Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 27 d. 13.25 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name už lovos, laikė šaunamąjį ginklą – savadarbį, vienvamzdį, lygiavamzdį, pagamintą pagal lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų pavyzdžius ir pritaikytą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kol šį ginklą surado policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. S. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pas save namuose adresu (duomenys neskelbtini) laikė šaunamąjį ginklą, kuris yra 2020 metų kovo mėnesį mirusio jo senelio. Seneliui dar gyvam esant, šis sakė, kad turi namuose šautuvą, bet kur - nesakė. Senelis buvo medžiotojas. Kiek jis-kaltinamasis žino, savo turėtus medžioklės šautuvus senelis pardavė, kai jau negalėjo medžioti, o vieną ginklą, kaip suprato, pasiliko. Seneliui gulint ligoninėje 2020 metų vasario mėnesį, dienos nepamena, jis namuose griaudamas pečių rado užkištą lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, jį radęs pasidėjo kambaryje už lovos. Žinojo, kad negalima laikyti šaunamojo ginklo, turėjo jį perduoti policijai, bet to nepadarė, nes norėjo pasilikti prisiminimui. Jis ginklo nenaudojo, iš jo nešovė, šovinių neturi. Pats leidimo ginklui laikyti neturi ir niekada neturėjo. Kada atvažiavo policijos pareigūnai pas jį dėl to, kad jis neva grasino mamos sugyventiniui, pats parodė policijos pareigūnams ginklą ir jį iš jo policininkai paėmė. Jį parodė, kai mamos sugyventinis pasakė policininkams, kad jis turi ginklą. Pats būtų nerodęs ir nesakęs, kad turi. Šiuo ginklu niekam negrasino, jo net iš po lovos nebuvo ištraukęs nuo tada, kai tenai padėjo. Ar ginklas buvo su numeriu ar ne, to nežiūrėjo, nežino. Ginklas buvo panašus į lygiavamzdį šaunamąjį ginklą. Blogai padarė, kad laikė šaunamąjį ginklą, jo nepristatė policijai, kai rado.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti sodyba. Sodybos pietinėje pusėje už 254 m yra automobilis SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) su skyriamaisiais ženklais POLICIJA. Automobilio bagažinė yra atidaryta, o viduje yra padėtas objektas, panašus į savadarbį lygiavamzdį šautuvą be numerių ar užrašų. Objektas panašus į ginklą supakuojamas į kartoninę dėžę. Sodybos šiaurinėje dalyje yra geltonos spalvos medinis namas. Prie namo pietinės sienos yra atremtas metalinis, juodos spalvos kastuvas, kuris paimamas (1 t., b.l. 19-31).

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra savadarbis, vienavamzdis, lygiavamzdis, šaunamasis ginklas, pagamintas pagal lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų pavyzdžius ir pritaikytas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Ginklas šaudymui tinkamas, tačiau nesaugus ir nepatikimas naudoti dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr.IX-705 Pakeitimo Įstatymu 2019-06-27d. Nr.XIII-2273, III skyrius, 7 straipsnis, 3 punktas, 2 papunktis -šis savadarbis šautuvas priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų savadarbių šaunamųjų ginklų (1 t., b.l. 45-48).

Iš liudytojo G. J. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 12.45 val. jam būnant kartu su sugyventine I. D. savo sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą atėjęs sugyventinės sūnus A. S. pagrasino, kad užmuš, paėmęs kieme buvusį metalinį kastuvą ir jį laikydamas rankose puolė į jo pusę mėgindamas suduoti, tačiau nepataikė. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paminėjo, kad A. S. gali turėti šaunamąjį ginklą, nes daug anksčiau minėjo, kad turi nelegalų ginklą. Įėjęs į gyvenamąjį namą policijos pareigūnas kartu su A. S. rado jame šautuvą, panašų į lygiavamzdį. Jam A. S. ginklo niekada nerodė (1 t., b.l. 102-105).

Iš papildomos liudytojo G. J. apklausos protokolo matyti, kad išsakyti A. S. grasinimai nebuvo realūs, šis nieko jam nebūtų padaręs. Po įvykio A. S. jam daugiau negrasino, nieko nesakė. Su Artūru bendrauja gražiai, jokių pykčių tarp jų nėra. Kadangi įvykio metu buvo išgėręs, pernelyg sureikšmino A. S. grasinimus, tačiau išsiblaivęs viską apgalvojo ir suprato, kad tai buvo tik žodžiai, o ne realūs veiksmai. Jokių pretenzijų A. S. neturi, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b.l. 109-111).

