Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui T. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. N., prašydamas pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. liepos 12 d., ir taikyti restituciją: atsakovui grąžinti sutartimi ieškovui parduotus žemės sklypą, unikalus Nr. 4160-0100-0209, ir motelį, unikalus Nr. 4199-5029-3014, esančius Vilniaus g. 55, Nemenčinėje, o iš atsakovo ieškovo naudai priteisti pagal sutartį sumokėtus 400 000 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. liepos 12 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas už 400 000 Eur kainą pardavė ieškovui žemės sklypą ir pastatą, esančius Vilniaus g. 55, Nemenčinėje. Sutarties sudarymo metu turtas buvo išnuomotas VšĮ „Sevilis“, kuri turtą naudojo senelių globos namų veiklai vykdyti. Ieškovas, įsigydamas turtą, turėjo tikslą jį toliau naudoti senelių globos namų veiklai vykdyti, ir atsakovui buvo žinomas šis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslas. Tačiau paaiškėjo, pastatas netinka senelių globos namų veiklai vykdyti, nes neatitinka socialinės globos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neatitikimai nurodyti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigų priežiūros skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. pažymoje Dėl VšĮ „Sevilis“ teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo Nr. ĮVP-79. Šie neatitikimai atsakovui buvo žinomi prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tačiau atsakovas juos nuo ieškovo nuslėpė. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad nustatytų neatitikimų šalinimo darbų kaina yra 541 574 Eur. Taip pat paaiškėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto turto vertė yra 287 000 Eur, o ne 400 000 Eur. Ieškovas, žinodamas, kad pastatas yra netinkamas senelių globos namų veiklai vykdyti, o pastato pritaikymo šiai veiklai išlaidos yra didesnės nei viso turto įsigijimo kaina, nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties. Tinkamai suvokti esmines pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes ieškovui apsunkino ir jo asmeninės savybės: ieškovas yra 89 metų amžiaus, jo sveikatos būklė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo bloga. Todėl pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu kaip sudaryta dėl suklydimo.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisė į turtą perėjo ir ieškovo sutuoktinei, nors ieškovo sutuoktinė nebuvo šios sutarties šalimi. Turto kaina buvo sumokėta iš ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Tačiau ieškovui jo sutuoktinės išduotas įgaliojimas suteikė ieškovui teisę tik parduoti nekilnojamąjį turtą, bet ne jį pirkti. Ieškovas nesuprato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi už bendras lėšas įsigydamas turtą jis viršijo sutuoktinės išduotą įgaliojimą. Ieškovas taip pat nesuprato, kad turtas yra įsigyjamas jo ir jo sutuoktinės vardu. Pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusi notarė D. S. nepaaiškino ieškovui, kad turto įsigijimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepatenka į įgaliojimo apimtį. Tai yra dar vienas ieškovo valios trūkumas, kuris sudaro pagrindą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

5. Atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, ir jame esantį pastatą – motelį. Sutartyje nėra jokios nuorodos į tai, kad parduodamas kitokios paskirties – gydymo, slaugos ar pan., pastatas, kas būtų leidę tikėtis įsigyti specialiuosius reikalavimus atitinkantį statinį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė, kad pastatas yra išnuomotas VšĮ „Sevilis“, reiškė tik pastato apsunkinimo nuoma išviešinimą. Atsakovas supažindino ieškovą su šia nuomos sutartimi, pagal kurią nuomos terminas buvo nustatytas tik iki 2016 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Atsakovas niekada neteigė, netvirtino ir niekur nenurodė, kad parduoda pastatą, pritaikytą specialiosioms paslaugoms teikti, su ilgalaike nuomos sutartimi, ir nesuteikė ieškovui jokio pagrindo tikėtis, kad nuomos sutartis bus tęsiama. Pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 p. ieškovas patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su turto teisiniu ir techniniu statusu, jo faktine būkle, susipažino su visaisi turto duomenimis, įvertino specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir neturi jokių pretenzijų dėl turto teisinio statuso ir jo faktinės būklės.

6. Trečiasis asmuo notarė D. S. su ieškiniu nesutiko.

7. Trečiasis asmuo nurodė, kad sisteminis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.89 str., 3.92 str. 3 d. normų aiškinimas duoda pagrindą teigti, kad vienam iš sutuoktinių santuokos metu įsigyjant nekilnojamąjį daiktą preziumuojama, jog jis turi kito sutuoktinio sutikimą tokio sandorio sudarymui, ir tam nereikalingas kito sutuoktinio įgaliojimas, o turtas įsigyjamas abiejų sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe.

