- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- II-5-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01445-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2019 m. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-45864-2019 V. Ž. už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 12 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas viešoje vietoje neblaivus, norėdamas įlipti į pradėjusį važiuoti autobusą, pradėjo rankomis daužyti autobuso galines duris ir bėgo važiuojamuosius dalies pakraščiu, dėl ko, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo ir susižalojo. Tokiais savo veiksmais tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 V. Ž. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 428 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 40 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundu V. Ž. prašo panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, kadangi jis tik skubėjo į nuvažiuojantį autobusą ir nedarė „kitų tyčinių veiksmų“, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kadangi vijosi autobusą, parkrito ir sėdėjo ant šaligatvio krašto laukdamas medikų pagalbos, bendravo tik su viena jauna moterimi, kuri iškvietė medikus. Nutarimas surašytas tendencingai, neįvertinus jo nepakaltinamumo, kaip psichikos negalią turinčio asmens.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su V. Ž. skundu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. Ž. palaikė skundo reikalavimą. Paaiškino, kad jis anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamas už padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri vėliau buvo panaikinta, šiuo metu tebesigydo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre dėl šizoafektinio sutrikimo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad V. Ž. kaip ir neginčija padarytų pažeidimų. Važiuojamojoje dalyje apie 90 cm. yra kraujo dėmė, todėl spręstina, kad jis bėgo važiuojamąja dalimi. V. Ž. viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė autobuso lango daužymu ir šaukimu. KET 36 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Turima omenyje, kad jis turėjo eiti šaligatviu, o jis ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Jei teismas nuspręs, kad V. Ž. nebėgo važiuojamąja kelio dalimi, tada prašo jam pakeisti KET 39 punktą į KET 9 punktą, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju V. Ž. turėjo imtis atsargumo priemonių ir suprasti, kad autobusas gali tuoj pajudėti, nes durys uždarytos ir jį gali sužaloti. V. Ž. buvo neblaivus, dėl ko galimai jis neįvertino savo elgesio pasekmių, todėl įvyko šis nusižengimas, kurio metu pažeista viešoji tvarka ir pažeistos pėsčiojo pareigos. Prašo palikti galioti V. Ž. priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis vairavo 18 maršruto autobusą, atvažiavo į stotelę, keleiviai išlipo ir sulipo. Jis pajudėjo ir išgirdo beldimą į langą. Pajudėjęs nuvažiavo netoli. Per šoninį veidrodėlį pamatė neblaivų žmogų. Asmuo buvo arti autobuso. Jo nenorėjo įsileisi, nes su neblaiviais būna daug problemų. Žmogus buvo ant šaligatvio. Jis pavažiavo į priekį, o kaip asmuo nukrito, jis nematė. Jis tikrai nematė, kad asmuo būtų bėgęs keliu, tai pirmą kartą dabar išgirdo. Per veidrodį jis matė tik stovintį asmenį, jo nukritusio tikrai nematė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. AW_20190812_145737B.mov matyti, kad autobusas įvažiuoja į autobuso stotelę ir sustoja. Į autobusą įlipa kleiviai (14:59:00). Autobuso durys uždaromos ir jis pajuda į priekį (14:59:06). V. Ž. būdamas ant šaligatvio beldžia į galinį autobuso langą (14:59:08). Autobusas važiuoja į priekį ir matosi, kad V. Ž. nugriūna (14:59:09).
Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, 2019 m. rugpjūčio 12 d., kartu su patruliu V. T. dirbant ekipaže L1803, apie 16.05 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus. Nuvykus minėtu adresu įvykio vietoje aptiktas autobuso sustojimo stotelėje, ant šaligatvio sėdintis V. Ž.. Pastarajam kraujavo koja. Iškviesta GMP. Iki atvykstant GMP buvo patikrintas V. Ž. blaivumas, nes asmuo elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad jis neblaivus alkoholio matuoklio rodmenys 2,41 prom. V. Ž. paklausus, kas įvyko, jis nurodė, kad jį sužalojo 6 maršruto autobuso vairuotojas. Apžiūrėjus įvykio vietą, įvykio vietoje buvo nustatyti liudytojai: I. M. bei jos sutuoktinis A. M.. Atsižvelgiant į V. Ž. nurodymus, nedelsiant buvo ieškomas 6 maršruto vairuotojas, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Buvo vykstama iki Mogiliovo gatvėje esančios 6 autobuso maršruto galutinės stotelės bei pakeliui tikrinimai bei apklausiami visi 6 maršruto vairuotojai. Nepavykus nustatyti su įvykiu susijusio vairuotojo bei autobuso, grįžus į Klaipėdos AVPK buvo peržiūrimi gatvės stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, tačiau nustatyta, kad įvykio vieta į vaizdo stebėjimo kamerų aprėpiamą plotą nepatenka. Telefonu susisiekus su įvykio liudytoja I. M., pastaroji patikslino, kad ji minėtoje autobuso stotelėje išlipo iš autobuso, kurio maršruto numeris 18, o su pastaruoju autobusu ir įvyko incidentas, neblaiviam pėsčiajam bandant įlipti į jau pradėjusį važiuoti autobusą. Susisiekus su Klaipėdos keleivinio transporto atsakingu asmeniu, buvo nustatyta, kad 16.00 val. Vėtrungės stotelėje buvo 18 maršruto autobusas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas autobusas galutinėje (duomenys neskelbtini) stotelėje turėjo būti apie 17.46 val. Nurodytu laiku nuvykus į Taikos prospekte esančią (duomenys neskelbtini) autobuso stotelę ir sulaukus (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo autobuso vairuotojas V. P., pripažino, jog „Vėtrungės“ sustojime įvyko incidentas su pėsčiuoju, kuris norėjo patekti į jau pradėjusį važiuoti autobusą. V. P. matė, kaip į jo vairuojamo autobuso dešinės pusės galinius langus beldė neblaivus pėsčiasis, tačiau kadangi pėsčiasis buvo neblaivus, jis vairuojamo autobuso nesustabdė. Taip pat matė, kaip pėsčiasis nugriuvo, todėl sustabdė vairuojamą autobusą ir per priekines duris išlipo pažiūrėti, kas nutiko. Kadangi stotelėje buvo asmenys jam pamojo, kad nieko nėra, jis prie sužeisto pėsčiojo nepriėjo, nes manė, kad nieko nenutiko, ir tęsė numatytą maršrutą. V. P. apklaustas, autobusas Evobus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas, ant jo kontakto su pėsčiuoju pėdsakų neaptikta. Autobuso apžiūros metu V. P. pateikė vaizdo registratoriaus atminties kortelę, kurios peržiūrėti turimomis priemonėmis nepavyko, reikalingas „adapteris“. Atminties kortelė pridėta prie medžiagos, tačiau perkėlus vaizdo įrašą, tikslinga ją grąžinti pateikusiam asmeniui. Eismo įvykis užregistruotas EJIS ROIK: 07-19-9506076. 2019 m. rugpjūčio 12 d., 18.29 val. gautas pranešimas iš KUL, kad V. Ž. nustatyta dešinės blauzdos žaizda, gydomas ambulatoriškai (14-15 b. l.).
Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įvykio vietoje kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. dešinėje važiuojamosios dalies pusėje esančioje autobusų stotelėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. 12,5 m atstumu nuo autobusų sustojimo vietoje esančios pastogės, t. y. 3 m atstumu ta pačia kryptimi nuo gatvės apšvietimo stulpo Nr. 88, ant šaligatvio bordiūro, kojomis į autobuso sustojimo vietoje esančią važiuojamąją dalį sėdi V. Ž., kurio viena koja kraujuoja, matoma žaizda. V. Ž. iš įvykio vietos išvežus GMP, šioje vietoje, važiuojamojoje dalyje 0,19 m. atstumu yra kraujo dėmė (16-19 b. l.).
Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. V. P. paaiškinimo matyti, kad <... jau pradėjus judėti ir pravažiavus iki 4 m į priekį, per dešinio galinio vaizdo veidrodį pamatė, kaip prie dešinio šono galinės dalies esantis asmuo daužo autobuso langą. Nutolus keletą metrų nuo minėto asmens, jis pamatė kad asmuo nukrito. Tuomet vairuojamą autobusą sustabdė, išlipo iš jo ir pamatė ant bordiuro sėdintį asmenį ...> (27 b. l.).
Siekiant įvertinti V. Ž. psichinę sveikatą dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismas paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš teismui pateikto 2020 m. vasario 13 - kovo 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas padarė tokias išvadas: 1. V. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu konstatuojama: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo medikamentinė remisija, dėl psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. V. Ž. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu, suprasti ir vykdyti jam skiriamą bausmę už administracinį nusižengimą (69-76 b. l.).
Teismas konstatuoja:
V. Ž. pateikė prašymus dėl sveikatos būklės atidėti bylos nagrinėjimą 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., kurie buvo patenkinti. Taip pat V. Ž. pateikė prašymą dėl sveikatos būklės atidėti bylos nagrinėjimą ir 2020 m. spalio 7 d., tačiau šis prašymas buvo atmestas, kadangi V. Ž. nepateikė gydytojo pažymos apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, ir byla išnagrinėta nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. Ž..
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių V. Ž. versiją, kad jis tik skubėjo į nuvažiuojantį autobusą, t .y. bėgo šaligatviu, nes į važiuojamąją gatvės dalį net neturėjo galimybės įbėgti ir nedarė „kitų tyčinių veiksmų“, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pirmiausia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad V. Ž. įvykio metu bėgo važiuojamosios dalies pakraščiu, kuri nurodyta skundžiamame nutarime ir dėl kurios V. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį. Priešingai, iš liudytojo autobuso vairuotojo V. P. parodymų matyti, kad V. Ž. buvo ant šaligatvio, tai patvirtina ir vaizdo įrašo turinys. Iš to seka, kad V. Ž. krito ant šaligatvio ir būtent tada susižalojo koją, o kraujo dėmė ant važiuojamosios dalies atsirado dėl to, kad V. Ž. susižalojęs koją atsisėdo ant šaligatvio pakraščio, koją padėjęs važiuojamojoje dalyje. Taigi šioje situacijoje V. Ž. veiksmuose įžiūrėti kelių eismo taisyklių pažeidimus teismas neturi pakankamo pagrindo.
Taip pat teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad V. Ž. įvykio metu savo veiksmais siekė tyčia pažeisti viešąją tvarką, kaip to reikalauja ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. Ž. priėjo prie autobusų stotelėje stovinčio autobuso, norėdamas į jį įlipti, tačiau autobuso durys užsidarė prieš pat jo nosį. Iš liudytojo autobuso vairuotojo V. P. parodymų matyti, kad jis matė priartėjusį V. Ž., bet jam durų neatidarė ir pradėjo važiuoti, nes nusprendė, kad V. Ž. yra girtas, o su girtais keleiviais yra daug problemų. Taigi tokioje gyvenimiškoje situacijoje V. Ž. daužimas ranka į nuvažiuojančio autobuso langą, teismo nuomone, laikytinas tik neatsargiu V. Ž. elgesiu, ypač atsižvelgiant į anksčiau V. Ž. nustatytą psichikos sutrikimą ir galimą jo medikamentinę remisiją bei jo neblaivumą įvykio metu.
Tuo būdu byloje negalima daryti neginčijamos išvados, kad V. Ž. bandydamas patekti į nuvažiuojantį autobusą bėgo važiuojamąją kelio dalimi, o belsdamas į nuvažiuojančio autobuso langą tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 14 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 30-ANR_N-10464-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.