Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat K. Č., veikdamas kartu su E. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo automobilį „Opel Vectra“ VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. pavogtas laikotarpiu nuo 2008-10-25 17:00 val. iki 2008-10-26 16:00 val., Šveicarijoje, 2010 m. sausio 15 d., 16.30 val. Kauno automobilių turguje, aikštelėje Nr. 15, adresu: Taikos pr. 135 B, Kaunas, E. D. sutarus parduoti automobilį Baltarusijos Respublikos piliečiui V. S. už 4000 eurų, 2010-01-16, 16.40–16.50 val., prie Gariūnų turgavietės, Vilniaus mieste, pardavė ir taip realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą - automobilį „Opel Vectra“ VIN: (duomenys neskelbtini) V. S..

Taip pat K. Č. 2010-01-16, 16.40–16.50 val., būdamas prie Gariūnų turgavietės, Vilniaus mieste, parduodamas nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „Opel Vectra“, VIN: (duomenys neskelbtini), pavogtą Šveicarijoje, panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2010-01-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį SER. EIR Nr. 0004329 ir 2010-01-16 muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400110DB3565, pateikdamas juos V. S..

E. D., veikdamas kartu su K. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo automobilį „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas kad jis gautas nusikalstamu būdu, t.y. laikotarpiu nuo 2008-10-25 17 val. iki 2008-10-26 16 val. pavogtas Šveicarijoje, o 2008-11-26, ryte (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kauno automobilių turguje, esančiame adresu: Taikos pr. 135 B, Kaunas, K. D. sutarus parduoti automobilį Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D. už 7 800 eurų, 2008-11-29, prie Gariūnų turgavietės, Vilniaus mieste, pardavė ir taip realizavo, nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini) A. D., paimant iš jo 7.800 eurų.

Taip pat E. D., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu, kurią su savimi laikė, gabeno, o 2008-11-26 panaudojo, t.y. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. V., bei pateikė 2008-10-15 suklastotą šveicarišką pirkimo-pardavimo sutartį „Kaufvertrag uber ein Ggebrauchtes kraftfahrzeug“ ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus: tarptautinį prekių-transporto važtaraštį (CMR) Nr. 0068013 ir eksporto lydimąjį dokumentą Nr. MRN08LTVR500020CA22A4.

Taip pat E. D. 2008-11-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, prie Gariūnų turgavietės, parduodamas (realizuodamas) Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D. nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2008-10-25 17 val. iki 2008-10-26 16 val. vogtą Šveicarijoje, pateikė (panaudojo) žinomai tikrus suklastotus dokumentus, o būtent: pažymą sąskaitą Nr. 90113, paprastąją draudimo sutartį Nr.12.1912501, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. AJA 2383555, VĮ „Regitra“ pažymą Nr. 5522977, tarptautinį prekių-transporto važtaraštį (CMR) Nr. 0068013, eksporto lydimąjį dokumentą Nr. MRN08LTVR500020CA22A4.

Taip pat E. D., veikdamas kartu su K. Č., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo automobilį „Opel Vectra“ VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. pavogtas laikotarpiu nuo 2008-10-25 17:00 val. iki 2008-10-26 16:00 val., Šveicarijoje, 2010-01-15, 16.30 val., Kauno automobilių turguje, aikštelėje Nr. 15, adresu: Taikos pr. 135 B, Kaunas, susitarė su Baltarusijos Respublikos piliečiu V. S. parduoti minėtą automobilį už 4000 eurų, o 2010-01-16, 16.40–16.50 val., prie Gariūnų turgavietės, Vilniaus mieste, K. Č. perdavė automobilį „Opel Vectra“ VIN: (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos piliečiui V. S., už 4000 eurų ir tokiu būdu realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą.

K. D., veikdamas kartus su E. D., laikotarpiu nuo 2008-10-26 iki 2008-11-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo automobilį „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. laikotarpiu nuo 2008-10-25 17 val. iki 2008-10-26 16 val. pavogtas Šveicarijoje, bei 2008-11-29, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, minėtą automobilį pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D., tokiu būdu realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą.

K. D. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-03-08 iki 2009-05-28, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo automobilį „Mitsubishi Pajero 35 GDI“ VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. laikotarpiu nuo 2009-03-07 16 val. iki 2009-03-08 10.45 val. pavogtas Šveicarijoje, neteisėtai jį laikė savo garaže, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2009-05-28 12.30 val., kol kratos metu minėtas automobilis buvo rastas ir paimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pareigūnų, t.y. kaltinamas pagal LR BK 189 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. Č. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. K. Č. dėl pareikštų kaltinimų, susijusių su automobiliu Mitsubishi Grandis parodė, kad dabar jau tiksliai neprisimena kada sulaukė skambučio iš žmogaus, kuris paskambinęs pasiūlė užsidirbti. Jis, K. Č. ilgą laiką sirgo ir gydėsi nuo traumų. Paskambinęs žmogus pasiūlė užsidirbti, parduoti jo automobilį. Jie sutarė susitikti, tas žmogus turėjo privažiuoti prie jo, K. Č. namų ir pasikalbėti. Tuo metu nieko jis, K. Č. neužsiėmė. Jis, K. Č. nežino iš kur tas žmogus numerį telefono gavo. Pasak K. Č., jie susitarė ir nuvažiavo į Kauną, tas vyras parodė automobilį. K. Č. parodė, kad jis nesutiko pardavinėti automobilio, pasakė, kad nepardavinės automobilio savo vardu, nes nenori mokesčių mokėti. Jam, K. Č. pasiūlė užsidirbti 200 eurų. Jis, K,Č. su ta veikla automobilių susijęs taip, kad jis važiuodavo su E. D. į turgų, kai jis pardavinėjo mašinas. E. D. yra jo, KČ. draugas, o K. žino kaip jo tėtį. Jie labai senai pažįstami. E. parduoda mašinas. Vieną kartą jis, K. Č. buvo E. mašiną parodęs klientams. E. dažnai nebūdavo Lietuvoje ir paprašydavo pagalbos parduodant mašiną. Paskambinęs tas žmogus jam, K. Č. pasakė, kad gal jis nori užsidirbti, nes yra vieno žmogaus mašina, jis pats, tas žmogus neturi laiko pardavinėti ir jei jis, K. Č. nori ją parduoti gali. Gal tas žmogus ir sakė vardą, bet jis, K. Č. neužfiksavo vardo. Jis atvažiavo iki jo, K. Č., paaiškinus kur gyvena. Atvažiavo nepažįstamas žmogus. Metų apie 35 buvo. Jis kalbėjo lietuviškai. Čia buvo prieš pat pardavimą, savaitė laiko. 2009 m. birželį. Jis, K. Č. nuvažiavo su juo į Kauno automobilių turgų, jis parodė mašiną „Mitsubishi Grandis“, buvo tranzitiniai numeriai. Parodė tą automobilį. Važiuojant atgal jis, K. Č. pasakė, kad nenori savo vardu pardavinėti, tas žmogus pasakė, kad gali padaryti teises, į kito asmens dokumentą jo, K. Č. nuotrauką įklijuoti. Tik dabar jis, K. Č. supranta ką darė. Numeriai buvo išimti raudoni pirmą kartą 2008-11-26, jis, K. Č. to padaryti negalėjo, nes jis pusę metų paeiti negalėjo, kada buvo numeriai išimti, jis negalėjo paeiti, buvo reabilitacijoje. Jis, K. Č. susigundė pinigais, nes nedirbo tuo metu ir neturėjo pinigų. Vyras pasiūlė 200 eurų, kad parduotų mašiną ir pasiūlė padaryti dokumentą, nes jis nenorėjo savo vardu pardavinėti. Tas žmogus sakė, kad pats neturi laiko pardavinėti, o savininkas automobilio užsienyje. Gal ir pasirodė keista, bet nieko jis, K. Č. neįtarė. Pinigus jam, K. Č. davė tik tada, kai pardavė automobilį. Tas žmogus iš turgaus parvežė jį atgal namo. Buvo keli skambučiai ir kai nukentėjusysis paskambino, jis, K. Č. parodė automobilį ir kitą kartą paskambino vėl, kad perka. Jis, K. Č. tada paskambino tam žmogui ir pasakė, kad yra pirkėjas. Atvažiavo ne tas žmogus, kuris buvo prieš tai, o dar kitas atvažiavo, neva jo draugas. Perdavė dokumentus, davė netikras teises ir jis, K. Č. nuvažiavo į Kauną. Susitiko su nukentėjusiuoju. Jam automobilis patiko ir jie abu iki „Regitros“ nuvažiavo, bet ji jau nedirbo, nukentėjusysis sumokėjo pinigus ir jis, K. Č. išvažiavo į Vilnių. Atidavė pinigus tam žmogui, kuris jam, K. Č. davė dokumentus. Turėjo kontaktus tų asmenų. Tas žmogus jam, K. Č. pinigus atidavė prie Gariūnų, davė 200 eurų. K. Č. pripažįsta, kad panaudojo tą suklastotą dokumentą, jis , K. Č. vežėsi tą dokumentą. Žmogus pasakė, kad padarysim dokumentą, bet duok savo nuotrauką. K. Č. žinojo, kad bus gaminamas tas dokumentas. Pasak K. Č., jis nežinojo, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu. Nieko neįtarė bloga, nes numeriai buvo išimti ir dokumentai suforminti ant to žmogaus. Nieko nežino apie tai, kad pateikė suklastotus dokumentus V. B.. K. Č. parodė, kad pasirašė 2009-07-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pardavėjas, Š. vardu, kai rašė kopijavo parašą, sąmoningai tai darė. K. Č. paaiškino, kad 2008-08-09 gulėjo stacionare, galva buvo sumušta, šalmas skilo ir buvo sumušimai, buvo atliktos kelios operacijos, buvo sunkioje būklėje, išėjo po 10 dienų iš ligoninės. Po to reabilitacijoje buvo. Pusę metų negalėjo net nusiprausti vienas. Pask K. Č., jis gyvena su tėčiu, pirmos grupės invalidu, rūpinasi juo. Raktelių automobilio Mitsubichi 2 tikrai buvo, viskas buvo originalu.

