Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajai, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai D. B., jos gynėjai advokatei R. U.,

nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamajai D. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1975 06 17, Šilalės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti Kauno Petrašiūnų darbo rinkos centre projektų vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1952 08 01 Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji ir privati kaltintoja, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji D. P. privataus kaltinimo tvarka kaltino D. B. tuo, kad ji paskleidė apie D. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją ar pakirsti pasitikėjimą ja, ją pažemino apšmeižė ir įžeidė, o būtent kaltino tuo, kad ji :

- 2012 m. kovo 12 d. pareiškime Kauno Teisininkų draugijos pirmininkui R. A. įteikė skundą, kuriame surašė tikrovės neatitinkančią, D. P., kaip draugijos narę, žeminančią, šmeižiančią informaciją žodžiais: „skelbiasi, kad gijo teisės magistro diplomą, skelbia darbovietes, kuriose dirba fiktyviai ...klastojo dokumentus...kai pati yra aferistė... 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškimą kaip aiškiai suklastotą...amoralus žmogus...“;

- 2011 m. vasario 12 d. žinių portale respublika.lt - žinių portale – naujienų skyriuje, pasirašiusi „Alijevas“ išplatino apie ją, D. P.. šmeižiančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama „į tarybą balatiruojasi aferistė iš darbo partijos narė D. P., kaip tokias Šventa žemele nešioja, melagė, aferistė, klastotoja dokumentų.. sakė ja reikia visų pirma pagydyti šizofrenijos požymiai. P. ne vieną šeimą išardžiusi....su kunigais davėsi.“.

Taigi, D. B. buvo kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie D. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčia ją paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą ja, tokiu būdu ją pažemino ir įžeidė.

Kaltinamoji, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusioji ir privati kaltintoja D. B., priešpriešiniu skundu kaltino D. P. tuo, kad ji paskleidė tikrovės neatitinkančią ją, tai yra D. B., žeminančią ir šmeižiančią informaciją, o būtent kaltino tuo, kad ji:

- 2013 m. birželio 23 d. iš kito mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. 8 683 17760, siuntė į A. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. 8 687 12747, tokio turinio trumpąsias žinutes: „Algi, tavo gražuolė žmonelė vėl girta važinėja, ir vėl gausi mokėti baudas, neleisk jos vienos į Laukuvą važiuoti“;

- 2013 m. birželio 8 d., iš kito mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. 8 683 17760, siuntė į A. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. 8 687 12747, tokio turinio trumpąsias žinutes: „Algi, tavo gražuolė žmonelė vėl girta važinėja ir vėl gausi mokėti baudas, neleisk jos vienos į Laukuvą važiuoti“;

Taigi, D. P. buvo kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie D. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčia ją paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą ja, tokiu būdu ją pažemino ir įžeidė.

