstaigose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsauga bei priežiūra (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6, 7.1 punktai) ir kad naktinis apšvietimas kameroje yra įrengtas siekiant vykdyti šią kontrolės funkciją (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas), teismas konstatavo, jog įstaigos kamerose esantis naktinis apšvietimas užtikrina suimtųjų bei nuteistųjų saugumą kamerose nakties metu, neprieštarauja teisės aktams ir yra įrengtas teisėtai.

Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymų ištyrimo teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo ištirti Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą (b. l. 46), šiuo įsakymu patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 47) bei 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. Iš pareiškėjo skundo turinio, jo reikalavimų, teisminio nagrinėjimo metu pateiktų teisinių ir faktinių argumentų matyti, kad šis prašymas nėra susijęs su nagrinėjama individualia byla. Teismas nurodė, kad pareiškėjas keliamų savarankiškų reikalavimų dėl jo teisių pažeidimų nesieja su prašomais ištirti norminiais aktais, todėl pripažino, kad pareiškėjas ir pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturi teisės ginčyti norminių aktų teisėtumo. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė ištirti minėtų norminių aktų konkrečių punktų atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nenurodė, kokiam konkrečiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui jie prieštarauja. Pareiškėjas savo abejonę dėl ginčijamo akto teisėtumo grindžia abstrakčiais teisiniais motyvais bei teisiniais argumentais, kurie neišsamūs, neaiškūs, nelogiški ir nenuoseklūs, apsiribodamas vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2007 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I7-04/2007 ir 2009 m. vasario 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I575-3/2009, teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminius aktus kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.).

III.

Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi poįstatyminiais teisės aktais, o ne įstatymais, tuo pažeidė ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reikalauja, kad priimdamas sprendimą teismas remtųsi tik įstatymais.Teismas nepagrįstai nurodė, jog neprivaloma šioje byloje tirti norminius teisės aktus, nes jie esą nėra susiję su pareiškėjo skundu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės apskųsti įstaigos vadovo priimtus sprendimus – norminius aktus tiesiogiai teismui. Todėl jis papildomu prašymu prašė teismo ištirti atsakovo priimtų norminių teisės aktų teisėtumą, nes Kauno TI direktoriaus įsakymai yra nepagrįsti įstatymu (BVK 5 str. 3 d., Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1, 4 p.), be to, norminiais teisės aktais negali būti nustatyta daugiau suvaržymų nei numatyta įstatyme. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į teisminę gynybą, 34 straipsnio 1 dalyje – nekaltumo prezumpcija. Apeliantas paaiškina, kad jis prašė teismo apginti jo teises ir laisves nuo galimo nepagrįsto baudimo, kurį valdžios institucija taiko pavaldžiam subjektui (fiziniam asmeniui). Skundžiamą teismo sprendimą apeliantas laiko šališku, nes teismas sudarė atsakovui sąlygas taikyti aktus, kurie nėra pagrįsti įstatymais ir jiems prieštarauja. Apelianto nuomone, teismo veiksmai atima iš jo teisę gintis.Teismo argumentacija dėl pareiškėjo įgaliojimo turinio yra neaiški. Apeliantas pažymėjo, kad jo argumentai dėl šioje byloje atsakovui pareikštų reikalavimų yra išdėstyti jo skunde pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. liepos 30 d. skundu dėl veiksmų atlikimo ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą nurodydamas du atsakovus: Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno TI, ir Kauno TI. Skundo įžanginėje dalyje nurodė, kad skundas yra dėl veiksmų atlikimo ir neturtinės žalos atlyginimo. 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, teismas, be kita ko, pasiūlė patikslinti bylos proceso šalis. 2008 m. rugpjūčio 20 d. patikslintame skunde pareiškėjas nurodė tuos pačius atsakovus ir pažymėjo, kad skundžia jo nurodytos institucijos (Kauno TI) veiksmus, kurie tiesiogiai suvaržė jo teises ir reikalauja materialinės kompensacijos. Teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo patikslintą skundą, jame nurodytų atsakovų procesinės padėties byloje nepakeitė. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais priimdamas skundą teismas gali pakoreguoti proceso šalis, tačiau ta pati įstatymo norma nustato, kad tokiu atveju galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 54 straipsnio nuostatas teismas turi teisę pakeisti atsakovą pareiškėjo sutikimu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio parengiamojoje dalyje nesvarstė klausimo ir neišsiaiškino pareiškėjo pozicijos dėl bylos proceso šalies – atsakovo (atsakovų), kaip to reikalauja ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, tačiau iš teismo posėdžio protokolo ir priimto sprendimo matyti, kad byloje nurodytas tik vienas atsakovas - Kauno TI. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsisakė savo patikslintame skunde patvirtintos pirmajame skunde išreikštos pozicijos, kad antrasis atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, iš kurios jis prašo teismo priteisti materialinę kompensaciją už skunde nurodytas veikas, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip neteisėtas. Nors pareiškėjo patikslintame skunde nėra suformuluotas atskiras reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau iš patikslinto skundo, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, turinio, matyti, kad jame yra aiškiai išreikštas pareiškėjo prašymas, kad teismas nagrinėtų ir žalos atlyginimo klausimą (antruoju atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno TI; akcentuoja reikalaujantis iš atsakovo materialinės kompensacijos; apibūdindamas atitinkamas atsakovo veikas, kurias įvardija kaip neteisėtas, nurodo aplinkybes ir galimas pasekmes, kurios yra reikšmingos sprendžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pareiškėjas teismo posėdyje pareiškė palaikantis savo reikalavimus, išdėstytus skunde ir patikslintame skunde. Iš to seka, kad pareiškėjas, be kitų, palaikė ir savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, priėmė byloje sprendimą neišnagrinėjęs šio pareiškėjo reikalavimo. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Minėtos aplinkybės nustatymas leidžia konstatuoti, kad teismas sprendimą priėmė neišnagrinėjęs vieno pareiškėjo reikalavimo, o tai yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.1 d.3 p.).

