- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1047-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- T. M., M.
- Advokatai
- Arūnas Abraitis, Razmina Adrija Rudminaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-182/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams M. M., V. M., T. M., A. M. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. pateikė ieškinį ir jo patikslinimus, prašydamas nustatyti bendrasavininkų ieškovo ir atsakovų naudojimosi ir disponavimo tvarką turtu – nekilnojamuoju daiktu – 0,2519 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,48 ha žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0114 ha žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), priskiriant ieškovui asmeniniam naudojimui 623 kv. m. sklypo dalį, susidedančią iš žemės sklypo naudojimo projekte indeksu A-3 (46 kv. m. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), indeksu A-2 (263 kv. m. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), indeksu A-1 (314 kv. m. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtų dalių, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po tėvo V. M. 2001-10-26 mirties ieškovas kartu su atsakovais lygiomis dalimis paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkiniais pastatais, ir 0,2519 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 210/280 dalis miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2007-12-20 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 0,0480 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-12-20 atkūrus nuosavybės teises velionio tėvo V. M. vardu į dar vieną žemės sklypą, ieškovo ir atsakovų paveldėtinos žemės kiekis padidėjo. Sklypo dalyje, kuria ieškovas pageidauja asmeniškai naudotis, stovėjo ūkinis pastatas (kluonas) 711 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalimi nuosavybės teisėmis (pagal nuosavybės pažymėjimą) naudojosi M. M.. Teismo sprendimu servituto 0,2519 ha žemės sklypo 623 m² daliai (priėjimui prie kluono), nustatyti nereikia, nes šiuo metu kluonas yra sudegęs ir ginčo iš ieškovo pusės dėl jo nekyla (LR CK 4.73 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai T. M., A. M., V. M., M. M. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų, t.y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo šalys yra bendrasavininkai ne vieno, bet trijų žemės sklypų. Ieškovas ir atsakovai turi po 1/5 dalį 0,2519 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/5 dalį 0,0480 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/5 dalį 0,0114 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo reikalavimas priskirti jam asmeniniam naudojimuisi 46 kv. m žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0114 ha, 263 kv. m žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,480 ha ir 314 kv. m žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2519 ha, yra nepagrįstas, pažeidžiantis įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą bei atsakovų, kaip bendraturčių, teises. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi tvarką, neatsižvelgė į jam priklausančias dalis kiekviename sklype, jo pateiktas planas pažeidžia atsakovų nuosavybės teises. Be to, ieškovo prašymas priskirti asmeniniam naudojimuisi 623 kv. m dydžio žemės sklypų dalį pažeidžia atsakovų interesus jiems tenkančios žemės sklypo dalies vertingumo požiūriu. Ieškovo prašomoje asmeniniam naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalyje nėra pastatų ar kitų statinių, tuo tarpu atsakovams tenkančioje sklypo dalyje, yra gyvenamasis namas, septyni ūkiniai pastatai, šulinys, tvora, kurie užima (užstatytas plotas) 278 kv. m. Be to, visų šių statinių ½ dalies bendrasavininkai yra atsakovai ir ieškovas. 0,2519 ha žemės sklype suformuoti visiems bendraturčiams lygiaverčius 5 žemės sklypus nėra įmanoma. Nors ūkinis pastatas (kluonas) yra sudegęs, tačiau yra išlikę šio pastato pamatai, jis tebėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir atsakovai nori jį atstatyti, todėl ieškovas nepagrįstai neprašo nustatyti servituto tai žemės sklypo daliai, kurioje yra ūkinis pastatas (CK 4.75 str., 4.81 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010-02-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovą ir atsakovus sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia CK įtvirtintą proporcingumo principą, o būtent: ieškovas prašė jam asmeniniam naudojimui paskirti 46 kv. m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0114 ha, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 1/5 dalis šio žemės sklypo. Ieškovas taip pat prašė jam asmeniniam naudojimuisi paskirti 263 kv. m žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,480 ha, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 1/5 dalis šio žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad toks ieškovo siūlomas žemės sklypų naudojimosi tvarkos patvirtinimas reikštų nepagrįstą ieškovo turtinės padėties pagerinimą kitų bendrasavininkų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, prašydamas nustatyti 0,2519 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, prašė jam asmeniniam naudojimui paskirti mažesnę sklypo dalį – 314 kv. m, nei priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Toks ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas taip pat pažeidžia proporcingumo principą. Teismas atkreipė dėmesį, jog, sprendžiant ginčą tarp žemės sklypo bendrasavininkų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra nagrinėjami klausimai dėl turto tarp bendraturčių padalinimo, kompensavimo už tenkančią didesnę sklypo dalį ir pan. Teismas pabrėžė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas, neatsižvelgiant į tai, kad 0,2519 ha dydžio žemės sklype stovi gyvenamasis namas, ūkiniai ir kiti pastatai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovui ir atsakovams. Teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė, kokiu būdu ir tvarka jis naudosis jam priklausančių statinių, įskaitant ir gyvenamojo namo, dalimis, jeigu tik atsakovams bus paskirta naudojimuisi žemės sklypo dalis, kurioje stovi statiniai, kurių dalys priklauso ir ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarką prieštarauja proporcingumo principui, pažeidžia bendrasavininkų, įskaitant ir patį ieškovą, teisėtus interesus, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo A. M.: atsakovės T. M. naudai - 2300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 43 Lt išlaidų už pažymas iš nekilnojamojo turto registro bei 8 Lt kopijavimo išlaidų, valstybės naudai - 106 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (CK 4.81 str., CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
1) panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai.