Nukentėjusioji, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji, D. P. savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino, nurodė, kad ji su savo sutuoktiniu A. P. gyveno name, esančiame Aušros g. 79 – 2, Kaune, 1997 metais jie nutraukė santuoką, turto dalybos tęsėsi ilgai, 2010 m. birželio 5 d. ji buvo antstolės iškraustyta iš antrojo namo aukšto. Parodė, kad 2002 pabaigoje ar 2003 m. pradžioje jai miesto telefonu paskambino moteris, išplūdo ją ir sakė greičiau išsikraustyti iš tų namų. Vėliau vėl buvo skambinta, tačiau kartą pakėlęs telefono ragelį sūnus, išgirdęs moters balsą pasakė, kad jei dar kartą paskambins jo mamai, jis ją pagaus Laisvės alėjoje ir „apsisios“. Nuo tada skambučiai baigėsi. Vėliau išsiaiškino, kad skambinta buvo iš telefono numerio, priklausančio Riešutų g. 10 – 515, Kaune, kuriame gyveno D. B.. Vėliau D. B. ji matė jų namuose su jos buvusiu sutuoktiniu. 2003 m. A. P. pasakė, kad D. B. laikinai pagyvens jų namų valdoje esančiame viešbutyje,, kol bus remontuojamas jos butas, nuo to laiko D. B. apsigyveno tuose namuose ir iki šiol tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai ir nagrinėjamos įvairios civilinės ir baudžiamosios bylos. Dėl nuolatinių žinučių rašinėjimų ir konfliktų 2005 m. kovo 10 d. ją ištiko insultas. 2003 m. birželio 1 d. kilo konfliktas tarp A. P. ir jų sūnaus D. P., jį įsikišo gindama sūnų, įsikišo ir D. B., kuri jai ir jos sūnui D. P. sulaužė šonkaulius. Vėliau D. B. buvo išteisinta nustačius, kad ji veikė esant būtinajai ginčiai. D. B. 2012 m. kovo 12 d. parašė skundą Kauno skyriaus teisininkų draugijos pirmininkui R. A., skunde nurodė, kad ji, tai yra D. P. skelbia darbovietes, kuriose fiktyviai dirba, kad ji yra aferistė, klastoja dokumentus, išvadino ją amoraliu žmogumi. Teisininkų draugijos pirmininko pavaduotojas V. M. supažindino ją su tuo laišku, tyrimas atliekamas nebuvo. Tvirtina, kad ji jokių dokumentų neklastojo, visur dirbo oficialiai, ji yra sąžininga ir nėra jokia aferistė, tai gali patvirtinti su ja dirbę ir bendravę žmonės. Be to, D. B. 2011 m. vasario 8 d. nusiuntė į Vyriausiąją rinkimų komisiją elektroninį laišką, šmeižiantį ją, kaip Darbo partijos kandidatę į Kauno miesto savivaldybės tarybą, nurodė, kad ji esą dirba per du darbus,, nors teismuose teigia, kad ji yra bedarbė, kad ji yra „super kauno aferistė“, kad jai iškelta baudžiamoji byla ir ji balotiruojasi dėl to, kad gautų teisinę neliečiamybę, todėl prašo išbraukti ją iš sąrašų už melagingų duomenų teikimą, šį laišką pasirašė V. P. vardu. Pagal laiško turinį ji sprendžia, kad šį laišką rašė D. B., kuri prieš tai šaipėsi iš jos, kad i yra darbo partijos narė. Po šių įvykių ji nebuvo išrinkta į tarybą ir į seimą, ji išstojo iš darbo partijos, kadangi buvo apšmeižta., o D. B. į Darbo partiją įstojo. 2012 m. vasario 28 d., D. B. iš gyvenamojoje vietoje Aušros g. 79, Kaune, esančio viešbutėlio kompiuterio televizijos laidos „Negaliu tylėti rengėjams nusiuntė jos garbę ir orumą žeminantį, ją šmeižiantį ir kenkiantį jos prestižui ir pakertantį jos pasitikėjimą savimi laišką, kuriame nurodė, kad ji, tai yra D. P., yra kunigo ir N. meilužė, yra pagarsėjusi Kauno aferistė, melagė, nesąžininga, išvadino „barakūda“. Kaltinamoji nurodė, kad ji, dar būdama susituokusi su A. P., tačiau buvo jai neištikimas, su N., kuris buvo jos meilužis, vedė bendrą ūkį, įsigijo ir įrengė butą, esantį Taikos pr. 84 – 8, Kaune, gyveno su N. faktinėje santuokoje, tačiau N. mirė, vėliau buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl jo palikimo, į kurį pretendavo ir ji. Be to, ji buvo surašiusi A. P. motinos O. P. vardu testamentą, tačiau testamentas neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl neturėjo galios. Be to, D. B. 2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Apeliaciniam teismui parašė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekdama ją, tai yra D. P. apšmeižti, parašė, kad ji augina neįgalų vaiką dėl jos ir jos sūnus D. P. kaltės. Šis laiškas taip pat ją ir jos sūnų juos apšmeižė, nes nei ji nei jos sūnus D. P. dėl vaiko sveikatos nėra kalti. Parodė, kad D. B. internete komentaruose 2011 m. vasario 3 d. parašė apie kliniką, kurioje dirba ji, kaip pavadino „aferistė Dana“, „apsaugok dieve nuo tokių nesąžiningų žmonių ...nepakliūkite pas barmalėjų, nes liksite be dantų..“. Pagal parašymo braižą mano, kad tai rašė D. B., kuri tokiu komentaru ją pažemino ir apšmeižė, kadangi ji dirba stomatologe, pacientai jos darbu patenkinti, ji yra sąžininga. Parodė, kad 2011 m. vasario 12 d. dienraščio „Respublika“ žinių portale respublika.lt , pasirašiusi „Alijevas“ išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji, tai yra D. P., yra išardžiusi ne vieną šeimą, kad ją reikia pagydyti, kad yra šizofrenijos požymiai, kad ji „davėsi su kunigais“. Tai yra melas, ji yra sąžininga, jokių šeimų ji neardė. Mano, kad tai yra tęstinė D. B. nusikalstama veika, visa tai D. B. darė sąmoningai, veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad skleidė informaciją, suprato, kad tokiu būdu ją įžeidė ir pažemino, to norėjo ir siekė, tokiu būdu pakirto jos, D. P., kaip gydytojos reputaciją, sumenkino rinkėjų pasitikėjimą ja. Dėl D. B. išplatintos informacijos, ji patyrė stresą, sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Ji 33 metus dirba gydytoja - odontologe, pirmą kartą patyrė tokią nepagarbą, niekada ir iš nieko nepatyrė tokio pažeminimo ir nepagarbos suaugusiam žmogui. Prašo visiškai patenkinti jos privataus kaltinimo skundą, tvirtina, kad jis įrodytas tiek byloje esančiais dokumentais, tiek nešališkų liudytojų parodymais, prašo nesivadovauti liudytojų K., B., P. ir R. parodymais, kadangi jie buvo šališki, pripažinti kalta D. B. ir paskirti jai laisvės apribojimo dvejiems metams bausmę bei priteisti iš kaltinamosios D. B. 100 000,00 Lt nusikaltimais padarytos neturtinės žalos jos naudai. Dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų prašo ją išteisinti, kadangi ji jokio nusikaltimo nepadarė, nurodė, kad D. B. pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, apkaltino ją nebūtais dalykais, kad esą ji jai siuntinėjo žinutes. Pripažino, kad ji tikrai siuntė savo buvusiam sutuoktiniui A. P., su kuriuo tuo metu bendravo, žinutes iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris 8 698 36266, tačiau rašė ne D. B., o jam, kadangi jis pats, tai yra A. P., jai yra sakęs, kad D. B. yra barakuda, nori tik jo turtų ir panašiai. Kam priklauso telefonas, kurio Nr. 8 683 17760, ji nežino, kas, kam ir ką iš jo rašė nežino. Pripažino, kad D. B. skunde paminėtą 2011 m. balandžio 28 d. laišką rašė ji, nurodė, kad šį laišką todėl, kad D. B., po to, kai ji buvo iškeldinta, pradėjo girdyti jos sūnų D. P., ji rašė A. P. jo paties žodžiais, o ne D. B.. Nurodė, kad su D. B. jai pateiktais kaltinimais nesutinka, nes nėra rašiusi D. B. nei vienos žinutės, nei vieno laiško ar kreipimosi, nėra apie ją platinusi jokio informacijos, kadangi D. B. yra niekas, ji nežino kur ji dirba, todėl į jos darbovietę nerašė, D. B. neužima jokios padėties visuomenėje, kad galima būtų jai pakenkti taip, kaip D. B. pakenkė jai. Prašo ją išteisinti, kadangi ji nepadarė jokio nusikaltimo, D. B. pripažinti kalta ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamoji, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusioji, D. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad ji pažįsta A. P. nuo 1998 metų, 1999 metais prieš ją prasidėjo D. P. įvairūs išpuoliai prieš ją, matyt sužinojus apie jų draugystę. Su A. P. jie gyvena nuo 2003 metų, 2007 m. spalio 15 d. jie susilaukė sūnaus. D. P. ji pirmą kartą pamatė 2003 m. birželio 1 d. Per tuos visus metus nuolat vyksta įvairūs tyrimai ir bylų nagrinėjimai policijoje ir teismuose, D. P. nuolat rašė A. P. ją šmeižiančias žinutes, kad ji yra „barakuda“, kad jų vaikas yra ne jo, nuolat stengėsi juos išskirti, kišasi į jų gyvenimą, viešina jų gyvenimą, ji kokius septynis kartus buvo D. P. paduota į prokuratūrą ar teismą dėl šmeižimo. Pripažino, kad ji 2012 m. kovo 12 d. parašė skundą teisininkų draugijai paprašyta A. P., mano, kad D. P. žemina draugijos vardą, kad ji klastoja dokumentus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kad ji yra aferistė, melagė, kad tokie žmonės neturėtų tokiose įstaigose dalyvauti, mano, kad žmogus negali eiti per visų galvas ir ieškoti tiesos, nebūdamas pats teisus. Skundą ji pasirašė, nurodė, kad ji nesiekė apšmeižti D. P., laiške rašė savo nuomonę, kadangi antstolė, kuri vykdė D. P. iškeldinimą, sakė, kad paskambinus į D. P. darbovietę, kur pasakė, kad D. P. ten nedirba, todėl manė kad D. P. dirbo tik fiktyviai, realiai niekur nedirbo. Tai buvo patvirtinta, kai ji buvo iškraustyta iš Aušros g. 79, Kaune, kadangi antstolė buvo išreikalavusi visą sąrašą įmonių, kuriose ji esą dirbo, iš tikrųjų, ji nedirbo, nors buvo sakiusi, kad dirbo, tai buvo jos menamos darbovietės. Šiuos faktus patvirtina ir pateiktos teismų nutartys. Parodė, kad jokio elektroninio laiško į VRK apie D. P., kaip kandidatę rinkimuose, ji nesiuntė, todėl nieko negali apie tai pasakyti, be to, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai pagal D. P. skundus, kuriuos atlikus buvo paneigta, kad tą elektroninį laišką rašė ji. Pripažino, kad ji parašė į laidą „Negaliu tylėti“, kadangi D. P. visai Lietuvai pasakė, kad jos ir A. P. turtas buvo nepadalintas, nors jau seniausiai buvo įsiteisėję teismų sprendimai. Laidoje D. P. teigė, kad 12 – 13 metų skyrėsi su vyru, nors jie jau 1997 buvo išsituokę, ji rašė norėdama parodyti, kad D. P. ne tik draugų rate, bet Lietuvos mastu teigia melą, netiesą, tiesiog ji kaip žmogus parašė laidai, kad, jei nori daryti laidą, apklaustų abi puses. Dėl žodžių „kunigo meilužė, meilužė Nauronio, liguistas žmogus“– tai jai buvo žinoma iš kalbų iš aplinkinių žmonių, be to pati D. P. neneigė to. Jos nuomonė, kad D. P. yra aferistė ir melagė jai susidarė todėl, kad Kauno mieste visi šneka, tiek teismuose, tiek visose instancijose, tiek kirpykloje, atėjus daryti gražinimosi procedūras, tik pasakius apie P., niekas nenori kalbėti apie ją, kas su ja susidūrę, visi yra nudegę, tiek teisėjai, tiek advokatai, tiek eiliniai paprasti žmonės, visi su tuo susidūrę. Ji žino, kad D. P., panaudodama netinkamą testamentą, siekė užvaldyti A. P. ir L. B. priklausantį turtą po jų motinos O. P. mirties. Testamente buvo nurodyta, kad neva M. P. parašė Danutei ir D. P. testamentą, kuriuo užrašė savo turtą. A. P. motina yra jai pasakojus apie sūnaus ir D. P. gyvenimą, sakė, kad D. P. išdrįso į namus atsivesti kunigą, kada A. P. nebūdavo namuose. Parodė, kad ji rašė 2010 m. gruodžio 28 d. prašymą teismui, kuriame nurodė, kad augina vaiką, jos sūnus turi neįgalumo lygį, jis gimė su širdies yda, gydytojai jai sakė, kad tai yra dėl nuolatinio streso, įtampos, didelių pervargimų. Parodė, kad ji nerašė 2011 m. vasario 3 d. elektroninio skundo, ji apskritai niekam nėra rašiusi jokių skundų, jokių komentarų nei apie kliniką, nei apie D. P. nei pasirašydama „Alijevu“ nei kuo kitu. Pripažino, kad rašė skundą Lietuvos teisininkų draugijai ir elektroninį laišką į laidą „Negaliu tylėti“, tačiau nurodė, kad taip ji išreiškė tik savo nuomonę, todėl jokio nusikaltimo šiais savo veiksmais nepadarė, D. P. neįžeidė ir neapšmeižė. Prašo ją išteisinti, o D. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Dėl pateikto priešpriešinio skundo parodė, kad A. P. į jo mobilaus ryšio telefoną buvo rašytos žinutės iš dviejų telefonų, jų buvo rašyta labai daug, jos buvo dar baisesnės ir šlykštesnio turinio. 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. balandžio 28 d. ir 2012 m. gegužės 24 d. A. P. gavo ją šmeižiančias žinutes, kuriose nurodyta, kad perduotų jai, jose būdavo rašoma: „perduok graužikei, barakudai, Dangei“, žinutėse vadina ją graužike, barakuda, kad jai reikalingi tik jo turtai, jų vaiką vadina benkartu. Be to, iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. 8 683 17760, A. P. buvo parašytos žinutės 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. birželio 23 d. ir 2013 m. birželio 8 d., kuriose rašo, kad ji, tai yra D. B., važinėja girta. Mano, kad šias žinutes taip pat rašė D. P. iš kito telefono, kadangi jų rašymo maniera tapati.. A. P. visas žinutes parodydavo jai, ji dėl to nervindavosi, tokie žodžiai ją žemino, po šių žinučių jie su A. P. susipykdavo. Prašo D. P. pripažinti kalta ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę, o ją pačią išteisinti, kadangi ji jokių nusikaltimų nepadarė.