Kaltinamasis K. Č. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų susijusių su automobiliu Opel Vectra parodė, kad paskambino E. D. ir pasiūlė automobilį parduoti. Jis, K. Č. dar nedirbo ir neturėjo darbo, mokėsi. E. D. pasakė, kad ,,galėsi nuvaryti tą automobilį, kad po 100 eurų pasidalinsim“. Pasak K. Č., šio epizodo nelabai atsimena, atsimena tik tiek kad, iš Kauno tą automobilį parsivarė į Vilnių. Automobilis „Opel Vectra“. Pasak K,Č., jis vieną dieną nuvažiavo su E. D. į Kauną ir paėmė automobilį ir parvarė į Vilnių. Kitą dieną jis, K. Č. tą automobilį atidavė. Jis, K,Č. pastatė automobilį aikštelėje kažkur prie Gariūnų. Rakteliai pas jį, K. Č. liko. Kitą dieną draugas jam, K. Č. padavė mašinos dokumentus, jis nuvažiavo ir atidavė automobilį. Nukentėjusysis skambino klausė jo, LČ., kada galės susitikti. Pasak K. Č., jis negalėjo tą dieną, nuvažiavo kitą dieną tik po paskaitų. Susitiko su nukentėjusiuoju, atidavė dokumentus, nukentėjusysisi jam davė 4000 eurų. Jie tarpusavyje šnekėjosi, nes nukentėjusysis buvo ne vienas ir žiūrėjo dokumentus. Pasak K. Č., padavė jam dokumentus ir raktelius. Jis, K. Č. nieko nežinojo apie tą automobilį, įtarimų jokių nesukėlė, nieko nepasirašinėjo ir nieko nepildė, gavo 100 eurų. Jam, K. Č. tai buvo daug pinigų. Pasak K. Č., kelis kartus jis yra padėjęs E. nuvaryti automobilį į turgų, jei mašiną parduodavo, tai duodavo 100 ar 200 Lt. Jis, K. Č. pats dokumentų nepildė, tiesiog paėmė dokumentus ir atidavė, apie juos nieko nežinojo. Iš kur tie dokumentai automobilio, jis, K. Č. nežino, jie sutiko su E. ir jis padavė dokumentus, nieko apie juos nesakė, jis paklausė ar gali, jis, K. Č. jam padėti. Pirkimo-pardavimo sutarties jis, K. Č. nematė, nesigilino. Pasak K. Č., jis nesijaučia kaltas dėl šito epizodo ir nesutinka atlyginti žalos. Dėl nukentėjusiojo V. B. jaučiasi kaltas, kiek teismas priteis, tiek ir atlygins. Jis, K. Č. neatsimena, kad buvo S. vardu prisistatęs, nemano, kad galėjo taip prisistatyti, nes jo darbas buvo tik dokumentus atiduoti.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. D. parodė, kad kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažįsta. E. D. parodė, kad K. D. yra jo tėtis, o K. Č. - draugas. Kad automobilis ,,Peugeot“ vogtas automobilis jis, E. D. nežinojo. Raktai buvo. Tėtis K. D. prekiavo automobiliais. Jis, E. D. tėčiui padėdavo, kai gavo teises važiuodavo kartu pirkti automobilių. Dėl „Peugeot“, tai pasak E. D., tėčiui kažkas davė parduoti automobilį, o jo paprašė tą automobilį nuvaryti. Jis, E. D. nuvarė tą automobilį ir atidavė. Pasak E. D., jis nieko nežinojo apie automobilį, kad jis vogtas, tėtis paprašė, kad reikia parvaryti mašiną iš Kauno į Vilnių, Kaune buvo automobilis. Jis, E. D. su tėčiu kartu buvo ir pardavinėjo mašinas. Ant tralo buvo automobilių, jie visas mašinas pardavinėjo. Tas „Peugeot“ , pasak E. D., buvo ar tai ant tralo, ar šalia jo. Tą automobilį parodė tėtis. Atvarė automobilius, jis, E. D. juos su tėčiu pardavinėjo ir ar pardavė ar ne, tiksliai nežino. Jam, E. D. davė dokumentus, davė raktus ir paprašė atvaryti ,,Peugeot“ į Vilniaus automobilių turgų. Gavęs dokumentus ir raktelius jis, E. D. atvairavo į Vilniaus automobilių turgų, atvažiavo į saugomą automobilių aikštelę ir pastatė. Turgus ten didelė teritorija ir įvažiuojant mokėti nereikia. Išvažiuojant mokėti reikia. Su savimi jis, E. D. turėjo automobilio ,,Peugeot“ raktelius ir dokumentus. Raktelių buvo daugiau nei vienas. Buvo dokumentai ir dar draudimas. Vėliau jis, E. D. važiavo namo, buvo vėlus metas. Po to jam, E. D. paskambino, vakare ar kitą dieną. Skambino tėčio pažįstamas. Pasakė, kad skambina dėl „Peugeot“. Atvažiavo, paėmė raktus, dokumentus ir išvažiavo. Jam, E. D. buvo matytas tas žmogus, jis buvo lietuvis, šiek tiek aukštesnis už jį, pliktelėjęs, tamsus. Jis pasiėmė iš jo, K. D. dokumentus, raktelius, gal ką ir aiškino, dabar neatsimena. Kitą dieną jam, E. D. atvežė dokumentus tas pats žmogus, kuris paėmė. Pasak E. D., po to klientas paskambino, jis, E. D. iš pirkėjo pasiėmė pinigus, atidavė automobilio dokumentus. Arba jam, E. D. skambino tas baltarusis, arba atvirkščiai. Pasakė, kad skambina dėl automobilio. Eilinis pirkimas ir pardavimas. Paprašė tėtis jo, E. D. padėti. Kiek jis, E. D. gavo pinigų neatsimena. Pinigus atidavė tam pačiam žmogui, kuris tvarkė dokumentus. Jis, E. D. gavo gal 200 eurų asmeniškai. Pasak E. D., jis pats yra varęs automobilius iš Šveicarijos, neįmanoma išvairuoti vogto automobilio iš Šveicarijos, ten yra muitinė, turi deklaruoti dokumentus, automobilis apžiūrimas, numeriai tikrinami, automobilis visas yra tikrinimas. E. D. parodė, kad „Peugeot“ turėjo tranzitinius numerius, jam nesukėlė įtarimų automobilio būklė, nes viskas buvo tvarkinga. Pasak E. D., buvo pirkėjas, jis parvarė automobilį, prašė tėtis, ketvirtas asmuo tarpininkas. Pardavėjo nebuvo. Pinigus jis, E. D. atidavė tarpininkui, tiek atidavė, kiek jam davė pinigų pirkėjas. Pinigų perdavimo momentu dalyvavo pirkėjas ir jis, E. D., pinigus tarpininkui atidavė turguje. Tarpininkas buvo atstumu nuo „300 aikštelės“ ik „Dragsterio“ kur sportinius automobilius daro apie pusę kilometro. Jis, E. D. nuėjo iki jo. Kai atėjo pirkėjas, užstato jis, E. D. neėmė jokio. Gavęs pinigus per 20 ar 30 min. atėjo iki tarpininko, tarpininko neklausinėjo kodėl jis pats nedalyvavo. Ką tuo metu jis darė nežino. Telefonu susisiekė su tarpininku. Tokia situacija nesukėlė jam, E. D. įtarimų, tai buvo normalu. Jis, E. D. nieko nežino apie A. Š.. Jokių dokumentų neklastojo, jų niekur nepanaudojo, kad automobilio ,,Peugeot“ dokumentai buvo suklastoti nieko nežinojo. Niekur neprisistatė A. Š., nesinaudojo jo dokumentu. Jis, E. D. nežino kas šitas V. V.. Nesa susidūręs su V. V., gal apsipažino žmogus. Ne, ikiteisminio tyrimo metu jo, E. D. niekas neatpažinėjo.

Apklaustas kaltinamuoju E. D. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su automobiliu Opel Vectra parodė, kad žmogus, pažįstamas, paprašė jo, E. D. parduoti automobilį „Opel Vectra“. Tas pažįstamas išvykinėjo į Vokietiją, tas žmogus buvo jam, E. D. matytas daug kartų. Dabar kažkur dingęs. Dingo po to, kai išaiškėjo, kad problemos su tuo automobiliu, daugiau jau jo jis, E. D. nematė. Jis, E. D. buvo turguje su K. Č., tas pažįstamas paprašė jo, E. D., parduoti automobilį „Opel Vectra“. Pasak E. D., K. Č. čia ne prie ko. Automobilis stovėjo Kaune. Skambino žmonės, jis, E. D. atvažiavo, parodė, tiems žmonėms patiko, jie davė užstatą. Daug kas žiūrėjo tą automobilį. Pasak E. D., gal 2010-01-15, važiavo į Vilnių, parodė tą „Opelį“. Pasak E. D., parodė tą mašiną Kaune, paprašė, kad K. Č. su juo važiuotų. Gavo užstatą. Pasak E. D., jam reikėjo skubiai vykti į užsienį. Parvarė K. Č. į Vilnių automobilį ,,Opel Vectra“. Pasak E. D., K. Č. atvarė automobilį į Vilnių, kad sutvarkyti automobilio dokumentus. E. D. paaiškino, kad minėto automobilio dokumentus sutvarkė tas pats vyrukas, kuris prašė, kad parduoti šį automobilį. K. Č. tam pirkėjui tik padavė dokumentus. K. Č. su juo, E. D. bendravo telefonu, todėl žino. Atidavė K. Č. mašiną pirkėjui. Atlygis už mašinos pardavimą nuo 100 iki 200 eurų, perdavė pinigus tas pats žmogus, jo vardas buvo V. K. paėmė pinigus, automobilį jis atidavė tam žmogui, nukentėjusiajam. Pasak E. D., užstatas už automobilį buvo 100 ar 200 eurų, pinigai buvo arba pas jį, E. D. arba pas K. Užstatas grąžinamas kai paduodama pinigų suma. Kai jis, E. D. gavo užstatą, tada išvyko į Vokietiją. Būdamas ten jis, E. D. koordinavo pardavimą, telefonus turėjo to žmogaus. Buvo numeriai jo, E. D. „sim“ kortelėje, kai kalbėjo su tuo žmogumi, jis pasakė, kad yra V. E. D. parodė, kad jis apie apie porą šimtų automobilių yra pardavęs, gal nuo 16 m. pardavinėja, gal 10 ar 20 kartų padėjo draugams pardavinėti automobilius. Nebedirba su automobiliais nuo 2010 m., kadangi papuolė su tais automobiliais, nusprendė, kad per daug mažas uždarbis ir per daug didelė rizika.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. D. dėl automobilio ,,Peugeot 807“ parodė, kad kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažįsta. Kaltinamasis K. D. parodė, kad E. D. yra jo sūnus ir K. Č. sūnaus draugas. Pasak K. D., buvo metas, 2008 m. kai galima buvo Kauno automobilių turguje automobilius įvaryti ir pastatyti ant autovežimo. Ant žemės negalėjo automobilių laikyti. Tuo laiku jis, K. D. atvarė su sūnumi du, savo automobilius ir pastatė ant autovežio. Vieną dieną jis, K. D. budi, tada yra atsakingas už tą visą tralą, kitą dieną sekantis žmogus. Gauna raktelius visų automobilių, dokumentus ir kitą dieną prie jų budi. Pasak K. D., atėjo Baltarusijos pilietis ir susidomėjo automobiliu „Peugeot“. Tuo metui turguje buvo jis, K. D. su sūnumi. Jis, K. D. jam jį parodė. Tas automobilis buvo paliktas vardu V. Buvo paliktas V. telefonas. Jis buvo pasakęs kainą 7800 eurų. Kai pastatome mašiną ant tralo, pasak K. D., yra pardavėjų sąrašas, jis to V. nežinojo. Kaina buvo normali, nebuvo per maža. Baltarusijos pilietis paliko užstatą 200 dolerių. Pasak K. D., jis susiskambino su tuo V., pasakė, kad automobilis parduotas, jis paprašė atvaryti automobilį į Vilnių, Gariūnų turgų, sūnus parvarė į Vilnių. Buvo nukrautas nuo tralo automobilis, jie – jis, K. D. bei sūnus, patys jį nuvarė nuo tralo. Sūnus parvarė į Vilnių. Buvo duotas užstatas sūnui, buvo duoti rakteliai, dokumentai. Jis, K. D. pažiūrėjo tuos dokumentus, nebuvo jokio įtarimo. Buvo numeriai tranzitiniai, „Regitros“ pažyma oficiali. Buvo duotas telefonas. Kada pirko Rusijos pilietis, jis, K. D. tą dieną buvo atsakingas už visus automobilius, todėl Baltarusijos pilietis pasiėmė jo, K. D. telefoną. Kai Baltarusijos pilietis vyko namo, jis buvo sulaikytas ir pirmas skambutis buvo jam, K. D.. Jis, K. D. sužinojo, kad tas automobilis yra vogtas, pradėjo skambinti ir ieškoti galų, nes pagailo žmogaus. Tada atvyko Baltarusijos pilietis į Vilnių, kitą dieną jis atvažiavo tikriausiai, prasideda ieškojimas to savininko. Pasak K. D., jis puolė Baltarusijos piliečiui padėti, telefonas atjungtas. Baltarusas prašo pinigų iš jo, K. D.. Sūnus parvarė tą automobilį į Vilnių, gavo pinigų iš nukentėjusiojo ir Baltarusijos pilietis išvažiavo. Prasidėjo jam, K. D. grasinimai. Pasakė, kad bus pinigai iš jo, K. D. išmušti. Atvažiavo pas jį, K. D. į namus. Tas asmuo, kuris pirko automobilį pats sėdėjo automobilyje, pats neatėjo, jie reikalavo pinigų. Buvo rimti grasinimai. Jis, K. D. pasakė, jei dar pasirodysit ir jie pabijojo. Nukentėjęs asmuo jam, K. D. bandė skambinti, jis pasakė, kad pinigų neturi ir jų neėmė. Situaciją jam visą paaiškino. K. D. paaiškino, kad mašiną pardavė jis. Fiziškai tuo momentu jis, K. D. paėmė užstatą, padavė sūnui ir jis kartu su automobiliu važiavo į Vilnių. Sūnus neėmė raštelio, kad perdavė pinigus. Pasak K. D. jis patikėjo sūnumi, kad jis perdavė pinigus V. K. D. parodė, kad grasino D. pasamdyti žmonės. Apie A. Š. jis, K. D. nieko nežino. Pasak K. D., jo šeimai padaryta žala, dukra gulėjo ligoninėje, anksčiau pagimdė, nes dukra žinojo visą situaciją, paaiškino dukrai kas čia vyksta. Pasak K. D., jis automobilio nepardavė, tik gavo užstatą, nežinojo, kad automobilis vogtas. Iš Šveicarijos išvaryti automobilį, pavogti automobilio nėra šansų. Atvažiuoja autovežis į muitinę, visi dokumentai yra tikrinami. K. D. parodė, kad jis gali papasakoti kaip vyksta vagystės iš Šveicarijos, paprastai automobiliai oficialiai yra išvežami, po to imituojama paieška, nes draudimai tada gaunami.