8. Ieškinys atmetamas.

9. 2016 m. liepos 12 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas už 400 000 Eur kainą pardavė ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. 4160-0100-0209, ir pastatą-motelį, unikalus Nr. 4199-5029-3014, esančius Vilniaus g. 55, Nemenčinėje. Ieškovas prašo pripažinti šią sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo. Ieškovas teigia, kad jis turėjo tikslą įsigyti pastatą, tinkamą senelių globos namų veiklai vykdyti, tačiau paaiškėjo, kad pastatas neatitinka šiai veiklai keliamų reikalavimų; paaiškėjo, kad turtas buvo nupirktas už kainą, kuri yra žymiai didesnė, nei turto rinkos vertė; paaiškėjo, kad turtas buvo nupirktas ieškovo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ieškovo sutuoktinė nėra davusi ieškovui įgaliojimo naudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas ir įsigyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis klydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 str. taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t.y. įvairūs šalies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualūs ir subjektyvūs. Jie dažniausiai kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi reikšmės. Todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi šalys.

12. Iš atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad 1995 – 2017 m. ieškovas yra sudaręs daugiau kaip 30 sandorių dėl įvairių rūšių nekilnojamojo turto – butų, negyvenamųjų patalpų, pastatų, žemės sklypų, įvairiose Lietuvos vietose įsigijimo/perleidimo. Ieškovas yra UAB „Salvijos medicinos centras“ ir UAB „Salgymeda“, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, vadovas. Todėl tik ieškovo amžius (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo 88 metų amžiaus) nėra aplinkybė, leidžianti teigti apie ribotas ieškovo galimybes suprasti sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties esmę. Priešingai, didelis sudaromų sandorių kiekis, tai, kad ieškovas vadovauja dviem didelėms medicinines paslaugas teikiančioms įmonėms, leidžia teigti, jog ieškovas yra patyręs verslininkas. Ieškovo pateikta 2017 m. kovo 6 d. medicininė pažyma, kurioje tik išvardintos ieškovui diagnozuotos ligos, tarp kurių nėra ligų, susijusių su psichikos sutrikimais, nepatvirtina apie tokią ieškovo sveikatos būklę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, dėl kurios ieškovo galimybės suprasti sudaromos sutarties esmę buvo apsunkintos. Išklausius ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad ieškovas turi didelę gyvenimišką ir verslo patirtį, yra šviesaus proto, aiškiai reiškia savo mintis.

13. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo viešbučių paskirties pastatą – motelį. Pirkimo-pardavimo sutarties 7.8. p ieškovas patvirtino, kad prieš sudarydamas sutartį turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su žemės sklypo ir pastato teisiniu ir techniniu statusu, jų faktine būkle, susipažino su galiojančiu žemės sklypo planu, įvertino specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir neturi jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ir pastato teisinio statuso ir jų faktinės būklės. Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nepatvirtino, kad pastatas atitinka senyvo amžiaus žmonių socialinės globos namams keliamus reikalavimus. Ieškovas, pirkdamas pastatą, kurio paskirtis – motelis, žinojo/turėjo žinoti, kad pastatas nėra skirtas specifinėms senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugoms teikti. Ieškovas, būdamas dviejų medicinines paslaugas teikiančių įmonių direktoriumi, turėjo žinoti apie specialius reikalavimus, keliamus senyvo amžiaus žmonių socialinės globos namams. Ieškovas iš esmės neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad galimybe įsigyti pastatą ieškovas domėjosi nuo 2013 metų, tuo tikslu ne kartą bendravo su atsakovo žmona N. N., turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo pastatą bei žemės sklypą, žinojo, kad pastatas išnuomotas VšĮ „Sevilis“, teikiančiai pastate senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugas, todėl turėjo galimybę susitikti su šios įstaigos atstovais ir išsiaiškinti tolesnes šios veiklos galimybes.

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neteikė senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugų. Šias paslaugas pastate teikė VšĮ „Sevilis“, kuri pastatą nuomojo iš atsakovo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties pagrindu, ir turėjo licenciją šioms paslaugoms teikti. Iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. ĮVP-79 Dėl VšĮ „Sevilis“ teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymos Nr. ĮVP-50 Dėl VšĮ „Sevilis“ nustatytų neatitikimų šalinimo vertinimo matyti, kad senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugos pastate gali būti toliau teikiamos, pašalinus nustatytus neatitikimus. Taigi, pastatas gali būti pritaikytas senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugoms teikti. Tą patvirtina su ieškiniu ieškovo pateiktas Pastato-globos namų Vilniaus raj. sav. Nemenčinės m. Vilniaus g. 55 rekonstrukcijos projektas. Pagal šį projektą pastato rekonstrukcija, neįskaitant priestato pastatymo ir sklypo sutvarkymo, yra 212 618 Eur, o ne 541 574 Eur, kaip ieškinyje nurodė ieškovas. Be to, iš rekonstrukcijos projekto aiškinamosios dalis matyti, kad numatyta atlikti rekonstrukcija yra didesnės apimties, nei reikia pašalinti neatitikimus, nurodytus 2015 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr. ĮVP-7.

15. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad ketino patalpose teikti senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugas, tačiau teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad pats šių paslaugų teikti neketino, o pastatą įsigijo turėdamas tikslą jį nuomoti ir gauti pajamas iš nuomos. Kaip jau nurodyta, pastatas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo išnuomotas VšĮ „Sevilis“. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.7. p. ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartimi ir jos pakeitimais. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties pakeitimo ieškovui turėjo būti žinoma, kad nuomos sutarties terminas yra iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y., nuomos sutartis baigs galioti netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas, tikėdamasis pastatą toliau nuomoti, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turėjo galimybę su VšĮ „Sevilis“ išsiaiškinti dėl tolesnės pastato nuomos VšĮ „Sevilis“ perspektyvų. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovo žmona M. N. žadėjo ieškovui, jog pastatą toliau nuomos jei ne VšĮ „Sevilis“, tai atsakovo ir M. N. dukra, kad M. N. dirbs kartu su ieškovu, liudytoja apklausta M. N. tokius teiginius neigė. Be kokiu atveju, toks neapibrėžtas pažadas negali būti laikomas ikisutartiniais santykiais dėl tolesnės pastato nuomos, sudariusiais pagrindą apdairiam, rūpestingam ir verslo patirtį turinčiam asmeniui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

16. Neįrodyti ieškovo teiginiai, kad jis tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sužinojo, kad pastatas neatitinka socialinės globos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas matė pradėtus lifto įrengimo pastate darbus, siekiant pritaikyti pastatą senyvo amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. pažymą Nr. ĮVP-79 Dėl VšĮ „Sevilis“ teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymą Nr. ĮVP-50 Dėl VšĮ „Sevilis“ nustatytų neatitikimų šalinimo vertinimo, kuriose nurodyti pastato neatitikimai socialinės globos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada ieškovas gavo 2015 m. gruodžio 30 d. pažymą Nr. ĮVP-79, t. y., kad šią pažymą ieškovas gavo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

17. Kaip jau nurodyta, atsakovas patalpose neteikė senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugų, atsakovas ieškovui pardavė ne šios specialios paskirties pastatą, o motelį. Nėra ginčo, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad pastate VšĮ „Sevilis“ teikia senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugas. Kad atsakovui buvo žinoma būtent apie 2015 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr. ĮVP-79 ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje Nr. ĮVP-50 nustatytus pastato neatitikimus senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugų teikimą reglamentuojantiems teisės aktams, įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad šios pažymos yra skirtos VšĮ „Sevilis“, o ne atsakovui, įrodymų, kad šios pažymos būtų įteiktos atsakovui, nėra. 2016 m. birželio 17 d. atsakovo atsakyme į VšĮ „Sevilis“ į prašymą pratęsti nuomos sutarties terminą atsakovo paminėti pastato neatitikimai yra bendro pobūdžio, o iš 2015 m. birželio 14 d. VšĮ „Sevilis“ rašto atsakovui Dėl nuovažų ir keltuvo įrengimo matyti, kad atsakovui konkrečiai buvo žinoma apie nuovažos ir lifto įrengimo būtinumą. Kad atsakovas pradėjo lifto įrengimo pastate darbus, ir ieškovui apie tai buvo žinoma, jau yra nurodyta.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, suklydo dėl šios sutarties objekto.

19. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, suklydo dėl pastato ir žemės sklypo kainos, nes, ieškovo teigimu, UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad pastato ir žemės sklypo kaina yra 287 000 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pastato ir žemės sklypo kaina yra 400 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys kainą nustato savo nuožiūra (CK 6.156 str. 4 d., 6.313.str. 1 d., 6.397 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas neturėjo galimybės iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atlikti planuojamo įsigyto turto vertinimo ir derėtis dėl kainos. Be to, nėra pagrindo remtis ieškovo pateikta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita, nes, nustatant pastato ir žemės sklypo rinkos vertę, lyginamaisiais objektais buvo pasirinkti tik pastatai be žemės sklypų, ir žemės sklypo vertė iš viso nebuvo nustatoma.

20. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas galėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pastatas ir žemės sklypas buvo įgyti bendrąja jungtine ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybe, tik turėdamas rašytinį ieškovo sutuoktinės sutikimą ar įgaliojimą tokiam sandoriui sudaryti. CK 3.92 str. 4 d. išvardinti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Šios bylos atveju ieškovas sudarė nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį, kuriuo ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį nebuvo perleistos, todėl šiam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas rašytinis ieškovo sutuoktinės sutikimas ar įgaliojimas. O turtas, įsigytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal įstatymą – CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

21. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą: atsakovo naudai – 2 800 Eur, trečiojo asmens baudai – 1 600 Eur (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovo T. N. naudai 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens notarės D. S. naudai – 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.