Liudytoja A. S. nurodė, kad ji yra D. P. draugė, ją pažįsta apie 24 metus, parodė, kad 2012 m. rugsėjo 12 ar 13 d., ji, D. P. su 10 žmonių grupe skrido į Londoną, oro uoste, D. P. lagaminas buvo tikrinamas, jai pasakė, kad jos „gera draugė“ pranešė, esą ji veža narkotikus. Po patikrinimo nieko nerado, jai leido skristi. D. P. jai yra pasakojusi ir rodžiusi telefonines žinutes, kurias, pasak jos, jai rašo jos buvusio vyro A. P. sugyventinė. Šios žinutės negražios, grasinančio pobūdžio, negražiai apibūdinančios žmogų, tikslaus turinio ji neatsimena. Parodė, kad ji šias žinutes rašiusio asmens nematė. Parodė, kad 1995 – 1996 metais D. P. ir A. N. norėjo pirkti butą, ji pasakė apie parduodamą butą, kurį jie įsigijo. Žino, kad D. P. santykiai su sutuoktiniu buvo blogi, jie kartu negyvena, D. P. jai sakė, kad po santuokos nutraukimo ji nukentėjo materialai, nes turėjo išeiti iš namų viską palikusi.

Liudytoja A. D. nurodė, kad ji yra odontologijos klinikos „A. D. stomotologijos klinika‘ savininkė, parodė, kad D. P. dirbo jos klinikoje nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d., pirmą kartą pamatė D. B. 2010 m. birželio 10 d., kada ji su savo dukra ir jos buvusiu klasioku, D. P. paprašius, nuvyko padėti jai išsikraustyti. Iš vakaro D. P. pasakė, kad ją kitą dieną antstolė turi iškraustyti iš namų, jai pasidarė jos gaila, todėl ji pasisiūlė jai padėti išsikraustyti ir daiktus pasidėti jai priklausančiame name. Apie 19.00 val., ji atvyko su dukra ir jos buvusiu klasioku į Aušros g., Kaune, namo numerio neprisimena. Pradėjus nešti daiktus, išbėgo D. B. su fotoaparatu, apie kurią buvo girdėjusi kalbų, kad ji nepadoriais gestais rodo į D. P., pasako kažką negražaus. Tą vakarą D. B. jai ir jos dukrai pasakė „nešdinkis ir tu, valkata, iš mano kiemo“, jas nufotografavo. Jos nieko neatsakė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Parodė, kad pradėjos klinikoje dirbti D. P., po pusės metų atėjo tikrinti poliklinikos iš darbo inspekcijos, pranešė, kad buvo gautas anoniminis skundas, ir patikrino, ar D. P. oficialiai dirba. Ji buvo oficialiai įdarbinta, dokumentai buvo parodyti. Vėliau, kolegų siūlymu, ji perskaitė internete komentarus apie jos kliniką, pamatė komentarą, kuriame buvo parašyta, kad „neikit gydytis į A. D. stomatologijos kliniką, nes ten dirba „barmalėjus“ Danutė, kuri išraus dantis ir išeisite be dantų“, viso teksto neatsimena, tačiau mano, kad tai galėjo rašyti tik žmogus, žinantis D. P. asmeninį gyvenimą. Parodė, kad kartą, prieš ar po tos žinutės parašymo, į jos kliniką įbėgo stambi aukšta moteris, panaši į D. B., paklausė, „ar čia dirba barmalėjus“, pradėjo juoktis ir išėjo. Tokiu komentaru klinikai buvo padaryta žala, po to ne vienas pacientas teiravosi, ar neišrausim visų dantų. Apie D. P. žino tik geriausius atsiliepimus, apie ją atsiliepti gali tik gražiai, kad ji būtų ką nors apgavusi jai nėra žinoma. Parodė, kad D. P. guodėsi, kad jos buvęs sutuoktinis ir jo sugyventinė nepalieka jos ramybėje, rašo jai žinutes, ją šmeižia.

Liudytoja D. B. parodė, kad D. P. ir D. B. pažįsta iš matymo, D. P. vyras yra jos klientas, o D. B. ateina pas ją kartu su A. P., be to ji kerpa ir D. B. sūnų. Parodė, kad D. P. ji pažįsta virš 30 metų, tačiau bendrauja tik dalykiniais reikalais, į asmeninius reikalus nesikiša, incidentų su jais neturėjo.

Liudytojas R. A. nurodė, kad jis iki 2012 m. kovo mėn. buvo Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininku, D. P. yra šios draugijos narė nuo 2009 metų, nuo 2010 metų vienoje byloje jis gynė A. P. kaip advokatas, vėliau atsisakė ginti. Parodė, kad gal 2012 metais, tiksliai datos neprisimena, buvo gautas D. B. skundas dėl draugijos narės D. P., kuriame buvo nurodyta, kad D. P. rašo skundus į teismus, neduoda ramybės, ir panašiai, tiksliai skundo turinio neužfiksavo. Šiame skunde jis nematė nieko šmeižiančio, ramiai perskaitė. Parodė, kad kadangi jis gynė A. P., be to, D. P. į draugiją rekomendavo jo tuometis pavaduotojas V. M., kuris šiuo metu yra teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, jis valdybos posėdžio metu pavedė tirti šį skundą V. M.. Kito posėdžio metu V. M. pasakė, kad atidavė skundą D. P., todėl jį išbarė, klausdamas, ar nežino, kaip su skundais elgiamasi. Jie nusprendė skundo nenagrinėti, nes skyriuje nėra garbės teismo ir negalės taikyti jokių priemonių. Kad skundas būtų turėjęs kokį nors poveikį jis nepastebėjo. Jis dalyvavo byloje, kurioje D. P. kaltino A. P. tuo, kad jis nedirbo įmonėse, kaip buvo nurodęs, šioje byloje apylinkės teismas jį nuteisė, apygardos teismas nuosprendį paliko galioti, Aukščiausiasis teismas nuosprendį panaikino ir grąžino atgal nagrinėti, tuomet jis buvo išteisintas. Parodė, kad D. P. jis nepažinojo, ji tik porą kartų sudalyvavo valdybos posėdyje ir viskas, jos nebemato maždaug nuo tada, kai jis nebėra draugijos pirmininkas, t.y. nuo 2012 m. kovo mėnesio. Į D. B. skundą atsakymo neparašė, žodžiu ją informavo, kad skundo nespręs, nes pagal statutą nepriklauso spręsti. kai ji atėjo paklausti dėl skundo rezultatų. Mano, kad D. P. teisme elgėsi negražiai, ji teisme darydavo akivaizdų poveikį liudytojams, sėdintiems už nugaros, ji jiems sakydavo, ką jie turi sakyti, ir dėl to kaip teisininkų draugijos narė nedarė garbės draugijai. Todėl jis ir pavedė V. M. išsiaiškinti skundo argumentus. Parodė, kad jis, gindamas A. P., susipažindamas su bylos medžiaga, iš civilinės bylos įdėtą į baudžiamąją bylą, matė vieną D. P. suklastotą dokumentą, - kompiuteriu surašytą testamentą. Jis aiškinosi, kodėl nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, buvo paaiškinta, kad tai buvo tik pasikėsinimas suklastoti, nes buvo atspausdintas kompiuteriu, buvo netinkama dokumento forma. Parodė, kad D. P., kaip teisininkė, turėjo žinoti, kokia forma turi būti sudaromas testamentas. Pagal statutą draugija neturi pagrindo išbraukti D. P. iš teisininkų draugijos narių sąrašo, nebent, jei taip nuspręstų garbės teismas, bus sprendžiamas toks klausimas.