Dėl automobilio ,,Mitsubishi Pajero“ K. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis nuvažiavo į Marijampolę, nupirko automobilį 2006 ar 2004 m., kainą žinojo, bet dabar jau tiksliai neprisimena, žino, kad nenupirksi Šveicarijoje už tiek. Parsivarė automobilį namo. Pasak K. D., buvo 2 rakteliai, originalūs dokumentai. Pats jis, K. D. viską patikrino. Kadangi byla jau buvo užvesta, pasak K. D., jis buvo paklausomas ir atvažiavo pareigūnai. Krata buvo atliekama. Jam, K. D. pareigūnai pasakė, kad automobilis yra vogtas. Ir pasiėmė tą automobilį. Kai jis, K. D., pirko tą automobilį, taip pat nuo tralo, jam padavė dokumentus ir raktelius. To žmogaus vėliau jis, K. D. negalėjo rasti. ,,Mitsubichi Pajero“ pardavimui jis, K. D. pirko, apie 5400 ar 5300 eurų tas automobilis kainavo. Pasak K. D., pirkimo-pardavimo procedūra yra tokia, pasiimi techninį pasą, raktelius ir važiuoji, nieko neformini, niekas nevykdo procedūros, pirkimo- pardavimo sutarties niekas nerašo. Pasiimi techninį pasą, raktelius ir kai automobilis būna suremontuotas, tada įrašai tą kas perka. Jis, K. D. nusipirko ir ruošėsi remontuoti, po to parduoti ir visas procedūras vykdyti. Parduodant automobilį procedūra sudėtinga. Jei yra atvarytas automobilis Vilniaus firmos, tai automobilis Vilniuje ir forminamas, ne Kaune. Automobilis perduodamas atsikaitymas tai yra sąskaitos pažyma, yra techninis pasas. K. D. parodė, kad jei Baltarusijos piliečiui parduodamas automobilis, tada pirkimo-pardavimo turi būti. Marijampolėje buvo pirkimo-pardavimo sutartis, bet jis, K. D. jos neėmė. Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma su galutiniu automobilio pirkėju. Sutartyje įrašoma, kad automobilis nupirtas nuo šveicaro, o ne iš tarpininko.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2010 pradžioje buvo planų įsigyti šeimai automobilį, jo brolis gyvena Kaune. Jis, V. S. paprašė, kad brolis pažiūrėtų automobilių, iš visų variantų, jis, V. S. išsirinko ,,Opel Vectra“. Automobilis stovėjo privačioje aikštelėje, brolis paskambino jam, V. S. ir jis su žmona sėdęs į traukinį atvyko į Kauną. Būnant prie mašinos su žmona paprašė aikštelės sargo raktų, sargas pasakė, jog mašina stovi nuo 2009 lapkričio mėnesio ir niekas negali jos užvesti. Jo, V. S. brolis paskambino numeriu, kuris buvo nurodytas ant automobilio. Buvo parašyta 2004 m. ,,Opel Vectra“, 4.500 eurų kaina. Asmuo, kuriam paskambino telefonu, pasakė, kad automobilį parduos už 4000 eurų, jis prisistatė vardu E., pasakė, kad turi atvažiuoti. V. S. prisimena, kad buvo šalta, ilgai laukė pardavėjo, jau buvo tamsu ir nieko turguje nebuvo, liko tik sargai, tuo laiku pasirodė pardavėjas, jis negalėjo taip pat užvesti mašinos, atsimena, kad 3 ar 4 val. prabuvo šaltyje, pasiūlė eiti namo, o rytoj užves mašiną, tam vaikinui kažkas netiko ir jis rado akumuliatorių ir užvedė mašiną. Tas vaikinas paprašė pavažiuoti iki degalinės, paprašė, kad jis, V. S. nuvažiuotų, sakė, kad neturi vairuotojo teisių, kai užpylė degalus, jis pasakė grįžti į turgų. Tada tas vaikinas pasakė, kad turi atvykti jo draugas ir nuvežti į Vilnių, pasiūlė forminti mašiną Kaune, bet vaikinas pasakė, kad neįmanoma, nes mašina iš Šveicarijos. Tas vaikinas pasakė, kad reikia forminti dokumentus tik Vilniuje, susitarė susitikti Vilniuje, susitikti prie Gariūnų turgaus. Ten, pasak V. S., buvo kitas jaunas žmogus, lyg tai pasivadino S. Jis jiems atidavė dokumentus iš karto, kai jis, V. S. peržiūrėjo dokumentus, nerado išvežimo deklaracijos. Tas vaikinas pradėjo skambinti, pasakė, kad buvo klaida. Pažiūrėjo, visi dokumentai lyg ir tvarkoje buvo, dar jis, V. S. paprašė kad duotų draudimą, draudimo jam nedavė. V. S. parodė, jog davė 100 eurų užstatą. Nuo turgaus nuvažiavo iki ,,Maxima“ bazės nusipirkti draudimą, jiems paaiškino, kad pagal tai negali apdrausti. Tada pernakvojo Kaune, nupirko draudimą ir naujas padangas, akumuliatorių, tepalus pakeitė. Nuvažiavus į pasienį, pasienyje reikėjo pereiti muitinę ir muitininkas negalėjo nuskanuoti dokumentų, pamanė, kad bloga kopija ir rankiniu būdu bandė, kompiuteris nieko nedavė, jie pasakė, kad deklaracija padirbta. Pasakė, kad mašina pavogta, iš jo, V. S. ir žmonos paėmė visus asmens dokumentus ir nuvedė į salę, kambarį pas tardytoją. Tardytojo laukė iki pusiaunakčio, buvo su žmona, buvo sudėtingas momentas, o, kad juos areštuos ir pasodins, nes neturėjo duomenų, kad ne jie tai padarė. Sunku buvo suprasti ir tai, kad mašinos jie nebeatgaus. Paskambino draugui, po to atvažiavo tardytojas, juos apklausė apie 1.5 val., apklausė atskirai, praleido 5 val. pasienyje, tada juos nuvežė iki pasieniečių bazės ir ten paleido. Nukentėjusysis V. S. teisme patikslino, kad automobilį jam pardavinėjo salėje sėdintis asmuo-E. D., o kaltinamajam K. Č. pinigus atidavė už pirktą automobilį-4000 eurų. Pasak V. S., jis turėjo vieną telefono numerį ir kai jiems pasakė, kad automobilis ,,Opel Vectra“ yra vogtas, jis, V. S. tą telefono numerį surinko, tačiau telefonas buvo išjungtas. V. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta ir neturtinė žala, buvo stresas jam ir jo žmonai, pasikeitė jo vidiniai nusiteikimai, prioritetų supratimas, net atėjęs į salę, striukę pasikabino ir paėmė telefoną, nes ten sėdi tie žmonės, kurie pardavė automobilį. Buvo nepatogumai, jie laukė to žmogaus šaltyje 3 val., jie tempė laiką. Pasak V. S., labai nemalonu, kai esi kambaryje, kai galvoji ar tave pasodins, ar ne, žmona isterijoje, sieloje pridergta. Sunku, stresas, tai dvasiniai išgyvenimai. V. S. prašo priteisti 5000 Lt, tai minimali suma. Pasak V. S. automobilio Opel Vectra dokumentai - mašinos eksporto deklaracija, pirkimo-pardavimo jam pateikti buvo suklastoti, nebuvo Lietuvos registre, dokumentai buvo padirbti, asmuo nenorėjo dokumentų tvarkyti Kaune.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2008-11-27, 28 Kauno turguje su savo kolegomis apžiūrėjo automobilį „Peugeot“, kuris stovėjo prie tralo, jį pardavinėjo K. ir jo sūnus E. D.. Tuo metu jis, A. D. pirkdavo automobilius Lietuvoje ir juos parduodavo Vokietijoje. Automobilis jam, A. D. tiko, jis buvo nei brangus, nei pigus, kokio jam reikia. Po to kai pakalbėjo su K., pastarasis pradėjo sakyti, kad paskambins žmonėms, kurie tą automobilį jam paliko. Suderėjo už 7800 eurų. Kai K. pradėjo kalbėti telefonu, pastarojo sūnus stovėjo už 50 m nuo jo, jam atrodė, kad jie kalbasi tarpusavyje, kaip po to suprato, jam buvo surengtas spektaklis. Jis, A. D. tą dieną negalėjo paimti automobilio, susitarė, kad po poros dienų paims automobilį, jam davė savo rekvizitus, davė CMR važtaraštį, užstatą 300 dolerių. Po ko K. pasakė, kad nesijaudintų, pasakė, kad iš Vilniaus paims automobilį, tranzitiniai numeriai jau gauti ir išsiskyrė. Jis, A. D. ramiai išvažiavo į Baltarusiją, trečiadienį pradėjo skambinti K. ir sakyti, kad skrenda į Šveicariją ir jis atvažiuotų pasiimti automobilį, nes reikia pinigų. K. pasakė, kada reikia atvažiuoti, nes eksporto deklaracija galioja tris dienas ir po to bus problemų muitinėje. Jis, A. D. Baltarusijoje padarė reikalingus dokumentus ir atvažiavo į Vilnių. Jį, A. D. pasitiko draugas, prie Gariūnų turgaus laukė, kol atiduos automobilį, automobilį perdavė E. D., K. sūnus, pastarasis jo 300 dolerių atidavė. Pasak A. D., jis atidavė jam 7800 eurų. Jis, A. D. pasakė, kad važtaraščiai nebuvo suštampuoti, jis paklausė kodėl nesuštampuoti, E. D. paėmė dokumentus ir 10 min. laikotarpyje atėjo ir pasakė, kad jau dokumentai suantspauduoti. Viskas vyko 8.20 val. ryto, po to jis, A. D. važiavo prie „Topocentro“ ir 11 val. jau buvo prie pasienio punkto, prie ko jį sulaikė ir atėmė automobilį. Po to kai jam, A. D. davė telefoną, paskambino K., pasakė, kad automobilis vogtas, pastarasis pasakė, kad negali būti. K. pasakė, kad nesijaudintų, pirmadienį paskambins ir tas žmogus, kuris pardavė automobilį, ne K., o kažkas kitas, jis atiduos pinigus, bet pinigų nebuvo. Antradienį atvažiavo į Lietuvą ir trijų dienų laikotarpyje jis, A. D. rado K., kur pastarasis gyvena. Pasak A. D., K. teisme tvirtina, kad pastarasis yra nukentėjęs, tačiau jis, Baltarusijos pilietis atvažiavo į Lietuvą, į nepažįstamą šalį ir po trijų dienų rado K., o pastarasis Lietuvoje gyvenantis negali surasti tų žmonių, kurie jam pardavė tą automobilį, jis buvo suinteresuotas, jam reikėjo ir jis surado. Kai jis, A. D. susitiko su K., jis pasakė, kad jam dviejų savaičių laikotarpyje turi gimti antras vaikas ir jis paprašė atiduoti pinigus. K. paklausė jo, A. D. ar jis davė telefono numerį policijai, jis atsakė, kad kai jį sulaikė jis davė pastarojo numerį, K. pasakė, kad pinigus į kanalizaciją išmestų. Ir K. daugiau neatsiliepinėjo į jo, A. D. skambučius, jis pastarojo paprašė atidoti pinigus, K. pasakė, kad jam nieko neatidavinės. A. D. paaiškino, kad tie asmenys šioje salėje yra (rodo į K. ir E. D.), pastarieji prisistatė savo vardais, E. jam neprisistatinėjo. Kaip jis, A. D. sumokėjo pinigus