Iš liudytojo D. P. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 27 d. dirbo ekipaže kartu su I. L.. Dienos metu apie 13 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sūnus su kastuvu puola tėvą. Atvažiavus prie namo, kieme buvo du neblaivūs vyrai, vienas vyresnis, kitas jaunesnis, kad jie neblaivūs matėsi iš jų nerišlios kalbos, sklido alkoholio kvapas. Vyresnis vyras sakė, kad jį su kastuvu puolė, buvo užsimojęs ir sakė, kad užmuš jaunesnis vyras (vyresnio vyro sugyventinės sūnus). Jie abu kalbėjo, kad kieme dirbo kartu, vartojo alkoholį ir neaišku dėl ko žodžiu pasipyko, bet kaip sakė jaunesnis vyras - nieko nebuvo, niekam jis negrasino. Abu vyrai glėbesčiavosi, taikėsi, išgėrė po stiklinę alaus, kai jie kalbėjosi su kieme buvusia blaivia moterimi, vyresnis vyras pasakė, kad sugyventinės sūnus turi šaunamąjį ginklą. Jis nesakė, kad jam buvo grasinta šaunamuoju ginklu. Jaunesnis vyras patvirtino, kad turi šaunamąjį ginklą ir, jam kartu su jaunesniu vyru nuėjus į namo vidų, parodė, kur tas ginklas. Ginklas buvo kambaryje už lovos, jis gulėjo ant žemės. Ginklas šaunamas, panašus į lygiavamzdį. Ginklą pasiėmė ir atsinešė į savo tarnybinį automobilį. Apie rastą ginklą informavo budėtoją ir į įvykio vietą buvo iškviestas ekspertas, operatyvinė grupė. Vyras sakė, kad ginklas yra jo. Apie šaudymą iš ginklo jis nieko nesakė (1 t., b.l. 94-97).

Iš liudytojos I. L. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 27 d. ji dirbo ekipaže su kolega D. P.. Kažkur apie 13 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad vyrą sūnus puola su kastuvu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus kieme lauke buvo du vyrai, abu buvo neblaivūs, buvo ir moteris, kuri buvo blaivi. Vyresnis vyras sakė, kad posūnis (sugyventinės sūnus), t.y. jaunesnis vyras, jam grasino jį užmušti ir buvo pakėlęs prieš jį kastuvą. Abudu vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs tai matėsi iš jų nerišlios kalbos, judesių. Vyresnis vyras pasakė, kad sugyventinės sūnus turi šaunamąjį ginklą, paklausus jaunesnio vyro apie šaunamąjį ginklą, jis prisipažino, kad turi ir nuėjęs parodė, kur tas jo ginklas. Apie ginklą informavo budėtoją ir į vietą buvo iškviestas ekspertas, bei operatyvinė grupė. Vyresnis vyras nesakė, kad jam buvo grasinta šaunamuoju ginklu. Iš kur vyras ėmė šaunamąjį ginklą, ji nepamena, ar jis sakė (1 t., b.l. 88-91).

Įvykio liudytoja I. D. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų (1 t., b.l. 132-134).

Iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad A. S. jokių leidimų šaunamiesiems ginklams neturėjo ir neturi (1 t., b.l. 199).

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0440 registracijos žurnalo įrašo Nr. 245 matyti, kad 2020 m. birželio 27 d. 15.18 val. A. S. buvo nustatytas 3,16 promilių girtumas (1 t., b.l. 83).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 27 d. 13.25 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name už lovos, laikė šaunamąjį ginklą – savadarbį, vienvamzdį, lygiavamzdį, pagamintą pagal lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų pavyzdžius ir pritaikytą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kol šį ginklą surado policijos pareigūnai. A. S. kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (2 t., b.l. 12). Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. A. S. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Jis yra nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b.l. 190-192), galiojančių administracinių nuobaudų inkriminuojamos veikos padarymo metu neturėjo (1 t., b.l. 197-198), nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (2 t., b.l. 8).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – prokuroro pareiškime siūlomą areštą, kurio trukmė nustatytina artima minimaliai.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagrindo atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. 15.00 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 13.10 val. (1 para) (1 t., b.l. 155-158).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 187-189), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaunamasis ginklas, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK ginklų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 49-53), bei biologinis lietimo pėdsakas, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 54-56) - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 18 (aštuoniolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – areštą 12 (dvylikai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 27 d. 15.00 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 13.10 val. (1 parą).

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. S., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį baudžiamąjį įsakymą. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. S., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaunamąjį ginklą, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK ginklų saugykloje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), bei biologinį lietimo pėdsaką, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.