Liudytojas V. M. nurodė, kad šiuo metu jis yra teisininkų draugijos pirmininkas. D. P. pažįsta, ją rekomendavo į teisininkų draugiją, kurios narė ji iki šiol yra, parodė, kad 2012 m. jam tuometinis teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininkas R. A. perdavė nagrinėti gautą A. P. aplinkos moters skundą dėl D. P., dėl jų šeimyninių santykių, buvo aišku, kad teisininkų draugija šeimyninių santykių neišspręstų. Kadangi Kauno skyriuje nėra garbės teismo, jis skundą padavė D. P. susipažinti. Susipažinusi su skundu, ji viską paneigė, tuo ir baigėsi, skunde nebuvo reikalaujama pateikti atsakymo. Jie teisininkų draugijos valdyboje nutarė, kad toks skundas ne jų kompetencijoje. Parodė, kad jis skundo autoriaus pavardės neprisimina, jo nuomone, tas skundas buvo kažkoks kratinys šmeižto, neišspręstų šeimos santykių ir problemų. Mano, kad skundas galėjo suformuoti neigiamą nuomonę apie D. P., kadangi skunde buvo kalbama apie neigiamą įtaką draugijai, kad D. P. neigiamas žmogus, nes visuomet, kai yra išsakomas neigiamas požiūris, vieni tai priima neigiamai, kiti per vidurį, kiti išvis nepriima.

Liudytoja L. K. parodė, kad D. P. pažįsta apie 15 metų, ją, kaip stomotologę, rekomendavo jos draugė, rekomendavo, kaip gerą specialistę, visa šeima lankėsi pas ją. Parodė, kad jie bendravo šeimomis per šventes, žino, kad D. P. su sutuoktiniu išsiskyrė, kad 2010 metais ji buvo iškeldinta iš namų, mano, kad tai neteisinga. Parodė, kad ji iš D. P. žino, kad jos buvęs sutuoktinis A. P. gyvena su kita moterimi, kuri yra agresyviai nusiteikusi prieš D. P.. Apibūdina D. P. kaip atsakingą, padorią moterį, geros širdies, ieškančią teisybės, teisingą, puikią specialistę savo srityje. D. P. jai sakė, kad ji yra užgauliojama, vadinama necenzūriniais žodžiais, atėjus pas ją į svečius, Danutė būdavo strese, pakviesdavo pasikalbėti, būdavo sudirgusi, skųsdavosi dėl kraujospūdžio. Parodė, kad kartą, 2005 – 2006 m., ji su šeima buvo atvykusi pas D. P. į svečius pasveikinti su gimtadieniu. Paskambinus į duris, išėjusi ponia D. B. juos įžūliai nufotografavo neatsiklausiusi. 2010 m. birželio mėn. galimai 10 d., po pietų, ji su sutuoktiniu atvyko padėti D. P. išsikraustyti, turėjo padėti išnešti jos daiktus pas kaimynę. Ji pasiliko namuose pas D. P., o jos sutuoktinis ir D. P. nešė daiktus. Grįžę jie pasakė, kad juos fotografavo, jos vyras, iš pasijuokė, kad ir vėl papuls į istoriją, visi kalbės, kad „Kazlauskas pas P. atsikraustė“. Iš tarpusavio kalbos supratusi, kad fotografavo D. B.. D. P. apibūdina kaip kultūringą asmenį, o ar ji kultūringa kitų žmonių atžvilgiu pasakyti negali. Apie skundus ji žino, kad D. B. nuolat skundžia D. P..

Liudytojas V. P. nurodė, kad jis yra D. P. pusseserės V. P. vyras, Danutę pažįsta apie 30 metų, nuo 1984 m., parodė, kad po skyrybų su A. P., D. P. toliau gyveno tame pačiame name, esančiame Aušros g. 79, Kaune, jos buvęs sutuoktinis per daug neprieštaravo, jie labai nesipyko. 2004 – 2005 metais jų namo kieme esančiame name apsigyveno D. B.. Nuo tada tarp D. P. ir D. B. prasidėjo trintis, kaip jis suprato, trintis prasidėjo dėl turto, dėl to, kad D. P. gyveno šiuo adresu. 2006 ar 2007 metais jam teko girdėti, kaip moteriškas balsas, kieno tai buvo balsas jis nematė, iškimo ar iš už sienos pasakė „tegul nešdinasi ta šiukšlė, tarnaitė iš to namo“. Jis suprato, kad tai D. B. koneveikia D. P.. Keletą kartų atėjęs matė blykstelėjimą pro žaliuzes, D. P. sakė, kad dabar visi ateinantys ir išeinantys fotografuojami. Parodė, kad D. P. jam sakė apie žinutes, jis pats yra skaitęs internete, kada D. P. dar anksčiau galvojo į politiką eiti. Įvedęs vardą, pavardę, matai žmogaus aprašymą ir komentarus, teko skaityti daug negražių dalykų, nebuvo identifikuota, kas rašė, susidarė įspūdis, kad rašė žmogus, gerai žinantis šeimos situaciją. Komentaruose buvo parašyta, kad D. P. yra „sukčius, apgavikė“, rašė: „neikit dantų taisyti, sugadins jums burną“, tose žinutėse buvo daug neapykantos ir purvo, šmeižto. Parodė, kad jis D. P. pažįsta seniai, apibūdino kaip padorią, inteligentišką moterį.

Liudytoja L. K. nurodė, kad su D. B. bendrauja nuo 2010 m, parodė, kad kartą 2010 m., A. P. rodė žinutes, kuriose buvo rašoma apie D. B. visokiais necenzūriniais žodžiais, atsimena žodį „graužikė“, rašė, kad A. P. išvarytų Danguolę iš namų, kad jis augina nesavo vaiką, rašė buvusi Algio žmona. A. P. sakė, kad jo buvusi sutuoktinė D. P. nuolat šmeižia D. B., rašo laiškus, žinutes į jo mobilaus ryšio telefoną, rašo, kad jis augina ne savo vaiką. Ir dabar, lankantis jų namuose, A. P. sako apie teismus, kad neužsibaigia teismai su buvusia sutuoktine, o D. B. sako, kad D. P. nenustoja jos šmeižti, vis rašo užgaulias žinutes, tas žinutes parodė ir jai. Ji mato, kad dėl tų D. P. žinučių, tarp A. P. ir D. B. vyksta nesutarimai, tos žinutės paveikia jų santykius, D. B. nežino, kaip tą situaciją išspręsti. Parodė, kad ji pati skaitė žinutę, kurioje buvo parašyta „žiūrėkite geriau savo neįgalų sūnų“, nors vaikas yra sveikas, kitoje žinutėje buvo parašyta „graužikė“. Laiškų nėra mačiusi, jai tik žinoma, kam jie buvo adresuoti.