ir atėmė jo automobilį, jis asmeniškai su jais susitiko 2 kartus. Kai jau rado Gariūnų turguje K., jis pastarajam skambino, K. jam sakė, kad jis neskambintų, nes jis dabar Šveicarijoje, nors jis nuo pastarojo stovėjo už 15 m. Jis, A. D. pasakė K. atsisukti ir pakalbėti. Antrą kartą kai K. paskyrė susitikimą kelyje Vilnius-Kaunas, pastarasis jo, A. D. paklausė ar jo numerį davė policijai, tada ryte K. matė ir po to 16 val., tada pasakė, kad davė jo numerį policijai ir paprašė gražinti pinigus, K. pasakė, kad jis juos išmestų į kanalizaciją ir trečią kartą, kai atvažiavo pas K. į namus ir prašė gražinti pinigus, pastarasis pradėjo triukšmauti, jis apsisuko ir išvažiavo. Pasak A. D., kaip K. įgijo tą automobilį jam sakė, kad kažkas paliko automobilį iš K. pažįstamų, kažkoks V. ir jis nuėjo pavalgyti, jis turėjo atiduoti jam automobilį, bet atidavė K. sūnus E. Gavosi taip, kad jam, A. D. davė V. telefono Nr., bet tuo numeriu kažkodėl kalbėjo su E. Kai skambino tuo numeriu, pakėlė moteris ir pasakė, kad telefoną paliko namuose, jis, A. D. vėl surinko numerį, tada atsiliepė E., atsiprašė, kad paliko telefoną. Tai kalba apie tai, kad jokio V. nebuvo ir nėra. Situacija tame, kad jie norėjo surasti trečią asmenį ir pristatyti kaip V., bet gavosi, kad kai jis, A. D. pamatė kaip turguje E. važinėjosi su tuo jo automobiliu, pastarasis sustojo, atsiskaitė, padavė dokumentus, uždėjo antspaudus. Pasak A. D., K. pasakė, kad jo paprašė parduoti automobilį ir tuo pačiu sakė, kad jis buvo „Regitroje“ ir gavo numerius. Tai pasakė po to, kai buvo susitikę jau po to, kai iš jo paėmė automobilį, K. pasakė, kad nieko nežino, pinigus atidavė V. ir jis nežino nei kur jis, po to jam pasakė, kad su tuo V. susiskambino ir vakare susitiks ir atiduos pinigus. Bet kai vakare 16 val. pasimatė, K. jo, A. D. paklausė ar jis pasakė policijai pastarojo telefono numerį, atsakė, kad taip, K. pasakė, kad nieko pastarasis jam neduos. Pasak A. D., jam padaryta 15000 Lt moralinė žala, nes jam dėl išgyvenimų gimė anksčiau laiko kūdikis, dėl nervinės įtampos važinėdamas jau į akistatą sudaužė automobilį, nukentėjo jo kaip verslininko reputacija, turėjo įrodinėti, kad ne bendrininkas, o atsitiktinis pirkėjas. Jo, A. D. mėnesio pajamos 400, 380 eurų, 7800 eurų tai didelė suma jo šeimai. A. D. paaiškino, kad kai buvo tas įvykis, kartą, porą kartų per savaitę Lietuvoje lankėsi, lietuviškai apie 10 procentų supranta, suprato, kad E. yra K. sūnus, nes pastarasis pats jam pasakė. Raktelių gavo 2 nuo automobilių, panašu, kad jie buvo originalūs, apsitrynę, automobilis „Peugeot“ yra 2003 m. ar 2002 m., spynelės nebuvo laužtos, visos durys atsidarinėjo distanciniu raktu, durys buvo elektroninės, centrinis užraktas veikė, valstybinio numerio ant pačio automobilio nebuvo, bet salone K. parodė, kad „Regitroje“ gavo numerius, numeriai buvo baltai raudoni, skaičių neatsimena. Pasak A. D., jis asmeniškai pinigus padavė E. Vilniuje, Gariūnų turguje. Jis, A. D. pasakė K., kad pastarojo sūnus paėmė pinigus, tai jo šeima turi atiduoti, į ką jam K. atsakė, kad sūnus kvailas, kad pastarasis asmeniškai paėmė iš jo pinigus. Pasak A. D., kai kalbėjo telefonu, jam pasirodė, kad tai E., pastarasis neprisistatė, jis nedalyvavo atpažinime, Kaune rodė fotografijas, nuotraukose buvo K. ir E. D. ir trečias žmogus, kurio nepažino. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikinas, kuriam sumokėjo pinigus, yra K. sūnus. Pastarasis atrodo sekančiai: apie 22-25 metų amžiaus, 165 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 50 kg svorio, ovalaus veido, detaliau aprašyti negali, dėvėjo karinę kepurę nuleistais kraštais ant ausų. K. yra apie 50 metų amžiaus, apie 160-170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, žilais plaukais, įdubusiais skruostikauliais, žila barzda, smailiu smakru, didelėmis akimis, plonais rankų pirštais. K. galėtų atpažinti. Tiek pas K., tiek pas pastarojo sūnų yra „Adomo obuolys“. Užstatą 300 JAV dolerių padavė K., o likusią sumą 7800 eurų – K. sūnui. Perkant automobilį K. klausė, kas parduoda automobilį: ar privatus asmuo, ar firma. K. atsakė, kad firma. 2008-11-29, kai atvažiavo į Gariūnų turgavietę, K. sūnui davė CMR važtaraščius, kad firmoje uždėtų kampinį firmos spaudą. K. sūnus nuėjo, o grįžęs parodė važtaraščius ir pasakė, kad firma neturi kampinio spaudo. Tada paprašė, kad pastarasis dar kartą nueitų į minėtą firmą ir paprašytų darbuotojo užrašyti firmos duomenis ranka. K. sūnus tą ir padarė. Visą kitą važtaraščio dalį A. užsipildė pats, savo ranka. Kai K. sūnus padavė automobilio dokumentus. Apžiūrėjęs draudimo polisą pastebėjo, kad jis yra išduotas A. Š. vardu. A. paklausus, kodėl dokumentai yra fizinio asmens vardu, jis atsakė, kad šis asmuo yra firmos atstovas, todėl ir tvarkė automobilio dokumentus. Kadangi nesupranta lietuvių kalbos ir negalėjo visko perskaityti, patikėjo K. sūnumi. Kai K. sūnaus paklausė kodėl jie užrašė į pirkimo pardavimo sutartį automobilio kainą - 11 000 Lt, buvo atsakyta, kad taip išėjo. K. sūnus pareiškė, kad reikės iš naujo įkainuoti automobilį, bei tuo motyvuodamas nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties. Kadangi automobilį pirko su visais dokumentais, dviem automobilio rakteliais, todėl net neįtarė, kad jis gali būti vogtas (2 t., b.l. 109) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, paaiškino, kad praėjo 5 metai, tai dabar visko neatsimena, tada viskas buvo šviežia.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. B. parodė, kad buvo nuspręsta, kad reikia įmonėje automobilio „Mitsubishi Grand“ miniveno ir jis ieškojo tokio nuvažiavęs į Kauno turgų. 2009-06-27 buvo turguje, važiavo su žmona, pamatė šitą automobilį, automobilis buvo benzininis, geresne kaina, padoriai atrodantis, po stiklu buvo duomenys, jis, V. B. paskambino ir atsiliepė K. Č., kai vėliau sužinojo, susitarė apžiūrėti. Pasak V. B., jis skambino tokiu numeriu kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipė dėmesį į automobilio stovį, nes iš karto nepirko, negali pasakyti tikslaus laiko kiek važiavo iš Vilniaus, gal per pora valandų, atvažiavo dviese, buvo dar kitas vyrukas, kuris dabar yra salėje, buvo E. D. ir K. Č.. Jis, V. B. klausė dėl tepalų, techninius dalykus, viskas atrodė normaliai. Po to jis, V. B. atvyko 2009-06-01, važiuodamas į Kauną pasakė, kad nori dar kartą pamatyti automobilį ir gal būt pirks. Skambino tuo pačiu numeriu koks buvo už lango. Kalba buvo, kad automobilis buvo parvarytas. Antrą kartą skambinant buvo pasakyta, kad darbdavys neišleidžia ir atvažiuos tik po pietų, atvažiavo gal 16.30 val., atvažiavo vienas K. Č.. Pasak V. B., bendravo tik su K. Č., antro vyruko nematė, išvažiuojant susimokėjo už stovėjimą pasiskolinęs pinigų iš jo. Buvo jau „Regitra“ uždaryta. Dokumentai buvo, pasas originalus, atkreipė dėmesį, kad buvo Šveicariškas pasas. Jau aikštelėje buvo pritvirtintas automobilio registracijos numeris. Jis, V. B. pirmą kartą grįžęs po automobilio apžiūros, duomenų bazėje patikrino numerį, kad nebūtų suvaržymų, tokios informacijos nebuvo. Dokumentai, tai buvo raudona laikina registracija ir pažyma laikinos registracijos, kad registruota Lietuvoje su galiojančia data. V. B. paaiškino, kad „Kauferis“ - pirkimo dokumentas, kad pirkta iš Šveicarijos A. Š. vardu, jis nėra specialistas, bet visi dokumentai įtarimų nekėlė, kaina buvo gera, dizeliniai automobiliai tokie kainavo brangiau, o benzininiai būna pigesni, buvo padorus odinis salonas. Pasak V. B., nuvažiavo su žmona į banką ir pasiėmė pinigus, turėjo sutartį, užpildė tą pirkimo-pardavimo sutartį, sutartį pildė žmona, pastaroji pradėjo pildyti A. Š. vardu, o ant teisių parašyta A., A. Č. pasakė, kad buvo suklysta, gal pirkimo metu. Jis, V. B. paprašė nufotografuoti dokumentą, nuo kurio pildė pirkimo-pardavimo sutartį, kitą dieną „Regitroje“ pamatė, kad automobilis vogtas. Pasak V. B., atvažiavę asmenys neprisistatė vardais, vardais jie vienas kito nevadino, jie tuos visus dokumentus turėjo su savimi kartu. V. B. paaiškino, kad neturtinę žalą patiria dar ir šiandien, yra iš naktinės pamainos, kadangi jį turėjo pakeisti paleidžiant įrangą, jo darbas protinis, kuria programas, jam stresas, jis negali dirbti. Anot V. B., tą pačią dieną „Regitra“ jau nebedirbo, tikėjosi, kad spės, bet taip buvo tempiamas laikas, kad nespėtų, pasiruošta buvo stipriai ir nebuvo prie ko prikibti, komandoje buvo ne tik sukčius, bet ir specialistas automobilių prekybos. Kai sužinojo, kad vogtas automobilis, padėjo šita nuotrauka, kurią nufotografavo, tyrėjas pasakė, kad jei jie imsis šito darbo, tai užtruks, kad padėtų patys, pradėjo ieškoti ir pavyko. Pasak V. B., K. Č. sėdėjo už vairo, padavė pastarajam pinigus ir jis išlipo. Rakteliai turbūt automobilyje buvo, buvo vieni rakteliai, nepastebėjo, kad būtų sugadintos durų spynelės, automobilis buvo be priekaištų, dėl atsarginio rato neatsimena, koks buvo raktelis nežino, nėra specialistas.