2) apeliacinio skundo nepatenkinus, pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą dalyje dėl priteisimo iš ieškovo A. M. T. M. naudai 2300 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumažinant šias išlaidas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovas nekėlė ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype stovinčių gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kurie yra valdomi šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Kadangi atsakovai nesutiko tartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendrasavininkų naudojimosi ir disponavimo žemės sklypais tvarką. Įvertinus 3 sklypų plotą, ieškovo valdomas sklypų dalis, nėra pažeistas proporcingumo principas. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasiūlytu žemės sklypų naudojimosi projektu, privalėjo pateikti savo projektą ir teismas šį ginčą būtų galėjęs išspręsti. Kadangi byloje nepateiktas toks projektas, atsakovai priešieškinio nepareiškė, todėl, būdami pasyvūs, negali tikėtis bylos išsprendimo atsakovų naudai. Teismas priteisė atsakovei T. M. nepagrįstai dideles išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byla nepriskiriama prie sudėtingų, atsakovų atstovė dalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose, užtrukusiuose po 1 val., paruošė 1 procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), todėl 2300 Lt dydžio išlaidos yra neprotingai ir nepagrįstai didelės ir turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
Atsakovai T. M., A. M., V. M., M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Taikydama nurodytus kriterijus ieškovo pateiktam R. S. įmonės ginčo žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektui įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateiktas projektas (b.l. 97) neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis dalių vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui A. M. priklauso nuosavybės teise po 1/5 dalį: 0,2519 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 115); 0,48 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 114); 0,0114 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 113), esančių (duomenys neskelbtini), todėl priskiriant ieškovui asmeniniam naudojimui 623 kv. m. sklypų dalį, būtų pažeisti proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Ieškovo pateiktas projektas visiems žemės sklypų bendraturčiams tenkančias dalis paskirsto neproporcingai jų turimai žemės daliai, todėl neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.). Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas po 1/5 dalių savininku, siekdamas teismine tvarka nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, nori naudotis bendra didesne turto dalimi, negu bendrai jo turimos nuosavybės dalys, tuo parodydamas, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu.
Ta aplinkybė, kad ieškovas rūpinosi žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projekto parengimu, nesudaro teisinio pagrindo mažinti kitiems bendraturčiams tenkančias naudotis žemės sklypų dalis, nes ieškovo pateiktas projektas neatitinka proporcingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį principų.
Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentai apie tai, kad, siekdamas nustatyti teismine tvarka žemės sklypų naudojimosi tvarką, ieškovas nenurodė, kokiu būdu ir tvarka jis naudosis jam priklausančių statinių, įskaitant ir gyvenamojo namo, dalimis, bei kitais statiniais, kurių dalys priklauso ieškovui, nereiškia ieškinio ribų peržengimo, nes teismas nesprendė pastatų naudojimosi tvarkos klausimų (CPK 265 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovo prašomą nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, lieka neišspręsti pastatų naudojimosi tvarkos klausimai, parodo visapusišką, objektyvų ir išsamų faktinių aplinkybių įvertinimą. Tai, kad ieškovas nekelia ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype stovinčių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, šalių valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui A. M. ir nesudaro teisinio pagrindo pretenduoti į didesnę bendrą žemės sklypų naudojimosi dalį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo pateiktas R. S. įmonės ginčo žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektas (b.l. 97) neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, todėl negali būti patvirtintas, nes neužtikrina racionalaus ir patogaus bendrai valdomų žemės sklypų naudojimo. Ta aplinkybė, kad ieškovui suprojektuotoje žemės sklypų dalyje yra sudegęs kluonas, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atstatyti kluoną ir nėra atsisakę nuosavybės teisių į šį objektą, kuris nėra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro (CK 4.33 str. 3 d., 4.262 str.), nes būtina užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą ir bendraturčiams tenkančių žemės sklypų dalių lygiavertiškumą.
Tai, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasiūlytu žemės sklypo naudojimosi projektu, nepateikė savo projekto ir nepareiškė priešieškinio, savaime nereiškia besąlyginio ieškovo reikalavimų patenkinimo, kaip sankcijos atsakovams už pasyvumą procese, nes ieškovo pateiktas žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektas negali būti patvirtintas, kaip pažeidžiantis visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei T. M. 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l. 131, 132), nes byloje buvo pateikti atsakovų atsiliepimas į ieškinį (b.l. 33-35), du atsiliepimai į patikslintus ieškinius (b.l. 66-68, 109-111), atsakovų atstovė advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 143-150), trukusiame 1 val. 15 min. 2300 Lt suma neviršija maksimalios priteistinos sumos pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 p., 8.18 p., 9 p. už advokato teisines paslaugas (t.y. 2400 Lt (3x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 120 Lt (0,15 x 800 Lt) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Pažymėtina, kad pats ieškovas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 2000 Lt (b.l. 86) išlaidų, tuo patvirtindamas, kad toks išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą ir protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi atlyginti atsakovui A. M. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 174), nes ši suma nėra mažinama, kaip neviršijanti maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p. už advokato teisines paslaugas ( t.y. 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 120 Lt (0,15 x 800 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme). Ieškovas turi atlyginti valstybei - 16,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 171) apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. M. naudai.
Priteisti iš ieškovo A. M. 16,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.