Liudytojas A. P. nurodė, kad D. P. yra jo buvusi sutuoktinė, o D. B. – gyvenimo draugė, santuoką su D. P. nutraukė 1997 m., santuoką nutraukti ruošėsi 1994 – 1995 metais, bet vis laukė, nenorėjo skirtis dėl sūnaus. D. P. 1997 m. pati padavė pareiškimą dėl ištuokos, jis sutiko, jie išsiskyrė. po trijų metų, D. P. padavė pareiškimą dėl turto padalijimo ir užvirė teismų maratonas. Tai vyksta iki šiol, nors turto padalijimas jau baigtas. Su D. B. gyvena nuio 2003 metų, augina bendrą sūnų. Parodė, kad 2003 metais buvo tėvo diena, sūnus Darius jį pasveikino, jie sėdėjo kieme. Sūnus išvažiavo su draugais, grįžo stipriai išgėręs. Jis buvo savo motinos kambaryje ir pamatė, kad iš garažo sūnus norėjo išvažiuoti motociklu, liepė jam niekur nevažiuoti. Tada išbėgo Danutė, o Danguolė, pravėrusi duris klausė, kas vyko. Darius buvo daug išgėręs, jis pakėlė galvą link Danguolės ir pasakė: „ach, ta, blet, dar čia“, šoko prie durų ir pradėjo ją mušti, Dana pasakė „Duok, duok, Dariau, aš policijoje viską sutvarkysiu“. Jie visi susimušė, teko Danguolę vežti pas gydytojus. D. B. iškėlė D. P. ir D. P. bylą, tačiau sakė, kad jai nepatogu ir dovanojo jiems. Po to D. P. iškėlė kitą bylą, D. B. neteisingai apkaltino, buvo teismai, Lietuvos Aukščiausiasis teismas D. B. išteisino, grąžino bylą ir tuo pasibaigė. Vėl prasidėjo įvairūs skundai, kad Danguolė nebaigė vidurinės mokyklos, jis yra gavęs įvairių laiškų, Danutė siųsdavo „švogeriui“ žinutes, kurių gavo dar ir 2014 metais, laiškų gaudavo jis, jo mama ir sesuo. Santykiai tarp D. P. ir D. B. niekada nebuvo normalūs, jis gaudavo įvairių žinučių iš D. P. telefono numerio, apie vaiką, kad jis čigono ar kažkieno, rašė: „durneli, ją kažkas atveža pas tave“, žinutės būna šmeižiančio pobūdžio, kad sukiršinti jį su D. B.. D. P. kompiuteriu buvo sukūrusi jo mamos vardu testamentą, davė į teismą, kad jį įteisintų, buvo atmesta. Ji norėjo, kad įteisintų testamentą, testamentą pasirašė liudininkai, mamos parašas taip pat buvo, prašė, kad ištirtų testamento tikrumą, bet netyrė. Ji ruošėsi užvaldyti jo mamai priklausantį svetimą turtą, bet testamentu nepasinaudojo, tame testamente buvo nurodyta, kad turtą mama palieka ne sūnui ir ne dukrai, bet išsiskyrusiai marčiai ir jos sūnui. Parodė, kad matė 2012 laidą „Negaliu tylėti“, toje laidoje buvo kalbama apie tai, kad vyksta turto padalijimas, laidoje D. P. kalbėjo nesąmones, sakė netiesą, kadangi turtas jau buvo padalintas, byla pasiekė Aukščiausiąjį teismą, kur buvo priimtas galutinis sprendimas, o ji kalbėjo nebūtus dalykus, kad jis esą „nuperka“ teismus. Buvo iškelta byla, kad D. P. piktnaudžiavo savo teisėmis. Kai 2010 metais atvyko antstolė iškeldinti D. P., D. B. nedalyvavo, ji su drauge iš pat ryto išvažiavo į Palangą, draugės vardas Rita, ji turi butą Palangoje. Iškeldinimo metu buvo A. D., L. K., atrodo, nebuvo. Kad D. B. ką nors fotografuotų ar plūstų necenzūriniais žodžiais D. P. niekada nematė ir negirdėjo. Kad D. P. įrašinėja jų pokalbius jam nesakė. Jis niekada D. P. nesakė, kad jis nupirko diplomą D. B.. Parodė, kad jis naudojasi telefono numeriu 868712747, D. B. iš šio numerio siuntinėtų nepadoraus turinio žinutes, jam nėra žinoma. Nuo 2003 iki 2013 namuose buvo nupirktas sūnui kompiuteris, o dabar yra tik Danguolės kompiuteris, jis pats kompiuteriu nesinaudoja. Parodė, kad buvo incidentas, kai gavo laišką, neatsimena, iš kur, jis buvo adresuotas jam, paštu, kad pasitikrinti savo namuose gyvsidabrio koncentracijos lygį. Danguolė dažnai skųsdavosi, kad jai svaigsta galva, vaikui svaigo galva, išsikvietus specialistus, nustatyta, kad gyvenamajame name gyvsidabrio koncentracijos nerado, pažiūrėjus jo automobilyje, nieko nerado, pažiūrėjus Danguolės automobilyje, rado. Žino, kad Danguolė rašė skundus, nes jos savijauta buvo bloga. D. B. įtarė D. P.. Parodė, kad jis niekada D. P. nesiskundė dėl D. B.. Kai vyko iškeldinimas 2010 m., buvo atvažiavęs D. džipas, matė kaip krovė daiktus, o kai atėjo antstolė, užlipo į butą, kur gyveno D. P., sekcija liko tuščia, todėl jis kreipėsi į policiją dėl vagystės, kad jį, apgavo. Be to, prieš jos išsikraustymą, iš jo kambario dingo pinigai 28 000 Lt ar 38 000 Lt. Jis galėjo įtarti, tik sūnų darių arba D. P.. Policijoje pasakė, kad pirštų antspaudai aplink buvo jos. Jis D. P. apibūdino, kaip kerštingą asmenį, galintį padaryti bet ką..

Liudytojas E. P. parodė, kad 2008 08 18 jis užsuko į namus pas D. P. Aušros g. 79, Kaune, durys buvo užrakintos, jis laukė kieme, ten pamatė girtą A. P., kuris jam pasakė, kad jo jaunoji žmona jį engia, vadina negražiais žodžiais, jis sakė „Algi, neverk, susitaikysite, viskas bus gerai“. Atėjo D. P., klausė, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad laukia jos. Tada D. B. išėjo iš kambario, liepė eiti iš čia, pasakė, kad „tavo vieta kapinėse, čia yra mano kiemas, išvadino D. P. necenzūriniais žodžiais. Tada D. P. išplūdo A. P., už ką neatsimena. Po to jis su D. P. nuėjo į jos butą, Danutė buvo susinervinusi, ašarojo, į jo mėginimus raminti sakė, kad negali nekreipti dėmesio, jeigu kiekvieną dieną tas pats – plūsta ir fotografuoja. D. B. ir jam reiškė pretenzijas dėl to, kad jis atėjo liudyti byloje dėl M. P. testamento. Parodė, kad jis dalyvavo kaip liudytojas, kai D. P. rašė testamentą A. P. mamos M. P. vardu, testamentas buvo sudaromas pirmo aukšto kambaryje, testamentą jis pasirašė pakviestas D. P.. Kas dar buvo pasirašant testamentą, ar tekstas jau buvo surašytas, neprisimena. Pasirašant testamentą M. P. gulėjo lovoje, ar sirgo jis nežino, ar M. P. skaitė testamentą jis neatsimena.

Liudytoja O. R. parodė, kad jai, kaip Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai, teko nagrinėti bylą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kurioje A. P. ir D. P. buvo proceso dalyviai. Jai išnagrinėjus prašymą atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą, į jos kabinetą atėjo A. P. su galimai D. B., nors to tvirtinti negali, kuri ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, pavadino girtuokle. Parodė, kad dėl šio sprendimo ji buvo pakviesta aiškintis pas Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, po to ji sprendimą pakeitė ir iškeldinimo termino nepratęsė.

Liudytojas D. K. nurodė, kad D. P. yra jo vieno iš geriausių draugų D. P. mama, parodė, kad jis lankosi pas Darių, kuris gyvena Aušros g. 79. pažįsta D. B., žino, kad D. P. tėvai išsituokę, D. P. ir D. B. nesutaria, tarp visų ten esančių visuomet vyksta nesutarimai. 2006 – 2007 metais jis su D. P. ir jo tėvu A. P. buvo bare, A. P. kalbėjo telefonu, po to pasakė, kad reikia važiuoti į notarinę kontorą perrašyti žemės sklypą. Jis nuvežė A. P. į notarinę kontorą, ten buvo ir D. B.. Girtas A. P. užsipuolė D. B. sakydamas, kad žemės sklypas yra jo, o pastaroji pareikalavo už sklypą 50 000,00 Lt, nes nutrauks bendravimą, sakė, kad ji bent butą susiremontuos už tuos praleistus metus. Sandoris įvyko, A. P. sumokėjo pinigus. Parodė, kad jam D. P. yra minėjęs, jog D. B. įsimylėjo vyresnį dėl pinigų. Parodė, kad jis apie D. B. susidarė gerą įspūdį, ji elgėsi žmogiškai ir padoriai.

Liudytoja A. K. nurodė, kad ji dirba Kauno klinikinėje ligoninėje Vidaus ligų skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja, su D. P. susipažino prieš šešerius metus, kai M. P. gulėjo ligoninėje. Tuomet D. P. ateidavo aplankyti ligoninėje gulinčios M. P.. Jai teko bendrauti su M. P., kadangi jai buvo atliekama daug perrišimų, ji, kaip senas žmogus, išsipasakodavo, kad marti, kuri ją lanko, vienintelė ją prižiūri, kad ji su jos sūnus išsiskyrę, sūnus išgėrinėja, duktė sirgo, negalėjo jos lankyti ir prižiūrėti, o sūnus, kiek ateidavo, jo kitokio neatsiminė, tik truputį išgėrusio, su kvapu, gerokai įraudusio. Parodė, kad M. P. užsiminė, kad sūnus skirdamasis neteisingai padalino turtą, užsiminė kad ji testamentu norėtų palikti anūkui ir marčiai tą turtą. Parodė, kad M. P. džiaugdavosi, kai ateidavo aplankyti D. P., minėjo, kad yra nupirkusi anūkams butus Žaliakalnyje, apie D. P. atsiliepė šiltai. Ji ligoninėje gulėjo daugiau nei savaitę, tačiau ne vieną kartą, kadangi liga komplikavosi. M. P. buvo nevaikštantis ligonis, tačiau sąmoninga, aiškaus proto, pagal savo amžių, kalbėjo rišliai, reiškė savo mintis rišliai.