Apklausta teisme liudytoja S. B. parodė, kad 2009-06-27 su vyru atvyko į Kauno turgų, susitarė susitikti su jaunuoliu, kuris turėjo parodyti automobilį. Jaunuolis vėlavo, atvyko dviese su kitu jaunuoliu, ji, S. B. mato pastarąjį šiuo metu salėje ir jį atpažįsta. Pirmą kartą jie tik kalbėjosi telefonu, kitą dieną jie nuvažiavo ir tarėsi susitikti. Pasak S. B., vyras kalbėjo su tuo asmeniu, tačiau pastarasis negalėjo tą dieną atvažiuoti. Sutartą dieną ji, S. B. nuvažiavo su vyru į Kauno automobilių turgų ir atvažiavo K. Č. ir kitas jaunuolis, kuris sėdi salėje, tuo metu pavardės nežinojo, dabar pavardes žino ir gali įvardinti, tai K. Č. ir jaunuolis sėdintis šalia pastarojo E. D.. Pastarieji atrodė kiek kitaip, nes nemažas laiko tarpas praėjo. Anot S. B., apžiūrėjo automobilį, vyras nusirašė duomenis ir galvojo pasitikrins, kad viskas gerai būtų, buvo viskas tvarkoj ir nusprendė tą automobilį pirkti. Pasak S. B., vėl susiskambino su jaunuoliu K. Č. ir sutarė laiką, kad dar kartą apžiūrėti automobilį ir apsispręsti, jaunuolis atvažiavo jau po 16 val., nusprendė pravažiuoti šituo automobiliu. S. B. paaiškino, kad išvažiuojant iš aikštelės reikėjo susimokėti, jaunuolis išlipo, bet grįžęs pasakė, kad pamiršo piniginę, ir gal gali pastarajam paskolinti, bet jei nepirks to automobilio, tai susiskambins su draugais ir šie paskolins. Pasak S. B., nusprendė įsigyti automobilį, bet privažiavę prie „Regitros“ pamatė, kad ji jau uždaryta, tada apžiūrėjus dokumentus jokių įtarimų nesukėlė, nuvažiavo į prekybos centrą, kur buvo bankas, pasiėmė 29 000 Lt. S. B. paaiškino, kad jaunuolis laukė jų automobilyje prie turgaus, kai atvažiavo, persėdo į pastarojo automobilį ir sudarė sutartį, atidavė jaunuoliui nuimtus pinigus, vyras norėjo nufotografuoti, bet šis nenorėjo, vyras išdrįso paimti jo vairuotojo teises ir nufotografavo nuotrauką ant teisių. Grįžo į Klaipėdą, nuvažiavę į „Regitrą“ suvokė, kad automobilis vogtas, bandė susisiekti telefonu, bet niekas neatsakė. Pasak S. B., po to davė į laikraštį skelbimą, kad nustatyti pastarojo asmens tapatybę, ant teisių buvo paprastas vairavimo mokyklos antspaudas, su tuo asmeniu nebuvo susisiekę, po to, kai iš jų buvo paimtas automobilis. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-06-27 su savo vyru V. B. nuvyko į Kauno automobilių turgų, kuriame V. B. išrinko pirkimui automobilį „Mitsubishi Grandis“. Dėl minėto automobilio įsigijimo V. B. bendravo su vaikinu apie 20-26 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veidas ovalo formos, plaukai trumpai kirpti, rudos spalvos, apatinis žandikaulis truputį atsikišęs į priekį. Atpažinti galėtų. Apžiūrėdamas parduodamą transporto priemonę vyras V. B. nusprendė pagalvoti ir jie išvyko į Klaipėdą. Papildo, kad su vaikinu, kuris parodė parduodamą automobilį, buvo jo amžiaus vaikinas, apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptais, šviesiai rudos spalvos plaukais, veidas be ypatingų požymių. Pamačiusi, atpažinti galėtų. Antrasis vaikinas dėl automobilio pardavimo su jos, S. B. vyru nesitarė, tik stovėjo šalia. 2009-07-01 su V. B. dar kartą nuvyko į Kauno automobilių turgų, kuriame iš anksto susitarę susitiko su tuo pačiu vaikinu, kuris 2009-06-27 parodė parduodamą automobilį. Vaikinas jos, S. B. vyrui bei jai pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Š. vardu. Minėtame pažymėjime buvo įklijuota vaikino, kuris pardavinėjo „Mitsubishi Grandis“, nuotrauka. Ji, S. B. ranka užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Minėto dokumento lapo apačioje, per apsirikimą, kaip transporto priemonės pardavėją įrašė „A. Š.”, nors lapo viršuje įrašė „A. Š.”. Ties pavarde „A. Š.” pasirašė vaikinas, pardavęs automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos, S. B. vyras V. B. pasirašė ties grafa „transporto priemonę pirko”. Už automobilį V. B. vaikinui A. Š. sumokėjo 29000 litų. Pildant pirkimo-pardavimo sutartį pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjime nurodyti A. Š. duomenys, o užsienio pirkimo-pardavimo dokumente, kurio originalo V. B. nedavė, nurodytas A. Š.. Į tai jai, S. B. vaikinas paaiškino, kad užsienyje neteisingai įrašė pastarojo asmens duomenis. Liudytoja papildomai parodė, kad dabar tiksliai datos nepamena kada pirmą kartą Kauno automobilių turguje apžiūrėjo automobilį „Mitsubishi Grandis“, nes praėjo daug laiko. Tą dieną atvyko kartu su vyru V. B., atvažiavo į Kauno automobilių turgų ieškodami automobilio savo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apėjus turgų susidomėjo būtent tuo automobiliu „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjo nebuvo, tačiau buvo paliktas viduje salono lapelis su pardavėjo numeriu, kurio dabar nepamena. Vyras iš jos, S. B. mobilaus telefono skambino pardavėjui, tačiau tą dieną pastarasis atvykti negalėjo. Kiek pamena, konkrečiai dienos dėl automobilio apžiūros vyras nesusitarė, tiesiog žadėjo dar susiskambinti. Apžiūrėti automobilio atvažiavo po kelių dienų. Prieš tai buvo net keletą kartų skambinta, tartasi dėl susitikimo, bet pardavėjas vis negalėjo. Iš kurio telefono skambino vyras, ar iš jos, S. B. ar iš savo nepamena. Sutartą dieną, kada tai buvo dabar tikrai nepamena su pardavėju taip pat jos, S. B. vyras ne kartą susiskambino derindamas susitikimo laiką. Pardavėjas atvyko į turgų kelintą valandą nepamena, bet atvyko ne vienas, kartu su juo buvo dar vienas vaikinas, kuris buvo apie 25 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptais šviesiai rudos spalvos plaukais, apie 190 cm. ūgio, daugiau apibūdinti negali, bet atpažinti galėtų. Pirmą kartą apžiūrėjus automobilį jie nieko nesutarė. Vyras pasiliko pardavėjo telefono numerį ir užsirašė kėbulo numerį ir išvažiavo. 2009-07-01 važiuojant į Kauną vyras paskambino automobilio ‚Mitsubishi Grandis“ pardavėjui dėl galimo susitikimo automobilio pirkimui ir derino laiką, tačiau konkretaus laiko nesutarė. Atvažiavus į Kauno automobilių turgų, dar kartą apėjo apžiūrėdami automobilius, ir nusprendė pirkti būtent „Mitsubishi Grandis“. Vyras V. B. paskambino pardavėjui tartis dėl pastarojo atvykimo į turgų. Pamena, kad pardavėjas iškart atvykti negalėjo, po to lyg ir nurodė atvykimo valandą, bet vis tiek vėlavo. Nežino, kokiu automobiliu atvyko pardavėjas, nes į turgų su automobiliu nėra galimybių įvažiuoti. Kadangi pardavėjas vėlavo, o jie norėjo suspėti užregistruoti automobilį „Regitroje“ Kauno filiale, esančiame prie turgaus, tik pardavėjui atėjus iškart nuvažiavo perkamu automobiliu iki „Regitros“. Pamena, kad tai buvo prieš 17 val., gal 16.50 val., bet „Regitra“ jau nebedirbo dėl kažkokių priežasčių. Tą dieną pardavėjas buvo vienas. Ar 2009-06-27 ir 2009-07-01 susitikimų metu pardavėjas minėjo iš ko įsigijo ir dėl kokių priežasčių parduoda automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepamena. Nepamena kiek ir kada buvo skambinta pardavėjui, be to kaip minėjo buvo skambinta ir iš jos, S. B. telefono, todėl konkrečiai įvardinti pokalbių negali, tik gali paaiškinti, kad visi skambučiai buvo skambinti derinant susitikimo laiko pirma apžiūrai, o vėliau ir automobilio pirkimui. Kitų pardavėjo numerių nežino. Apie automobilio techninę būklę sprendė pats vyras. Ar minėjo pardavėjas apie ankstesnius automobilių gedimus ar atliktus remonto darbus nežino, gal pardavėjas kalbėjo apie tai su jos, S. B. vyru. Pardavėjas, jos, S. B. vyro paprašytas, pildant pirkimo pardavimo sutartį jai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Š. vardu. Joje buvusi fotonuotrauka atitiko pardavėjo išvaizdą, todėl jokių įtarimų dėl dokumento tikrumo nekilo, o kitų galimų klastojimų požymių nepastebėjo. Vairuotojo pažymėjimas buvo seno pavyzdžio, įlaminuotas (4 t., b.l. 2-4, 5-6) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo pagarsinti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje, tikslaus laiko pasakyti negali, pasigedo asmens tapatybės kortelės. Apie asmens tapatybės kortelės dingimą pranešė Migracijos tarnybai 2009 metų vasario mėnesį. Paskutinį kartą asmens tapatybės kortelę matė 2008 metų vasaros pradžioje. Kur dingo asmens tapatybės kortelė nežino. Ar ją pavogė, ar pametė, negali pasakyti, nes ja beveik nesinaudojo. Paskutinį kartą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo išvažiavęs 2007 metais į Danijos Karalystę, kai tarnavo karinėse jūrų pajėgose, po to į užsienį išvykęs nebuvo. Automobilio „Peugeot 807“ nėra turėjęs, pirkęs ar pardavęs. Kas pirko automobilį „Peugeot 807“ jo paties vardu, o vėliau jį pardavė nežino ir neįtaria. Jokių dokumentų susijusių su automobilio „Peugeot 807“ pirkimu-pardavimu, nepasirašinėjo, tokio automobilio nedraudė. Kas jo vardu tokius dokumentus pasirašė nežino. Mano, kad tai įvykdė asmenys, kurie pasinaudojo jo asmens tapatybės kortele. Iš kur asmenys, pasinaudoję jo asmens tapatybės kortele sužinojo jo gyvenamosios vietos adresą, nežino ir paaiškinti negali. Šiuo metu niekur nedirba, išlaikomas tėvų. Automobilių prekyba niekada neužsiiminėjo. Turi nusipirkęs tik vieną automobilį, kurį registravo savo vardu, tai „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmenų, kurie užsiima automobilių prekyba, nepažįsta. (2 t., b.l. 148-149). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad E. D. ir K. D. nepažįsta. Nuo 2008-10-01 naudojasi tik vienu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Telefono numeriu (duomenys neskelbtini)naudojosi nuo 2008 metų vasario mėnesio. Kaip ir kokiu būdu šitas jo telefono numeris galėjo atsirasti ant automobilio „Peugeot 807“ draudimo sutarties, paaiškinti negali. 2008 metų spalio – lapkričio mėnesiais ir vėliau šituo numeriu nesinaudojo, nes jis buvo užblokuotas. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jam yra nežinomas, kam jis priklauso nežino. 2009-02-12 pranešdamas Migracijos valdybai apie asmens tapatybės kortelės dingimą, nurodė, kad asmens tapatybės kortelę prarado prieš porą mėnesių, nes tiksliai nežinojo kada ji dingo. Rašydamas Migracijos valdybai pranešimą apie dokumento praradimą aplinkybių nesureikšmino, negalvojo, kad kas nors galėtų ja pasinaudoti. Kodėl jo vardu yra registruotas automobilis „Mitsubishi Grandis“, nežino. Tokio automobilio niekada nebuvo registravęs savo vardu. Taip pat nežino kur šis automobilis yra. (2 t., b.l. 150)

