Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gitanai Černiauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui J. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išryškėjus J. B. potraukiui alkoholiui, jis prieš ieškovę neblaivus naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, kėlė ranką prieš patį save, praktiškai gerdavo alkoholį kiekvieną dieną, naktimis triukšmaudavo, vaikai tai girdėdavo, pradėjo jo bijoti. Gydytis nuo alkoholizmo jis atsisakė, nematė prasmės, todėl buvo nuspręsta skirtis. Taikytis atsakovas nedėjo jokių pastangų. Vaikais jis nesirūpina, noro su jais bendrauti nerodo, atsako, kad neturi laiko, išlaikymo jiems neteikia. Atsakovas nedirba, gauna Sodros bedarbio pinigus, nors yra darbingas. Vaikams išlaikymui reikalinga apie 300 Eur į mėnesį kiekvienam. Ji pati stengiasi kiek gali užtikrinti visus būtiniausius vaikų poreikius, tačiau pilnai aprūpinti pinigais viena neišgali. Mergaitės dažnai serga peršalimo, kvėpavimo takų ligomis, reikalingi pinigai vaistams (nuo bronchito, astmos), vienai iš mergaičių reikalinga logopedo pagalba. Atsakovas per laikotarpį nuo šių metų kovo mėnesio, kai jie negyvena kartu išlaikymo vaikams neteikė, tačiau birželio mėnesį davė vaikams po 50 Eur kiekvienai, todėl sutinka šią sumą išskaityti iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi atsakovas nesidomi vaikų auklėjimu, ugdymu, neturi galimybių mergaičių pasiimti iš darželio, mokyklos, pageidavimo, kad vaikai gyventų su juo neišreiškė ir noro nerodo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateiktoje 2019 m. gegužės 16 d. išvadoje dėl nepilnamečių E. B. ir L. B. interesų užtikrinimo nurodoma, kad iš Rokiškio Lopšelio darželio „Varpelis“ pateiktos informacijos apie L. B. priežiūrą matyti, jog mergaite rūpinasi motina (tėtis nei karto lopšelyje – darželyje neapsilankė). Motina domisi dukros pasiekimais, visada noriai bendrauja su klasės auklėtojomis ir kitais specialistais, reaguoja į pastabas, aktyviai dalyvauja grupės veikloje, pasirūpina dukros ugdymo reikalingomis priemonėmis, apranga. Pagal Rokiškio Senamiesčio progimnazijos pateiktą informaciją apie E. B. priežiūrą, mergaite rūpinasi mama. Ji dažnai užsuka į mokyklą, kasdien tikrina įrašus TAMO dienyne, atvyksta į klasės susirinkimus, organizuojamus renginius. Mergaitę į mokyklą atveža ir pasiima mama. Rudenį ateidavo ir vaiko tėtis, tačiau laukdavo vaiko prie mokyklos, į klasę atėjęs nebuvo. Tarnybos duomenimis, ankščiau ieškovės ir atsakovo šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Dėl J. B. dažno alkoholio vartojimo, D. B. kreipėsi pagalbos į Juodupės seniūniją, Juodupės socialinėms darbuotojoms 2019 m. kovo mėnesį apsilankius šeimoje, J. B. elgėsi agresyviai, atrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinių darbuotojų teigimu, J. B. nepripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui. J. B. buvo siūlyta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jis atsisakė. Juodupės seniūnijos nuomone, dėl J. B. alkoholio vartojimo, agresyvaus elgesio ir nenoro keisti gyvenimo būdą, vaikams augti tokioje aplinkoje nėra saugu. Atsižvelgiant į atsakovo vedamą gyvenimo būdą, nesant duomenų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, Tarnyba mano, kad geriausius vaikų E. B. ir L. B. interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. B.. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės yra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė jokio išlaikymo dukroms nuo 2019-03-01. Jei atsakovas J. B. nepateiks į bylą įrodymų pagrindžiančių, kad jis išlaikymą dukroms laikotarpiu nuo 2019-03-01-01 iki 2019-04-30 teikė , Tarnyba mano, jog tuomet iš atsakovo turi būti priteistas ieškovei išlaikymo įsiskolinimas – po 300 Eur už kiekvieną vaiką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra atsiribojęs nuo vaikų, nors turi pareigą vienodai su ieškove jais rūpintis, jis yra darbingas, todėl palaiko teismui pateiktą Tarnybos išvadą.

Atsakovas J. B. į teismo posėdį neatvyko, objektyvių neatvykimo priežasčių ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) L. R. katalikų bažnyčioje. Jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 35. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – L. B., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini) Byloje pateiktais duomenimis šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 19; 20), kitą turtą pasidalino gražiuoju ir dėl jo ginčo nėra, bendrų kreditorių neturi.

dėl santuokos nutraukimo.

Įstatyme nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str. 1 d.).

Jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, išryškėjo jo potraukis alkoholiui, alkoholį vartojo kone kiekvieną dieną, ko pasėkoje prieš ieškovę būdamas neblaivus naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, kėlė ranką prieš patį save (bandė nusižudyti, korėsi). Dėl atsakovo agresyvaus elgesio prieš ieškovę ir save, buvo kviečiama policija, 10 dienų buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 5 d., būdamas neblaivus ieškovę pargriovė ant grindų, laužė rankų riešus ir pirštus, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko ji patyrė didelį stresą ir išgąstį, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas jiems susitaikius. Šias aplinkybes apie atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimą bei smurtą prieš ieškovę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai:

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja matyti, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pagal 2019 m. kovo 5 d. gautą D. B. pareiškimą, kad 2019 m. kovo 5 d., apie 12.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sutuoktinis J. B., (jam nustatytas 1,84 prom. girtumas), panaudojo prieš ją fizinį smurtą, pargriovė koridoriuje ant grindų, dėl ko ji griūdama ant žemės užsigavo kairės pusės klubą, po to gulinčiai ant žemės jai sukiojo abi rankas ir rankų pirštus, taip sukėlė jai fizinį skausmą. J. B. kaltu dėl padarytos veikos prisipažino (b. l. 21-22). Nutarimas patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija (b. l. 48).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijos 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje dėl D. B. šeimos nurodoma, kad B. šeimoje lankytasi kovo mėnesį kelis kartus dėl D. B. skambučio Juodupės seniūnijai, kadangi namuose esantis moters vyras vartojo alkoholį, elgėsi agresyviai. Nuvykus gyvenamuoju adresu kartu su socialinėmis darbuotojomis A. G. ir V. M., namuose rasti abu asmenys. J. B. vizualiai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, nenorėjo bendrauti su darbuotojais. Su J. B. kalbėtasi apie dažno alkoholio vartojimo žalą namuose, tačiau vyras, neigė, kad turi problemų, gydytis atsisakė. Alkoholio vartojimas, kaip įvardijo D. B., yra dažnas. Kovo mėnesio 5 d. J. B. buvo išvežtas iš namų su policijos pareigūnais, nes naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną D. B.. Pabendravus su moterimi, ji teigė, kad nebegyvens su vyru, kuris smurtauja, kadangi reikia dar užauginti vaikus. Mano, kad dėl J. B. alkoholio vartojimo, agresyvaus elgesio ir nenoro keisti gyvenimo būdą, vaikams augti tokioje aplinkoje nėra saugu (b. l. 17).

Tokiu būdu, įvertinus bylos nagrinėjimo duomenis, nustatytas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove D. B., adresu – (duomenys neskelbtini) Šeima gyvena nuomojamame, dviejų kambarių bute. Vaikams, ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Tai patvirtina ir byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad vaikų priežiūra, ugdymu, sveikata rūpinasi ir visus būtiniausius vaikų poreikius užtikrina mama. Tuo tarpu atsakovas nuo vaikų yra atsiribojęs – nesidomi vaikų ugdymu, sveikatos priežiūra, auklėjimu, bendravimu su jais, išlaikymo vaikams neteikia, neturi galimybių pasiimti iš darželio, mokyklos ir atsižvelgiant į jo vedamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavimą alkoholiu, negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir būtinų vystytis sąlygų. Tai patvirtina ir Rokiškio Lopšelio darželio „Varpelis“ pateikta informacija dėl L. B. priežiūros, b. l. 16; Rokiškio senamiesčio progimnazijos pateikta informacija apie E. B. priežiūrą, b. l. 18; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019 m. gegužės 15 d. aktas, b. l. 34-35). Be to, atsakovas nėra išreiškęs noro ar pageidavimo, kad vaikai gyventų su juo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina, šalių vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami. Todėl sprendžiama, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks vaikų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Vaiko teisių apsaugos institucija, todėl nepilnamečių šalių vaikų – L. B. ir E. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina ieškove D. B..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, jo dydžio orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydis (LAT 2004-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Šalys yra nepilnamečių L. B. ir E. B. tėvai, taigi privalo išlaikyti savo vaikus.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalys nedirba, turto neturi, augina du nepilnamečius vaikus. Ieškovė gauna išmokas už abu vaikus į mėnesį 140,60 Eur. „Sodros“ duomenimis ieškovė gauna nedarbo draudimo išmokas, kurios svyruoja nuo 258,66 Eur iki 291,04 Eur per mėnesį (b. l. 31). „Sodros“ duomenims atsakovas gauna nedarbo draudimo išmokas, kurios svyruoja nuo 211,59 Eur iki 234,26 Eur per mėnesį (b. l. 36). Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems jų poreikiams reikalinga apie 300 Eur į mėnesį kiekvienam. Vaiko teisių apsaugos institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti. Nors atsakovas nedirba, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, todėl galės dirbti ir priteistą išlaikymo sumą teikti nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad atsakovas iš dalies ir savo veiksmais – vesdamas tokį gyvenimo būdą, piktnaudžiaudamas alkoholiu, susikuria savo sunkią finansinę padėtį, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Atsižvelgiant į išdėstytą reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po tris šimtus (300) eurų E. B. ir L. B. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kadangi nurodyti laikotarpiu šalys jau negyveno kartu, o atsakovas neteikė išlaikymo vaikams. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas birželio mėnesį davė vaikams po 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mažintinas 100 Eur ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po du šimtus (250) eurų E. B. ir L. B. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.,

Sutuoktiniai santuokos metu nėra įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo dalintino turto.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi.

Ieškovei byloje suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b. l. 23). Iš 2019 m. liepos 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP – 7 – 4047 matyti, kad teikiant ieškovei Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 199,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį tenkinant visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 223 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,70 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) L. R. katalikų bažnyčioje tarp D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos buvusi pavardė – M.) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruotos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 35, dėl J. B. kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „B.“, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) - „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikams: L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

Nepilnamečių vaikų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės paskirti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 228,70 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 199,07 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 07 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą nusiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.