Liudytoja L. R. nurodė, kad pažįsta D. P. apie 30 - 35 metus, jos kartu dirbo vienoje įstaigoje, D. B. nepažįsta, tik yra mačiusi. D. P. ji apibūdino kaip žmogų, kuris turi labai daug fizinių ir dvasinių jėgų generuoti konfliktus visur, kur ji būna, tai pasireiškė ir darbe. 2001 metais, kai teko atlikti atleidimo procedūrą. D. P. gavo neįgalimą. Po to jai ir jos artimiesiems, jos sūnui siuntė žinutes, esą ji buvo laisvo elgesio moteris, gėrė, jos nepripažino nei jos tėvas. D. P. konfliktavo su kolege, skyriaus vedėja. Parodė, kad kai ji tapo direktore, iš karto kildavo konfliktai, D. P. rašė televizijai, gaudavo anoniminius skundus, kurių rašymo stilius priminė D. P., ji siuntė skundus į priezidentūrą, vyriausybę, valstybės kontrolieriui. Jos vadovaujamą gydymo įstaigą nuolat tikrindavo komisijos, tačiau paskui visiems nusibodo, niekada niekas nepasitvirtindavo, nieko reikšmingo nerado. Kai uždarė stomatologijos kabinetą, bet vyko darbai, ji ir ūkvedys buvo apkaltinti vagyste, kad esą iš kabineto dingo 1000,00 Lt, po to, kad dingo jos visa pašalpa. D. P. buvo atleista iš darbo, kadangi buvo nutraukta stomatologinio kabineto veikla, po to teko bylinėtis teismuose dėl jos atleidimo. Parodė, kad A. P. ji pažinojo tik kaip D. P. vyrą, su juo nebendravo. Kada D. P. pranešė apie pinigų dingimą, ji pasielgė nesąžiningai. Apie internete skleidžiamą tikrovės neatitinkančią informaciją ji nieko nežino.

Liudytojas D. B. nurodė, kad jis pažįsta ir D. P. ir D. B., jis yra A. P. sesers vyras, parodė, kad D. B. ir D. P. santykiai negeri, jos konfrontacija, jų santykiai visada bus negeri, kadangi viena moteris buvo atmesta, o kita atėjo. Parodė, kad apie jų blogus santykius žino iš kitų asmenų pokalbių, pačiam bendrauti su abiem moterimis vienu metu nėra tekę. Parodė, kad jaučiasi ir pats nuo D. P. nukentėjęs, kadangi buvo anoniminių skundų dėl jo įmonės veiklos, jo įmonę tikrino valstybės kontrolė, nieko blogo nerado. Parodė, kad jis yra matęs D. P. rašytas žinutes, pats yra gavęs žinutę, labai seniai, tačiau ją perskaitęs tuoj pat ištrynė, žinutė buvo užgaulaus turinio. Yra matęs žinutes pas A. P., pas jo žmoną L. B., kuri yra A. P. sesuo, taip pat ant popieriaus rašytų laiškų ir A. P., ir D. B., gal netgi ir jo sutuoktinei L. B.. Tie laiškai negražūs, negeri, neteisingi, juose surašytos bjaurastys apie tuos žmonės, kuriems rašė, apie jų santykius. Parodė, kad kai M. P. sirgo, ją prižiūrėjo jos dukra ir jo žmona L. B., užeidavo ir A. P., kad M. P. būtų slaugiusi D. P. neteko nei matyti nei girdėti, ligoninėje M. P. taip pat slaugė jos vaikai. Parodė, kad M. P. būtų norėjusi kažkokį turtą palikti D. P. jam girdėti neteko. Parodė, kad jam yra žinoma apie tai, kad D. P. ir D. P. sumušė D. B., tai jis žino iš kitų žmonių pasakojimų, pats nematė. Parodė, kad jam teko girdėti, kad į D. B. darbovietes buvo rašomi skundai, kad D. B. automobilyje buvo rasta gysidabrio, tačiau, kas tai padarė jis nežino. Su D. B. jis bendrauja kaip su kaimyne, jų santykiai normalūs, o D. P. seniai nėra matęs.

Liudytoja A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. nepažįsta, nėra mačiusi, D. P. buvo jos kolegė, susijusios tik darbiniais ryšiais, konfliktų, nesutarimų su ja nėra turėjusi su D. P., ją apibūdino kaip draugišką, dėmesingą.

2012 06 27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad D. P. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, ir pačios pareiškėjos pagrįstos nuomonės, buvo nustatyta kad galimai šmeižikiško pobūdžio žinutes siuntė ir komentarus rašė D. B.. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo D. P. šmeižimo ir įžeidimo buvo nutrauktas ir D. P. apsiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (1 t., b.l. 17-19).

Išrašas iš elektroninio susirašinėjimo patvirtina, kad iš elektroninio pašto adreso info@hotelkaunas.com į elektroninio pašto adresą negaliutyleti@gmail.com parašytas elektorinis laiškas, kuriame nurodyta: „Po vakar parodytos laidos „negaliu tylėti“ tiesiog apstulbome, kaip D. P. (Džekčioraitė) viską melavo. Visų pirma, ne nuo to galo pradėjo pasakoti, o Jūs net neapklausę jos buvusio vyro A.P., kunigo meilužio, bei meilužio Nauronio, ėmėtės vienos pusės, liguisto žmogaus pasakojimų. Visų pirma D.P. yra pagarsėjusi Kauno miesto aferistė, melagė, nesąžininga, galima apie tokį žmogų vardinti daug ir viskas neigiama. Taip kad ji skyrėsi su vyru, nes kaip ji pati teismuose teigė, kad gyveno su kitu vyru Nauroniu, (jis jau miręs) ir dabar is jo žmonos norėjo prisiteisti turto, kur jai nepriklauso, deja nepavyko, nes dar yra teisėjų, kurie dar gilinasi į bylas, ir dar turto nori iš savo buvusio vyro A.P. Jeigu Jūs susisiektumėte, aš Jums daugiau papasakočiau, nes negaliu tylėti, kaip melas teigiamas prieš visą Lietuvą. Galėtumėte daryti laidą apie tokias barakūdas, ir kiek su kiek žmonių turi teismų maratonus, nes visus teismus pradeda ji“. Elektroninį laišką parašė D. B. (1 t., b.l. 23).

Išrašas iš žinių portalo Respublika.lt patvirtina, kad 2011 02 12 vardu „Alijevas“ buvo parašytas tokio turinio komentaras: „Aciu respublikai, kad tokia galimybe duoda susipažinti, kad i taryba balotiruojasi aferistes is darbo partijos nare D. P., kaip tokias sventa zemele nesioja, melage, aferiste, klastotoja dokumentu, invaliduma susiveikus sau, motinai ir sunui, ir kitiems sake gali lengvai suveikti, sodriu mielieji ji is teismu neiseina, sake ja reikia reikia visu pirma pagydyti šizofrenijos požymiai matosi, i kokia dar taryba, matyt i darbo partija kas nori tas eina matyt drauges dainininkes pavyzdziu nori eiti, bet jai dar toli, P. ne viena seima isardziusi, ir po to i teismus padavusi meiluziu zmonas, na zodziu cia gera kukusia prie visos tos puokštes. Tiesa su kunigais davesi matyt norėjo sventa but. Is visu darbu išmesta, nes visos darbovietes dziaugesi tokios atsikrate.“ (1 t., b.l. 26).

2012 06 27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad respublika.lt 2011 02 12 paskelbtas komentaras, kurį parašė asmuo apsivadinęs „alijevas“ buvo parašytas iš kompiuterio, kurio IP adresas 78.62.151.193., kuris tuo metu priklausė M. P. adresu Aušros g. 79 -1 Kaune. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. B. parodė, kad M. P. gimusi 1920 08 28 yra jos motina, kuri mirė 2008 06 25, ji gyveno kartu su ja adresu Aušros g. 79-1, šiuo metu tuo adresu gyvena ji su vyru D. B.. Adresu Aušros g. 79-2 gyvena jos brolis A. P., brolio bute gyvena jo sūnus D. P.. Brolis nesusituokęs gyvena su D. B., turi sūnų D. P.. Nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad jos mamos vardu registruotas priėjimas prie interneto, mama kompiuteriu nemokėjo naudotis. Nurodė, kad D. B. jos bute kompiuteriu nesinaudoja (1 t., b.l.18). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šį komentarą parašė D. B.. Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad minėto komentaro nerašė.