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo V. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) parodymai, iš kurių matyti kad 2008-11-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje ir naudojosi spaudu „UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-11-26 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlį kreipėsi A. Š., kuris pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)1 ir paprašė apiforminti automobilį „Peugeot 807“, VIN: (duomenys neskelbtini). Kad tai ne A. Š. abejonių nekilo, nes asmuo nuotraukoje buvo panašus į asmenį, pateikusį asmens dokumentą. Be to ir pasirašinėjo panašiai kaip asmens dokumente. Asmuo prisistatęs A. Š. paprašė padėti įforminti muitinės dokumentus, kadangi jis turi pirkėją Baltarusijos Respublikoje ir tas pirkėjas yra individuali įmonė. Buvo sudaryta prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 119. Liudytojas pasidarė pateikto asmens dokumento kopiją, bei surašė transporto priemonės išlaidų pažymą. Kaip sakė A. Š., automobilį pirko Šveicarijoje ir pargabeno pats į Lietuvą. Buvo užpildyta eksporto deklaracija, pažyma-sąskaita, kurią pasirašė A. Š. ir iš karto pasiėmė. Prieš pildant deklaracijas, A. Š. pateikė Šveicarišką pirkimo pardavimo sutartį, transporto priemonės registracijos liudijimą. Užpildžius deklaracijas automobilis buvo pristatytas į muitinės postą Paneriai LTVR5000, Kirtimų g. 47B, Vilniuje, kur automobilis buvo patikrintas ir įformintos deklaracijos. Iš muitinės buvo gauta deklaracija, o A. Š. pateikė tranzitinę deklaraciją Nr. 08LTVR500010CA25D3. Automobilis „Peugeot 807“ liko pas A. Š.. Už muitinės sandėlio paslaugas atsiskaitė. Ant deklaracijos (CMR) Nr. 0068013 spaudą padėjo ir parašą 22-oje eilutėje pasirašė pats. Siuntėjo duomenis 1-oje grafoje taip pat užpildė, nes neturi kampinio spaudo, tačiau ar tai buvo padaryta 2008-11-27 ar 2008-11-29, tiksliai pasakyti negali, bet mano kad 2008-11-27. Ar blanko grafos buvo užpildytos ar ne neatsimena, bet mano, kad buvo užpildytos. Antspaudo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizito ant CMR blanko Nr. 0068013 įrašyti buvo atėjęs asmuo prisistatęs A. Š.. Kaip pasirodė, pastarasis buvo apie 20 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, mūvėjo kepurę, veido bruožų detaliai nurodyti negali, bet pamatęs galėtų atpažinti iš veido bruožų. E. D., K. D. nepažįsta. Asmens, kuris iš A. Š. pirko automobilį, nematė. Asmens, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), nepažįsta. (2 t., b.l. 190-192) Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. V. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Papildomai teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. parodė, kad iš matymo jis pažįsta salėje sėdintį žmogų (rodo į K. D.) ir jaunuolį iš krašto sėdintį (rodo į E. D.). Tuo metu jis, V. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atsimena apie tai, kad buvo įformintas su šveicarišku pasu automobilis, jis buvo sulaikytas. V. V. paaiškino, jog atsimena kaip viskas vyksta, ateina pas juos žmogus ir pareiškia, kad iš jo perka automobilį asmuo iš trečios šalies ir jis nori įforminti, pateikia techninį pasą ir pirkimo įsigijimo dokumentus. Jei asmuo neturi sutarties, tada jis kreipiasi kaip fizinis asmuo. Jie su tuo asmeniu sutarties neturėjo, paaiškino kaip galima įforminti, jis pasakė, kad galime sudaryti sutartį, kiek jis, V. V. atsimena asmuo pateikė originalią asmens tapatybės kortelę ir formino, surašė dokumentą. Atsimena, kad jis, V. V. bendravo su E. D.. Šitas asmuo (V. V. rodo į E. D.) labai panašus į asmenį, kuris prisistatė Š. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę ir pagal ją buvo sudarinėjama sutartis. Jam, V. V. jis, E. D. labai panašus į asmenį kuris buvo tada atėjęs. Tyrimo metu jam, V. V. buvo parodytos nuotraukos. Paklausė tyrėja ar pažįsta kažką iš tų asmenų. Kai jis, V. V. pamatė tą nuotrauką to žmogaus, pasakė, kad jis pateikinėjo dokumentus. Tada gal geriau atsiminė šį asmenį. Dabar laiko praėjo, tas žmogus tada buvo su kepure ar su kapišonu.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2008-11-21 tvirtino pažymą Nr. 5522977 automobiliui „Peugeot 807“, VIN: (duomenys neskelbtini) apie transporto priemonės laikiną įregistravimą. Asmuo registravęs automobilį pateikė transporto priemonės registravimo užsienyje liudijimą (Šveicarišką) Nr. 646376350, transporto priemonės įsigijimo dokumentą Nr. 20081015, draudimo polisą Nr. AJA2383555, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Visi minėti dokumentai buvo pateikti originalūs, o ne kopijos. Ar automobiliui nėra paskelbta paieška yra tikrinama automatiškai įvedus duomenis registravimo metu. Programa parodė, jog transporto priemonė nėra paieškoma. Apie tai, jog automobilis yra paieškomas suprato tik tada, kai atėjo oficiali užklausa iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kurioje buvo klausiama kas išdavė pažymą įregistruoti minėtą automobilį. Tada paskambino į VĮ „Regitra“ direkciją, kur jam paaiškino, jog programa nerodo, kad transporto priemonė yra paieškoma, jeigu paiešką paskelbusi valstybė nenurodo kas paskelbė paiešką. Tapatybę tvirtino kasininkė-registratorė G. I.. Š. gyvenamosios vietos adresas įvedamas automatiškai iš Gyventojų registro. Asmens registravusio automobilį „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini) negalėtų atpažinti. (3 t., b.l. 17). Tesiminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. M. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Papildomai teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. M. parodė, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini)vy, po automobilių sutikrinimo, jis atiduoda dokumentus, sutikrina duomenis ir gražina registracijos liudijimą. V. M. dabar sunku prisiminti tą konkretų asmenį. Tapatybę nustato kompiuteris, tapatybę patikrina specialistas, jis, V. M. pakviečia pagal pavardę, jie trys asmenys turi to asmens tapatybę patikrinti, asmens tapatybės kortelė buvo tapati, kortelė nepadirbta, adresas imamas iš Registrų, paklausus kodėl kitas adresas, jis, A. M. nurašė gyvenamą vietą, pildydamas užpildė to asmens duomenis, tik vizualiai galima nustatyti.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad daugiau kaip du metus yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėja automobilių prekyba, automobilių pervežimu. K. D. pažįsta, kadangi jis dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarpusavio asmeninių santykių nepalaiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. D. niekada nedirbo. Kai 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. D. taip pat parašė pareiškimą, dėl įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutvarkyti dokumentai, tai pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas K. D. vardu leidimas išvažiuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, automobiliais priklausančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis leidimas buvo duotas K. D., kuris kitą dieną pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą išvažiuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Tačiau K. D. darbe daugiau nepasirodė, leidimo negrąžino, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas. K. D. leidimo negrąžino, nors ir buvo nurodyta. Dėl to, kad K. D. negrąžino leidimo niekur nebuvo kreiptasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepranešta. Kokiu būdu pas K. D. galėjo atsirasti tušti 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų blankai su bendrovės spaudu ir jo parašu, negali paaiškinti. Tuščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų blankus su bendrovės spaudu ir jo parašu turi jo bendrovės darbuotojai, kurie užsiiminėja automobilių prekyba. Šie blankai skirti tam, kad darbuotojai galėtų registruoti automobilius būdami ne tik Vilniuje. Niekada dėl šių blankų problemų nekilo, nes jais negalima pasinaudoti, neturint automobilio pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, spaudo ir vadovo parašo (2 t., b.l. 68-69). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. G. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi, viskas taip ir buvo.

