Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

R. M., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „A.“ teikimą dėl R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 8 d. gautas VšĮ „A.“ teikimas dėl R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo pratęsimo.

Teismo posėdžio metu VšĮ „A.“ atstovė, R. M. gydanti gydytoja prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad R. M. yra (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. R. M. VšĮ „A.“ yra stebimas nuo 2019 m. sausio 7 d. Šioje gydymo įstaigoje jis lankosi vieną kartą per mėnesį bei du kartus per mėnesį bendrauja su socialine darbuotoja.

Teismo posėdžio metu R. M. gynėja ir prokuroras teikimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ „A.“ pateiktos išvados apie R. M. sveikatos būklę bei gydytojos J. A. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad R. M. yra nustatytas (duomenys neskelbtini). VšĮ „A.“ jis yra gydomas nuo 2019 m. sausio 7 d. Duomenų, kad po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo R. M. būtų tęsiamas priverčiamosios medicinos priemonių taikymas, teikimą nagrinėjantis teismas neturi.

Per pastarąjį priverstinį ambulatorinį stebėjimo laikotarpį R. M. psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, padedant seseriai tvarkosi buityje. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. būklė yra stabili, skirti jam stacionarinį gydymą nereikalinga, tačiau ambulatorinis gydymas, įvertinus jo būklę, išlieka būtinu.

Duomenų visuma apie R. M. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad dabartinė R. M. sveikatos būklė reikalauja tolimesnio priverstinio gydymo. R. M. nėra pasveikęs, jo sveikatos būklė nepasikeitė, todėl pagrindų nutraukti jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ar ją keisti kita nenustatyta. Taigi, tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis R. M. yra būtinas, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą pratęsia šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5-6 dalimis,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d., R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.