Išrašas iš internetinio puslapio www.skusk.lt patvirtina, kad 2011 02 03 asmuo pasivadinęs „tomas“ prie temos „A. D. stomatologijos klinika“ parašė tokio turinio komentarą: „Oi mielieji, tik jau ne i sita klinika taisytis dantis, cia dirba tokia stomatologe ale juriste dar prisitatineja D. P., neduok tu dieve pakliuti pas ja, tai liksi be dantu ir suzinosi visa jos nesazininga gyvenimo istorija, nes tik pražiodina ir duoda, o ji dar nori pakliuti i taryba musu miesto, apsaugok viešpatie nuo tokiu nesaziningu amoniu, kaip ja sventa lietuvos zemele nesioja, motinai užuojauta, kad tokia dukra turi, taigi mielieji nepakliukit pas barmaleju, nes liksite be dantu.“ (1 t., b.l. 27). Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šį komentarą parašė būtent D. B..

Prie 2014 04 23 pareiškimo dėl priešpriešinio skundo pateikti teismo ir kitų teisingumo vykdymo institucijų procesiniai dokumentai, taip pat teisiamojo posėdžio metu pateikti procesiniai ir neprocesiniai dokumentai (1 t., b.l. 107-118, 158-182) neturi įrodomosios galios šioje byloje, kadangi nei nepatvirtina nei paneigia skunde suformuluoto privataus kaltinimo. Šie duomenys vertintini tik kaip pagrindžiantys faktą, kad tarp šalių yra susiklostę ilgą laiką besitęsiantys asmeninio - šeimyninio pobūdžio konfliktai.

D. P. teisiamojo posėdžio metu pateikti liudytojų apklausos protokolai (2 t., b.l. 41, 42, 44, 45, 46-47) tiesioginės įrodomosios reikšmės, pagrindžiančios skundo argumentus, neturi, tačiau patvirtina, kad tarp D. P. ir D. B. yra susiklostę ilgą laiką besitęsiantys asmeninio, šeimyninio pobūdžio konfliktai.

D. P. teisiamojo posėdžio metu pateikti teismų ir kitų teisingumo vykdymo institucijų priimti procesiniai dokumentai (2 t., b.l. 19 - 39) patvirtina, kad vyko ginčai tarp V. N. ir D. P. dėl turtinių santykių, taip pat patvirtina tai, kad O. N. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl sukčiavimo.

Pateikti O. N. įgaliojimai D. P. (2 t., b.l. 13, 14, 15, 16) patvirtina, kad O. N. buvo įgaliojusi D. P. vesti paveldėjimo bylą po jos sūnaus mirties, taip pat ją atstovauti visose įmonėse įstaigose ir organizacijose.

O. N. pareiškimas su nagrinėjama baudžiamąją byla nesusijęs, jis nepagrindžia ir nepaneigia nei vienos aplinkybės susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla (2 t., b.l. 39).

D. P. Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad 2006 04 07 D. P. buvo nustatytas darbingumo lygis 35% (2 t., b.l. 40).

2007 04 -05 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad D. B. 2005 metais buvo išduotas brandos atestatas (2 t., b.l. 113).

2009 09 04 Darbo sutartis patvirtina, kad buvo sudaryta darbo sutartis tarp UAB „ELFAS“ ir D. P. (2 t., b.l. 114).

Grožio salono „Blitc“ direktorės raštas nevertinamas kaip neatitinkantis rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (2 t., b.l. 115).

2012 03 12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos trumposios SMS žinutės siųstos iš telefono numerio 8698-36266 į telefono numerį 8-687-12747 ir trumposios žinutės esančios telefone 8-687-91817 gautos iš telefono numerio 8-898-36266. Teismas vertina tuos įrodymus, kurie yra susiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu priešpriešiniame skunde nurodytu kaltinimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 7 punktas patvirtina, kad 2012 02 29 17:14 iš telefono numerio 8-898-36266 į telefono numerį 8-687-12747 gauta šio turinio žinutė: „Vargse DANGE numirs is pavydo skaiciuodma mano jaunus tariamus meiluzius nes jai pragyvenimui užsidirbti reikia būti graužike sake Zmones kad dantis baigia nubruzinti i pimpi vargsele. Pasirodo ja visa lietuva zino Ir net italija.“ Teismo vertinimu, tokio turinio trumpojoje žinutėje buvo išsakyta nuomonė apie asmenį, o pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tai, kad tokio turinio žinute buvo išsakyta nuomonė, o ne skleidžiama informacija patvirtina naudojamos žodžių konstrukcijos „sakė“, tai parodo, kad tokia buvo susidaryta nuomonė iš aplinkinių (2 t., b.l. 111)..

2012 10 09 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal D. B. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 145 str. 2 d. požymių buvo nutrauktas, veika perkvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. o dėl galimai įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio laiškų ir žinučių rašymo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (1 t., b.l. 67 – 69)..

Motyvuojamoji dalis

D. B. pateikti teismų ir kitų teisingumo vykdymo institucijų procesiniai dokumentai, kuriais ji įrodinėja, kad vadinti D. P. žodžiais „melagė“, „aferistė“, „barakuda“ turėjo pagrindo, nes iš jų susidarė tokią nuomonę, šie pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad tarp D. P. ir D. B. yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau kaltinimo nepagrindžia(1 t., b.l. 139 - 157, 2 t., b.l. 3 - 10).

2014 05 20 UAB „Tele 2“ raštas dėl telefono numerio 868317760 patvirtina, kad šis numeris priklauso išankstinio mokėjimo „Pildyk“ paslaugai, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami (2 t., b.l. 69).

2014 06 12 Radviliškio rajono Pirmojo notarų biuro raštas patvirtina, kad duomenų apie O. N. pasirašytų ir 2005 09 23 patvirtintų įgaliojimų registro Nr. 17564 ir Nr.17563, panaikinimą ar pakeitimą, nėra (2 t., b.l. 72).

2014 06 05 notarės R.Valantiejienės atsakymas dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad O. N. įgaliojimai Nr. 13018 ir Nr.13019 Kauno miesto 20-ajame notarų biure ar kituose notarų biuruose nebuvo atšaukti (2 t., b.l. 79 - 81).

2012 09 10 D. P. liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad D. P. apklausiama liudytoja, patvirtino, kad siuntė SMS žinutes ir laiškus A. P. kaip atsaką į analogiškas įžeidžiančias ir šmeižiančias žinutes, kurias jai rašo ir jie (A. P. ir D. B.) (2 t. b.l. 76).

2014 06 Pažyma apie administracinius teisės pažeidimus Nr. 20-25-2-S-2265 patvirtina, kad D. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 78)..

2014 06 17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2012 05 24 iš telefono nr. +37069836266 į telefono nr. +37068712747 gauta tokio turinio SMS žinutė „Sveikas Kaune kalba kad tau depresija vargšeli čia tau tik pradžia viskas nuo barakuos dangės ir jos benkarto žinok kad bus dar blogiau kaip jie tave iš tavo namų išvarys nes dangei reikalingi tavo turtai užuojauta.“ 2012 04 28 iš telefono nr. +37069836266 į telefono nr. +37068712747 gauta tokio turinio sms žinutė „Ar tau žinoma kad graužike iš tavęs pavogė teismo dokumentus ir parašė skundą visa teisininkų draugija leipsta iš juoko sako iš kur Lietuvoje tokia kvaila barakuda atsirado.“ (2 t., b.l. 111).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis – užgaulumas, kuris suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra viešas tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo viešai paskleista informacija, kuri užgauliai pažemino kitą asmenį bet ir tai, kad kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, žodžiai ar raštu pateikta informacija užgauliai žemina kitą asmenį į ir nori taip veikti t.y. siekia jį įžeisti. BK 155 str. numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė.

Dėl kaltinimų D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą nustatyta, kad kaltinamoji, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusioji ir privati kaltintoja D. B. skunde Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininkui R. A. ir laidai „Negaliu tylėti“ parašytame elektroniniame laiške pavartojo neigiamos reikšmės žodžius „aferistė“, „amoralus“ žmogus“, „pagarsėjusi Kauno miesto aferistė“, „melagė“, nesąžininga“, kuriais neigiamai apibūdino D. P., tačiau, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad pavartoti neigiamos reikšmės žodžiai ir apibūdinimai nėra tiek užgaulūs, įžeidžiantys, kad užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę dėl įžeidimo. Taip pat, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų, galima daryti išvadą, kad D. B. išreiškė savo nuomonę, kuri jai susidarė bendraujant su D. P. ir aplinkiniais, iš nagrinėjamų teismuose bylų. Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitrinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti apsitikėjimą juo. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Pagal teismų praktiką, žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia (LAT nutartis 2K-7-645/2005). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad D. B. išsakyta kritika D. P. atžvilgiu nelaikytina šmeižimu.