Papildomai teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. G. parodė, kad iš matymo pažįsta visus kaltinamuosius. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o 20 m. atstumu teritorijoje išdėstytos visos įmonės, tai vieni atvažiuoja vairuotojai, įmonės darbuotojai, praktiškai visi vienoje teritorijoje yra, kiti išvažiuoja, vienoje teritorijoje viskas yra. 2009 m. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonė užsiiminėjo automobilių pirkimu- pardavimu ir gabenimas, ekspedicija. Tie leidimai niekinis dalykas buvo, jie buvo dalinami, pavyzdžiui, jei moteris dirba buhaltere ir ją atveža vyras į darbą, tai duodi vyrui leidimą, kad įvažiuotų į teritoriją privačią. Bet gali įvažiuojant į teritoriją nepaprašyti to leidimo. Dabar, pasak R. G., sunku pasakyti kas kam davė tą leidimą.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. I. parodymai, iš kurių matyti, kad ji nepažįsta nei A. Š., nei E. D., nei K. D., nei K. Č.. Dirba (duomenys neskelbtini). 2008-11-21 pildė prašymą Nr. 5522977 ir jame pasirašė. Taip pat jame pasirašė klientas - A. Š.. Prašymą užpildė pati, klientui pateikus asmens tapatybės dokumentą. Pildant prašymą, klientas pateikė asmens tapatybės kortelę. Vizualiai sutikrino nuotrauką, esančią dokumente su ja pateikusio asmens išvaizda. Kaip atrodė A. Š., negali aprašyti. Kitų būdų sutikrinti ir įsitikinti asmens tapatybe, galimybių nėra. Pildant prašymą, įvedant pateikto asmens dokumento numerį, automatiškai kompiuterinė sistema parodo ar pateiktas dokumentas yra prarastas ar galiojantis. Prie 2008-11-21 prašymo Nr. 5522977 pridėtų dokumentų netikrino. Juos apžiūri Kaišiadorių grupės specialistai, kuriems pravedami kursai apie suklastotus dokumentus. Prašymą, kartu su prie jo pridėtais dokumentais, perdavė Kaišiadorių grupės specialistui - V. M.. Jis sutikrino dokumentus ir paprašė, kad atspausdintų pažymą apie transporto priemonės įregistravimą. Pažymą pasirašė V. M. ir perdavė klientui (3 t., b.l. 20-21). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja G. I. patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo Č. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2000 metų. Jam privaloma atlikti visus veiksmus, susijusius su transporto priemonės įregistravimu ir išregistravimu. Kadangi 2008-11-26 nebuvo registratorės G. I., todėl pats sudarė A. Š. prašymą Nr. 5530005, jam pateikus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsimena kaip atrodė šią kortelę pateikęs asmuo. Jo tapatybę sutikrino tik vizualiai žiūrėdamas į dokumente esančią fotonuotrauką ir į jį pateikusį asmenį. Darbo praktikoje nebuvo atvejo, kad asmens tapatybė nepasitvirtintų. Įvedęs A. Š. asmens tapatybės kortelės numerį, kompiuterinė sistema automatiškai sutikrino ir parodė, kad dokumentas galiojantis ir jo savininkas nėra nepaieškomas. Jei sistema parodo, kad dokumentas negaliojantis, prašymo sistema nepriima ir automobilis neįregistruojamas. Prieš apžiūrą A. Š. pateikė asmens tapatybės kortelę, transporto priemonės registracijos liudijimą, įsigijimo (automobilio) dokumentą. Po apžiūros sudarė prašymą Nr. 5530005 apie transporto priemonės įregistravimą. Prašyme įrašė pridėtus dokumentus ir jų numerius. Automobilio registracijos liudijimas buvo šveicariškas, automobilio įsigijimą patvirtinantis dokumentas Nr. 20081015 buvo įrašytas kaip lietuviškas, nors buvo surašytas vokiečių kalba. Gali būti, kad klientas pasakė, kad automobilį įsigijo Lietuvoje, todėl įsigijimą patvirtinantis dokumentas buvo įrašytas kaip lietuviškas. Prie prašymo Nr. 5530005 buvo pateiktas automobilio draudimo liudijimas (polisas). Šio dokumento kopijos neprivaloma daryti. Jį tik sutikrina, kad būtų galiojantis ir įrašytas tas pats automobilis. Po automobilio įregistravimo, draudimo liudijime įrašomas išduoto valstybinio numerio ženklas. Sudarant prašymą Nr. 5530005 sistema automatiškai priskiria valstybinio numerio ženklą. Atspausdintame prašyme pasirašė klientas. Sudarant prašymą, automobilio kėbulo (VIN) numerį sistema automatiškai sutikrina dėl jo paieškos. Prie „Eucaris“ duomenų bazės Šveicarija neprisijungusi, todėl duomenų meniu nėra nurodyta Šveicarijos. 2008-11-26 registruodami automobilį neturėjo galimybės prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos (SIS). Prašymą, bei prie jo pridėtus dokumentus pateikė vyr. specialistui V. M., kuris dar kartą patikrino visus dokumentus, apie tai pasirašė prašyme Nr. 5530005. Jis išdavė valstybinės registracijos numerio ženklus ir klientui pateikė pasirašytą pažymą apie įregistruotą automobilį. Neatsimena to asmens, kuris 2008-11-26 registravo automobilį „Mitsubishi Grandis“. 2008-11-21 išdavė pažymą apie kelių transporto priemonės apžiūrą, bei pasirašė. Prieš apžiūrą, asmuo pateikė asmens dokumentą, automobilio registracijos liudijimą, kurie įrašyti 2008-11-21 prašyme. Neatsimena asmens, kuris 2008-11-21 apžiūrai pateikė automobilį „Peugeot 807“. Papildo, kad 2008-11-26 automobilio „Mitsubishi Grandis“ šveicariškame registracijos liudijime buvo žyma (spaudas) „Anuliert“. Suprato, kad tai reiškia anuliavimą, tai yra - negaliojantis liudijimas. Tuo atveju, kai dokumente yra nesuprantamų įrašų, užrašų, spaudų, reikalaujama šio dokumento vertimo, visais kitais atvejais vertimų nereikia.(3 t., b.l. 22-23). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas Č. K. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad 2008-11-21 sistema nerodė kad automobilis paieškomas.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. L. parodymai, iš kurių matyti, kad nuo 2003 m. savo vardu jis yra paėmęs 9 abonentinius numerius. Vienu numeriu naudojosi pats, o kitus aštuonis išdalino pažįstamiems, kurie patys apmoka savo sąskaitas. SIM kortelę su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) davė pažįstamam vardu K., jo pavardės nežino, kuris gyvena Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. K. be šio abonentinio numerio buvo paėmęs dar du numerius ir jais naudojosi nuo 2005-2006 metų iki 2009-01-01. 2008 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena K. paskambino ir pranešė, kad daugiau nesinaudos jo SIM kortelėmis, nors sutartis turėjo baigtis tik po 4 mėnesių. K. pasakė, kad šeima pasiėmė naujus abonentus savo vardu. 2009 m. sausio mėnesį buvo užblokuotos visos SIM kortelės, kuriomis naudojosi K. Vieną iš trijų kortelių, kurios nepamena, buvo aktyvavęs, kad galėtų naudotis mobiliuoju internetu ir tai buvo 2009 metų vasario mėnesį. Kiek jam žinoma, K. užsiiminėja automobilių prekyba. (2 t., b.l. 141-142). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jis nuo 2000 metų kaip fizinis asmuo visoje Lietuvos Respublikoje kirto miškus. Išvežant nukirstą medieną reikalaujama asmens paso kopijos, kaip ir miško kirtimui leidimą gaunant. Savo asmens paso kopijas darydavo asmeniškai arba prašydavo tai padaryti vairuotojų. Vairuotojų vardų ir pavardžių nežino. Savo asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol turi ir naudojasi. Paso pametęs nebuvo. Prieš metus buvo praradęs asmens tapatybės kortelę, tačiau išsiėmė naują kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko atsirado ir senoji. K. D. ir E. D. duomenys jam nieko nesako, šių asmenų nepažįsta. Vilniuje, Karvaičių gatvėje, pažįstamų neturi.(2 t., b.l. 66-67). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas M. S. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. A. M. parodymai iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja ekspozijos aikšteles bendrovėms, kurios prekiauja automobiliais, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokioms bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoda leidimus nemokamai įvažiuoti ir išvažiuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Leidimai yra išduodami bendrovėms pagal jų prašymus. Bendrovė nuomojanti aikštelę rašo prašymą, nurodydama darbuotojų sąrašą, kam būtina išduoti leidimus. 2007-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė prašymą išduoti leidimus įvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją trims savo darbuotojams. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G., ar jo įgaliotas darbuotojas tame pačiame prašyme nurodė kitus asmenis, kurie turėjo gauti leidimus. Šie asmenys buvo įrašyti tame pačiame prašyme, ranka. Kas ranka įrašė darbuotojų pavardes, pasakyti negali, tačiau be direktoriaus R. G. žinios, leidimai negalėjo būti išduoti. Minėtame prašyme, kaip dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo nurodytas ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Jam leidimas buvo išduotas 2007-03-14. Išėjus darbuotojui iš darbo, leidimai turėti būti grąžinami. Ar K. D. leidimas buvo grąžintas, pasakyti negali, nes po kurio laiko leidimai yra naikinami, nefiksuojant ar buvo grąžinti ar ne. Leidimas įvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją yra niekur neregistruotas dokumentas, skirtas judėjimui po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, bei nemokamam įvažiavimui ir išvažiavimui iš teritorijos. Leidimai yra išduodami neterminuotai. K. D. nepažįsta. (2 t., b.l. 183-184). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A.A. M. patvirtino, jog šie jo parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. M. parodymai, iš kurių matyti, kad nuo 2008 m. vasario 5 d. ji dirba (duomenys neskelbtini) UADB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. lapkričio 21 dieną pildė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. AJA 2383555. Patikino, kad praėjus tokiam laiko tarpui neįmanoma smulkiai atpasakoti visų aplinkybių. Per dieną būna daug klientų, todėl visus įsidėmėti, neįmanoma. Pagal susidariusią praktiką, papasakojo, kad asmenų, besikreipiančių dėl automobilio draudimo sutarties sudarymo, asmens dokumentų netikrina, kopijų nedaro ir bendrovėje nepasilieka. Tik nurašo transporto priemonės duomenis nuo registracijos liudijimo. Nepamena kas kreipėsi dėl automobilio „Peugeot 807“ VIN: (duomenys neskelbtini) privalomosios draudimo sutarties sudarymo. Surašius draudimo sutartį pasirašo tas asmuo, kuris tiesiogiai kreipiasi. Draudimo sutarties liudijime Nr. AJA 2383555 pasirašyti galėjo ir kitas asmuo, o ne būtinai A. Š.. Nežino kaip nustatyti šio asmens, pasirašiusio liudijime, anketinius duomenis. Tokių duomenų neturi ir nesaugo. K. Č., E. D., K. D. anketiniai duomenys nieko nesako, šių asmenų nepažįsta. Iš patikrinus duomenų bazėje matyti, kad asmenys tokiais anketiniais duomenimis į bendrovę, dėl draudimo sutarčių sudarymo, nėra kreipęsi.(3 t., b.l. 9-10) Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad jo brolis V. S. nusprendė pirkti mašiną Lietuvoje, čia buvo 2010 m. pradžia, kaip tik po Naujųjų metų. Pasak J. S., jis pats, J. S. vaikštinėjo po Kaune po automobilių turgų ir pamatė, kad yra mašina „Opel Vectra“, gerų metų ir nebrangiai. Tais metais buvo vežta daug mašinų į Baltarusiją, palyginus su kitomis kaina šio automobilio nedidelė. Prie automobilio nebuvo pardavėjo, už stiklo buvo lapas su jame nurodytu telefono numeriu. Telefonu buvo sutarat galutinė kaina 4000 eurų, paklausė kodėl tokia kaina, pasakė, kad reikia muitą mokėti Lietuvoje. Susitarus kainą broliui tiko. Tada, pasak J. S., atvažiavo brolis su žmona šeštadienį, juos sutiko ir susitarė, kad atvažiuos mašinos ne savininkas, atvažiuos atstovas ir parodys automobilį. Tas atstovas, pasak J. S., atvažiavo po pietų. Paprašius automobilų aikštelės sargo automobilų raktų, jie bandė užkurti automobilį, bet neužkūrė. Arčiau vakaro atvažiavo E. (rodo į D. E.), jis pradėjo ieškoti akumuliatoriaus. Sargas pasakė, kad jau 16 val., reikia uždaryti aikštutę. Jie užkūrė Opelį, dar traukė. Pavažiavo, viskas tvarkoj buvo. Susitarė su J., kad reikia, kad apiformintų dokumentus. Susitarė, kad sutvarkys dokumentus, J. paaiškino, kad reikia varyti automobilį į Vilnių, į muitinę. Pasak J. S., jie visi dar nuvažiavo į degalinę, davė rankpinigius už automobilį. J. dar pasakė, kad į Vilnių turi atvaryti automobilį Opel kažkoks kitas žmogus, jo pažįstamas geras. Pasak J. S., jie parvarė mašiną, paliko jį, J. Kitas asmuo atstovas buvo asmuo vardu S., kuris labai panašus į Č. J. jiems dar sakė, kad jam rytoj egzaminas Atvažiavus į Gariūnų turgų kitą dieną, stovėjo mašina Opelis prie degalinės aikštelėje. Saulius sėdėjo mašinoje, buvo apsirengęs plonai, mašinoje buvo šalta. Sakė, kad mašina buvo nesušilusi. Jis, J. S. su broliu patikrino numerius, pažiūrėjo deklaracijas. Jie davė S. 4000 eurų. S. sako, kad pas jį yra pažįstamas, kuris paskolins pinigų užstatui grąžinti, atnešė litais 350 Lt. Jie pasiėmė grąžintą užstatą ir viskas baigėsi. Tada jis, J. S. nuvažiavo su broliu dar pasikeitė padangas ir grįžo į Kauną. S. jo broliui V. S. davė muitinės deklaraciją, nebuvo draudimo, dar davė automobilio ,,Opel Vectra“ pirkimo-pardavimo sutartį. Įtarimo jam, J. S. niekas nesukėlė, tik truputį gal kaina buvo žema. Dokumentus automobilio, jis, J. S. matė, tikrino, jam jie įtarimo nekėlė.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri užsiima automobilių saugojimu. Saugojimo aikštelė yra Kaune, automobilių turguje, adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjimo aikštelę nuomoja iš turgaus administracijos. Į mėnesį moka apie 1500 litų. Aikštelėje yra apie 30 vietų automobiliams, tačiau šiuo metu saugoma apie 10 automobilių. Saugojimas vyksta visą parą. Asmuo, norėdamas pastatyti savo automobilį į aikštelę turi pateikti savo asmens dokumentą, automobilio dokumentus. Nuo dokumentų nurašo kėbulo numerį, valstybinį numerį. Patys šių duomenų nesutikrina, pasitiki klientais. Aikštelė atidaroma 9 val. ryto, o uždaroma 17 val. Įleidus automobilį į aikštelę išrašo automobilių saugojimo sutartį, kuri paduodama vairuotojui, o antras egzempliorius lieka pas juos. Vėliau, apie priimtus saugojimui automobilius, daroma žyma žurnale, kuris pildomas, siekiant palengvinti apskaitą. Už saugojimą parai, klientas moka 3 litus. Prieš patenkant į aikštelę yra padaryta pagalbinė patalpa, kurioje jie sėdi. 2009-11-10 į saugojimo aikštelę apie 11 val. atvyko nematytas vyriškis, apie 50 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, detaliau aprašyti negali, nes neapžiūrinėjo. Be to, praėjo nemažai laiko, todėl ir atpažinti negalėtų. Vyriškis pateikė visus savo asmens ir automobilio dokumentus. Pagal jo tapatybės kortelę buvo matyti, jog tai asmuo pavarde R. Vardo, nebuvo įrašę, todėl patikslinti negali. Buvo pateiktas ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šveicariškas techninis pasas. Vyriškis, pastatęs automobilį, pareiškė, jog palieka automobilį pardavimui. Buvo ant lapelio surašyti automobilio duomenys, bei kaina. Kiek pamena, šis vyriškis paminėjo, kad yra iš Vilniaus. Dar pareiškė, jog šį automobilį palieka iki Naujųjų metų. Kadangi šio automobilio kaina buvo žema, norinčių ją įsigyti buvo daug. Tikslios kainos dabar pasakyti negali, nes nepamena, bet tikrai buvo nerealiai žema. Pamena, jog buvo daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių įsigyti šią mašiną, tačiau kiek jam žinoma, pardavėjas nenorėjo lietuviams parduot, motyvuodamas, jog dideli muito mokesčiai, o automobilis vežtas ne iš Europos Sąjungos šalių. Automobilis iš stovėjimo aikštelės išvyko 2010-01-15. Atvyko jaunas studentas iš Vilniaus, bent taip jis prisistatė. Pareiškė, jog „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo tėvo, bei nori pasiimti. Šio vaikino atpažinti taip pat negalėtų, nes neįsižiūrėjo. Jis buvo atvykęs vienas. Jis pateikė prieš tai matytą automobilio dokumentą - techninį pasą. Automobilį išleido iš aikštelės. Šio vaikino duomenų neprašė, bei netikrino. Tai neaktualu jiems. Koks tiksliai automobilis buvo išvarytas iš saugojimo aikštelės, nesiteiravo, be to jam buvo neįdomu. Tik dabar sužinojo, jog šis automobilis buvo vogtas. (4 t., b.l. 184-185). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A.A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo mtu duoti jo parodymai yra teisingi.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. D.-V. parodė, kad K. D. yra jos tėtis, o E. D. yra jos brolis. Liudytoja parodė, kad prieš 4,5 metų, buvo jų namuose toks incidentas. 2008 metų rudenį, atvažiavo pas juos į namus 3 vyrai, ji atidarė duris ir tie vyrai reikalavo jos, J. D. tėčio. Jie kalbėjo rusiškai, ji, J. D. matė prie durų 2 vyrus, trečias buvo mašinoje. Ji, J. D. pakvietė tėtį, pro langą viską matė, kaip jie aiškinasi. Nieko negirdėjo. Vyrai buvo aukšti, vardų jų nežino.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. V. parodė, kad kaltinamasis K. D. yra jo uošvis, E. D. žmonos brolis, gyvena kartu su uošviu. Liudytojas D. V. parodė, kad jis prisimena atvejį dėl automobilio, kai buvo atėję trys vyriškiai, atėjo pas juos į namų kiemą prie pat durų. Jam, D. V. liepė pasitraukti ir nesikišti į pokalbį, jie neprisistatė, jie kalbėjo rusiškai, 2 rusiškai kalbėjo, o kitas lietuviškai, jie kalbėjo apie kažkokį „Peugeot“ automobilį su uošviu. Jie sakė, kad tai pokalbis tarp jo, D. V. uošvio. Jis, D. V. pasakė, kad dalyvaus pokalbyje. Tie vyrai sakė, kad bus blogai uošviui dėl automobiliio. Su kokiu automobiliu atvyko tie vyrai, jis, D. V. nežino. Dienos metu tai buvo. Jo, D. V. žmona atidarė duris, ji jį ir uošvį pakvietė. Prie durų stovėjo 3 žmonės. Automobilio jis, D. V. nematė su kuriuo tie vyrai atvyko.