Administracinio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialines teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 10, 57, 81, 86 str.). Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių pareigų tinkamai neatliko. Bylą nagrinėjęs teismas nebuvo reikiamai aktyvus, neįsigilino į pareiškėjo skundo turinį, konstatuodamas dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų tam tikras aplinkybes ir pateikdamas savo išvadas jų nepagrindė įrodymais, neišreikalavo jų iš atsakovo, neištyrė ir neįvertino. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu (ABTĮ 86 str.1 d.) ir turi būti panaikintas perduodama bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo ir ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išsiaiškinti, ar Kauno TI buvo pažeistos pareiškėjo teisės tais aspektais, kurie nurodyti nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde pareikštais reikalavimais, turi būti nustatytos konkrečios pareiškėjo laikymo šioje įstaigoje sąlygos (laikymo trukmė, konkrečios patalpos, jų atitiktis higienos reikalavimams ir kt.) nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, susipažinta ne tik su atsakovo atsakymais į pareiškėjo skundus, o ir su pareiškėjo prašymais (skundais). Iš pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir prie skundo pridėtos medžiagos, taip pat iš Kauno TI bei Kalėjimų departamento pateiktos medžiagos yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl jo laikymo Kauno TI sąlygų nuo 2010 m. gegužės 21 d. (prašymo Nr.2.2-123/1185 dėl kirpimo paslaugų pateikimo data). Pareiškėjas, pabrėždamas, kad jis pasinaudojo privaloma išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, pateikė į bylą Kalėjimų departamento 2010 m. liepos 1 d. raštą Nr. 49/132 ir 2010 m. liepos 21 d. raštą Nr.2S-2317, kuriuose nurodoma, kad vėliausiai gauti pareiškėjo skundai yra 2010 m. birželio 16 d. ir 2010 m. liepos 5 d. (b.l.10-11,18-19). Pareiškėjo reikalavimų dėl apšvietimo išjungimo kamerose dieną ir drausmės izoliatoriaus įrengimo atitikties higienos sąlygų ir kitų teisės aktų reikalavimams pagrįstumo patikrinimui, teismas, be kita ko, turėjo nustatyti kokioje kameroje (kamerose) pareiškėjas gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, išreikalauti ginčui aktualaus laikotarpio kompetentingų institucijų atliktų Kauno TI patalpų higienos sąlygų patikrinimų medžiagą ir ją vertinti su kitų įrodymų visuma. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus laikotarpio dėl kurio pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iškėlė reikalavimą dėl jo teisių pažeidimo išjungiant dieną kamerų apšveitimą, nėra pagrindo laikyti pagrįstu teismo sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl kamerų apšvietimo dieną paliktas nenagrinėtu vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kad suimto asmens laikymas drausmės izoliatoriuje yra išskirtinė situacija, byloje turi būti nustatyta, ar ši aplinkybė pareiškėjui buvo aktuali nagrinėjamoje byloje iškelto ginčo laikotarpiu (kiek būtent laiko jis praleido drausmės izoliatoriuje, jei buvo į jį patalpintas). Teismo išvados, kad drausmės izoliatoriuje yra atitinkama (teisės aktų numatyta) įranga ir jis atitinka eksploatavimo taisyklių reikalavimus yra paremta tik atsakovo atsiliepimo argumentais. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, iš atsakovo turi būti pareikalauta konkrečių duomenų apie tai kaip buvo įrengta drausmės izoliatoriaus patalpa į kurią buvo (jei buvo) patalpintas pareiškėjas nagrinėjamam ginčui aktualiu konkrečiu laikotarpiu.

Remiantis minėtais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla visa apimtimi perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies .

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.