Dėl elektroninio laiško siųsto 2011 02 08 į VRK, taip pat dėl elektroninio skundo www. Skusk.lt, dėl komentaro žinių portale www.respublika.lt, byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuos skundus ir komentarus rašė D. B.. Vien privačios kaltintojos spėjimas, nurodant kad iš turinio ir braižo galima spręsti, kad tai padarė D. B., negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas baudžiamojoje byloje.

Dėl D. B. pateikto prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame ji nurodė „auginu neįgalų vaiką dėl Danutės ir D. P. pasekmės“, teismas įvertinęs ir ištyręs byloje esančias aplinkybes ir rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad šioje veikoje nėra nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d. sudėties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai atitinkamo turinio žinios tampa žinomos pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su prašymo, pareiškimo tyrimu) asmenims. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad D. B. prašyme Lietuvos apeliaciniam teismui nurodytos aplinkybės būtų paskleistos tretiesiems asmenimis.

Liudytojai A. S., A. D., L. K., V. P., A. K., A. T., E. P., O. R., D. K.. A. P. parodė tiesiogiai su skundu ir priešpriešiniu skundu nesusijusias aplinkybes, apibūdindami asmenines D. P. ir D. B. savybes ir jų tarpusavio santykius apskritai. Patvirtino, kad asmeninio pobūdžio konfliktai tarp šalių tęsiasi ilgą laiką, yra įsisenėję ir įtempti. Liudytojas D. K. parodė, kad nesutarimai vyksta visuomet tarp visų ten (Aušros g. 79) esančių. Liudytojas R. A. patvirtino, kad Teisininkų draugijoje gautas skundas nebuvo šmeižiančio pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių D. P.. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir V. M., kuris teigė, kad skunde Kauno teisininkų draugijai išdėstyta informacija buvo neišspręstų šeimos santykių, problemų atspindys. Liudytojas V. P. taip pat patvirtino, kad D. P. ir D. B. ilgą laiką konfliktuoja, konfliktai kyla dėl turto.

Pati kaltinamoji D. B. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad rašė skundą Teisininkų draugijai ir elektroninį laišką laidai „Negaliu tylėti“, tačiau jais D. P. nešmeižė, o taip išreiškė savo nuomonę, kurią susidarė per ilgą laiką bendraudama su D. P., taip pat iš jos buvusio sutuoktinio A. P. pasakojimų, iš turimų žinių apie ją. Parodė, kad jokių kitų elektroninių laiškų, skundų ir komentarų nerašė, pripažįsta, kad rašė prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui ir jame nurodė, kad augina vaiką invalidą, tačiau neigė, kad taip siekė apšmeižti D. P..

Įvertinus įrodymų visetą, darytina išvada, kad D. P. ir D. B. nusiteikusios konfliktiškai viena kitos atžvilgiu, šis konfliktas tęsiasi 12 metų. Jos kaltina viena kitą šmeižimu bei įžeidimu, vartodamos panašios konstrukcijos ir reikšmės žodžius. Abi, būdamos išsilavinusios asmenybės, toleruoja viena kitos atžvilgiu tokį elgesį, siekia viena kitai perteikti savo neigiamą nuomonę, vartodamos užgaulius žodžius, kadangi toks elgesys yra abipusis, teismas pagrįstai mano, kad toks elgesys tiek D. P., tiek D. B. yra priimtinas.

Kiekvieną kartą, ginant vieną vertybę - saviraiškos laisvę ar asmens garbę ir orumą - neišvengiamai apribojama kita, todėl siekiant teisingos šių vertybių pusiausvyros, būtina atsižvelgti, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Todėl pirmiausiai, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz. Lietuvos Respublikos CK 2.24 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, kad D. P. nebuvo pažeminta itin grubiais ir įžeidžiančiais žodžiais, o jos atžvilgiu buvo pavartoti tik turintys neigiamą pobūdį išsireiškimai, vartojami šnekamojoje kalboje. Todėl konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusios D. P. garbės ir orumo gynimas turėtų būti vykdomas ne baudžiamąja, bet civiline tvarka. Šiuo atveju D. B. išsakyti teiginiai gali būti laikomi žeminančiais D. P. garbę ir orumą, tačiau nelaikytini tiek užgauliais, šiurkščiai pažeidžiančiais kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl, nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., požymių, D. B. išteisintina (BPK 303 str. 5d. 1p. pagrindu).

Dėl kaltinimų D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą, nepasitvirtino privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios kaltinimai, kad D. P. šmeižė ir įžeidinėjo D. B., pavartodama žodžius: „graužikė“, „kvaila barakuda“, „barakuda“, „valkata“, neginčija. D. P. neneigė, rašiusi šiuos žodžius, tačiau teigė rašiusi minėtas žinutes ir laišką savo buvusiam sutuoktiniui, taip išreikšdama savo nuomonę apie D. B., kurią susidarė būtent iš paties A. P. pasakojimų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina, liudytojo A. P. parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Liudytojai L. K., L. R., D. B. jokių aplinkybių tiesiogiai susijusių su skundu ir priešpriešiniu skundu nepatvirtino, teigdami, kad konfrontacija tarp D. P. ir D. B. tęsiasi ilgą laiką, jos nesutaria. Liudytoja L. R. apibūdino D. P. kaip asmenį gebantį bet kokioje situacijoje generuoti konfliktus.

Sprendžiant kaltinamosios kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d. klausimą svarbu nustatyti, ar buvo paskleista informacija apie asmenį, ar tai buvo tik nuomonė. O sprendžiant ar paskleistu tekstu buvo užgauliai pažeminta nukentėjusioji, t.y., ar padaryta veika, numatyta BK 155 str. 1 d. turi būti nustatyta, ar išreikšti kito asmens vertinimai įžeidžia nukentėjusįjį, ar tokie vertinimai, toks įžeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar gali būti tokie kito asmens veiksmai ginami kitomis, ne baudžiamosiomis priemonėmis. Akivaizdu, kad D. P. pavartoti apibūdinimai D. B. atžvilgiu yra neigiami, tačiau jie nėra tiek užgaulūs ir žeminantys, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, o šiuo atveju ir D. P., ir D. B. analogiškai elgiasi viena kitos atžvilgiu, todėl toks jų elgesys laikytinas įprastu viena kitos atžvilgiu.

Dėl iš mobilaus telefono numerio 868317760 į mobilaus telefono numerį 868712747 siųstų žinučių, D. P. nepripažino jas siuntusi, parodė, kad jai nežinomas telefono numeris 868317760. Byloje yra pateiktas UAB „Tele 2“ raštas kuriame nurodoma, kad nėra duomenų, kam priklauso mobilaus ryšio telefono numeris 868317760. Kitų įrodymų išskyrus D. B. paaiškinimus, kad žinutes galimai siuntė D. P. nėra, todėl tai laikytina tik privačios kaltintojos spėjimu, todėl negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad D. P. rašydama žinutes ir laišką savo buvusiam sutuoktiniui neturėjo tikslo ir tyčios pažeminti ar įžeisti D. B., neturėjo tikslo ir tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos ir taip apšmeižti D. B., todėl teismas daro išvadą, kad tokie pasisakymai yra vertinamojo pobūdžio, tai yra nuomonė apie faktus, kurią susidarė bendraudama su ja ir iš savo buvusio sutuoktinio kalbų. Be to, pažymėtina ir tai, kad tarp D. P. ir D. B. yra susiklostę konfliktiški asmeniniai, šeimyniniai santykiai, susiję su turtiniais ginčais.

Kiekvieną kartą, ginant vieną vertybę - saviraiškos laisvę ar asmens garbę ir orumą - neišvengiamai apribojama kita, todėl siekiant teisingos šių vertybių pusiausvyros, būtina atsižvelgti, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Todėl pirmiausiai, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz. Lietuvos Respublikos CK 2.24 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, kad D. B. nebuvo pažeminta itin grubiais ir įžeidžiančiais žodžiais, o jos atžvilgiu buvo pavartoti tik perkeltiniai, turintys neigiamą pobūdį, išsireiškimai, vartojami ir literatūrinėje kalboje, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusios garbės ir orumo gynimas turėtų būti vykdomas ne baudžiamąja, bet civiline tvarka. Šiuo atveju D. P. išsakyti teiginiai gali būti laikomi žeminančiais D. B. garbę ir orumą, tačiau nelaikytini tiek užgauliais, šiurkščiai pažeidžiančiais kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl, nesant nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., sudėties, D. P. išteisintina (BPK 303 str. 5d. 1p. pagrindu).

Išteisinus kaltinamąją D. B., D. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., 297 str., 302 – 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. B. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. P. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.