Asmens parodymo atpažinti metu iš nuotrauką, liudytojui A. D. buvo pateiktos keturių asmenų nuotraukos, tarp kurių buvo A. Š. nuotrauka. A. D. neatpažino nei vieno asmens, kuriam 2008-11-29 mokėjo pinigus už automobilį „Peugeot 807“ ir kuris galėtų būti K. sūnus. (2 t. b.l. 114-115)

Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas A. Š. iš pateiktų keturių fotonuotraukų, tarp kurių buvo E. D. nuotrauka, neatpažino jam pažįstamų ar matytų asmenų (2 t. b.l. 151-152)

Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas A. Š., iš pateiktų keturių fotonuotraukų, tarp kurių buvo K. D. nuotrauka, neatpažino jam pažįstamų ar matytų asmenų (2 t. b.l. 153-154)

2009-01-14 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti transporto priemonės registracijos liudijimas, pažyma sąskaita Nr. 90113, transporto priemonės draudimo sutartis Nr. 12 1912501, draudimo sutarties liudijimas AJA Nr. 2385555, VĮ Regitra pažyma Nr. 5522977, Baltarusijos važtaražtis CMR, paimti poėmio metu 2008-11-29 pas A. D.. (1 t. b.l. 151).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, liudytojas V. V. iš pateiktų keturių fotonuotraukų, tarp kurių buvo E. D. nuotrauka, atpažino E. D., kaip tą, kuris 2008 m. lapkričio 26 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliu sutartį dėl prekių saugojimo muitinės sandėlyje, dėl automobilio „Peugeot 807“ ir pateikė A. Š. asmens tapatybės kortelę, bei tas pats asmuo, kuris po kelių dienų atnešė CMR (krovinio važtaraštį) ir paprašė uždėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudus. Asmenį atpažino iš veido bruožų visumos, bei įsitikinęs tvirtai ir neginčijamai.(2 t. b.l. 193-194)

VSAT prie LR VRM Dokumentų tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11-26 nurodyta, kad pateiktas tirti Šveicarijos Konfederacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. TG 60019, išduotas transporto priemonei (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagamintas pagal Šveicarijos Konfederacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras, be pirminio turinio rekvizitų pakeitimo.(1 t. b.l. 93-94)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1083)-IS1-1169 nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas.(1 t. b.l. 98-99)

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/8737/16/LT/08 nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2008-10-26 pavogtas Šveicarijoje iš „SED-CAR“ adresu: CH-8304 WALLISELLEN WIEDENHOLZSTR.10, kartu su dar dviem automobiliais (Mitsubishi Grandis, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), bei Opel Vectra, kurio VIN: (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 101-102)

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/3602/32/LT/09 nurodyta, kad K. D. yra žinomas Šveicarijos teisėsaugos institucijoms, kaip asmuo per 10 metų eksportavęs 45 automobilius, bet nėra įrodymų kad šis asmuo būtų susijęs su automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Pajero, kėbulo Nr.: (duomenys neskelbtini) vagystėmis. (1 t. b.l. 117)

Žemesnės instancijos teismas

2009-05-28 kratos protokole užfiksuota kratos atlikimo eiga K. D. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: automobilis Mitsubishi Pajero, VIN: (duomenys neskelbtini), du neužpildyti blankai užrašu: „certificat de ussion“, M. S. paso kopija, valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3vnt.), automobilio Mitsubishi Pajero VIN: (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas, du neužpildyti blankai su užrašu „Kaufvertrag“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo blankas, išlaidos mašinoms A4 formato, transporto pirkimo-pardavimo sutartis 2009-04-22 pasirašyta N. D. BMW 320 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis automobiliui Aprilla Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis automobiliui VW Passat Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui VW Golf Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, registracijos deklaracija Nr. A1306105, PVM sąskaita-faktūra Nr. 073, serija SAIG, automobilio MB VIN: (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Opel Vectra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio MB registracijos liudijimas VIN: (duomenys neskelbtini) su prisegtu kasos čekiu Nr. AG 215451, juodos spalvos užrašų knygutė, sąsiuvinys su užrašu „Clasic“, Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas Nokia, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), automobilio Mitubishi Pajero užvedimo rakteliai-3 vnt., du kompiuteriai.(1 t. b.l. 169-170)

CDB informacinėje sistemoje nurodyta, kad automobilis Mitsubishi Pajero, VIN: (duomenys neskelbtini) yra paieškomas Šveicarijoje.(1 t. b.1. 177-178)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4831)-IS1-4680 nurodyta, kad Mitsubishi Pajero, VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. (1 t. b.l. 183-184)

VSAT prie LR VRM Dokumentų tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11-105 nurodyta, kad tyrimui pateikti transporto priemonių registracijos liudijimai: Nr. ZH 339569, išduotas Mercedes Benz V220 CDI ir Mitsubishi Pajero 3.5 GDI, yra tikri, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų, nėra. Tačiau tikėtina, kad transporto priemonių registracijos liudijimų blankai, išduoti automobiliams Mercedes Benz V220 CDI ir Mitsubishi Pajero 3.5 GDI yra užpildyti ne įstaigos įgaliotos tai daryti. Nustatyti ar rekvizitų užpildymai yra atlikti nustatyta tvarka, nustatytu šriftu ir identifikuoti įrenginį, kuriuo buvo atspausdinti rekvizitų užpildymai, nėra galimybės.(2 t. b.l. 23-25)

Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos pasų poskyrio pranešime nurodyta, kad A. Š. 2006-01-04 buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 gautas A. Š. pranešimas apie tai, kad asmens tapatybės kortelė prarasta.(2 t. b.l. 164)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro administratorė pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui K. D. buvo išduotas 2007-03-14. (2 t. b.l. 182)

Žemesnės instancijos teismas

2011-06-22 atlikta krata K. Č. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurios metu paimti šie dokumentai ir daiktai: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1600“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (be dangtelio ir sim kortelės), sąsiuvinis su įrašais darytais ranka, A4 formato su skaičių įrašais, A4formato lapas su įrašais ranka, nedidelis lapas su įrašais ranka, studento praktinio mokymo sutartis, praktikos dienoraštis, sulaužyta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota K. Č. vardu. (2 t. b.l. 86-87)

2009-05-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. D., kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tarpininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu „V.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 126)

2009-10-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus telefoninių skambučių išklotinės analizę matyti, kad 2008-11-21 05.06 užfiksuotas išeinantis skambutis į E. D. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė. Liudytojas A. D. parodė, kad 2008-11-26 apie 13 val. K. D. skambino automobilio pardavėjui „V.“, dėl automobilio kainos. Į telefono numerį (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas įeinantis skambutis 12.53, pokalbio trukmė 48 min., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su A. D. buvo bendrauta 2008-11-27 14.42 val. 60 sek., 2008-11-28 12.05 val.161 sek., 15.13 val. 49 sek., 2008-11-29 07.31 val. 43 sek., 08.28 val. 13 sek., 16.00 val. 263 sek., 16.47 val.6 sek., 18.58 val. 8 sek., 19.45 val.145 sek. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė gauta nuo 2008-12-01 iki 2008-12-15. Atlikus analizę matyti, kad A. D. su K. D. bendravo: 2008-12-02 12.48 val. 184 sek., 13.03 val.192 sek., 14.25 val. 112 sek., 14.48 val. 32 sek., 14.54 val.36 sek., 16.00 val. 184 sek., 13.03 val.192 sek., 14.25 val. 112 sek., 14.48 val. 32 sek., 14.54 val., 36 sek., 16.00 val. 35 sek., 18.16 val. 19 sek., 18.17 val. 64 sek., 2008-12-03 10.45 val. 99 sek. K. D. mobiliojo ryšio telefone A. D. telfonas (duomenys neskelbtini) įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“. (2 t. b.l. 135)

UAB „Tele2“ pranešime nurodoma, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami.(2 t. b.l. 138)

UAB „Eurocom“ pranešime nurodyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. L. a.k. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 140)

Žemesnės instancijos teismas

VĮ „Regitra“ pranešime nurodoma, kad 2008-11-21 Kaišiadorių grupėje buvo laikinai įregistruota transporto priemonė Peugeot 807, VIN:(duomenys neskelbtini), laikinaisiais numeriais -(duomenys neskelbtini). Pažymą apie laikiną įregistravimą tvirtino specialistas V. M.. (3 t. b.l. 12)

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės mokesčių Inspekcijos pranešime nurodyta, kad K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) verslo liudijimai laikotarpyje 2002-2009 išduoti nebuvo, individualios veiklos, neregistravo. (3 t. b.l. 58)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. B. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo K. Č. nuotrauka, iš bendrų veido bruožų atpažino K. Č. kaip 2009-07-01 Kauno turgavietėje pardavusį automobilį Mitsubishi Grandis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikusį vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įklijuota ši nuotrauka. (3 t. b.l. 184-188)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. B. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo K. Č. nuotrauką iš veido bendrų bruožų, veidas ovalo, atsikišusio apatinio žandikaulio, atpažino K. Č., kuris 2009-07-01 Kauno automobilių turguje pardavė automobilį Mitsubishi Grandis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įklijuota ši nuotrauka. (4 t. b.l. 7-11)

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 687 nurodyta, kad automobilio Mitsubishi Grandis su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Variklio tipas ir numeris (duomenys neskelbtini) atlikti gamykliniu būdu, originali automobilio spalva nepakeista. (3 t. b.l. 86-89)

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 729 nurodyta, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo Kaišiadorių grupės pažymoje Nr. 553005 apie transporto priemonės laikiną registravimą atspaudas VĮ „Regitra“ Nr. 11 ir VĮ „Regitra“ vyr. specialisto spaudas yra atlikti rašaliniu spausdintuvu. VĮ „Regitra“ Kauno filialo Kaišiadorių grupės pažymoje Nr. 553005 apie transporto priemonės laikiną registravimą parašas atliktas ne ranka, o yra atliktas rašaliniu spausdintuvu (3 t. b.l. 164-167)

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad automobilis Mitsubishi Grandis, VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-16 iki 2008-10-25 iš sudaužytų automobilių stovėjimo aikštelės laikotarpiu nuo 2008-10-16 iki 2008-10-25d. (3 t. b.l. 83)

Žemesnės instancijos teismas

2009-07-10 tarnybiniame pranešime nurodytai, kad nukentėjęs V. B. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei juo bendravo su asmeniu „A. Š.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). (4 t. b.l. 29)

2012-12-12 tarnybiniame pranešime nustatyta, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio vartotojas yra V. B. kontaktavo su asmeniu, prisistačiusiu A. Š., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini): 2009-06-27 14.29, 2009-06-27 14.41, 2009-06-27 16.09, 2009-07-01 12.06, 2009-07-01 13.45, 2009-07-01 08.04, 2009-07-01 12.06, 2009-07-01 13.45, 2009-07-01 16.43 2009-07-01 10.56. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio vartotojas yra asmuo, pasivadinęs A. Š., skambučių išklotinės analizę matyti, kad buvo kontaktuota su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. B.: 2009-06-27 13.17, 2009-06-27 13.36, 2009-06-27 14.29, 2009-06-27 14.41, 2009-06-27 13.17, 2009-06-27 13.36, 2009-06-27 14.41, 2009-06-27 16.09, 2009-07-01 08.04, 2009-07-01 10.56, 2009-07-01 11.25, 2009-07-01 12.06, 2009-07-01 13.23, 2009-07-01 13.30, 2009-07-01 13.45, 2009-07-01 08.04 , 2009-07-01 13.23, 2009-07-01 16.43, 2009-07-01 11.25. (4 t. b.l. 51-52)

Žemesnės instancijos teismas

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. S. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo E. D. nuotrauka, iš smulkaus pailgo veido atpažino E. D., su kuriuo 2010-01-15 apie 16.30 val. Kauno automobilių turgaus 15-oje aikštelėje susitiko prie jo parduodamo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos ir su juo susitarė nupirkti šį automobilį už 4000 eurus. (4 t. b.l. 169-170)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. S. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo K. Č. nuotrauka, iš jauno amžiaus, pailgos veido formos, akių formos, kiek siauresnių, bei lūpų formos, atpažino K. Č., kuris 2010-01-16 apie 16.40 – 16.50 val. prie Gariūnų turgavietės jam perdavė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jam sumokėjo 4000 eurų. (4 t. b.l. 171-172)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(645)-IS1-1681 nurodyta, kad automobilio Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. (4 t. b.l. 102-105)

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad automobilis Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2008-10-25 17.00 iki 2008-10-26 16.00 val., adresu: CH-8304 WALLISELLEN, iš daužtų automobilių aikštelės kiemo. (4 t. b.l. 109)

Žemesnės instancijos teismas

2010-04-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J., kitaip „(duomenys neskelbtini)“, abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo 2009-11-10 iki 2010-01-17, telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio mėn. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausia kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), bet jau naudojant telefoną, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), gruodžio mėn. daugiausia kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva), 2010 m. sausio 8 d. buvo daug kartų kontaktuota su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva).2010-01-13, nuo 14:19 val. iki 15:30 val. buvo 5 telefoniniai skambučiai tarp liudytojo J. S., abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu J. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 bazinės stoties (toliau-BS) Nr. A29, adresu (duomenys neskelbtini) (Pilaitės mikrorajonas). 2010-01-14, laikotarpyje nuo 14:29 val. iki 17:37 tarp minėtų asmenų buvo 7 kontaktai. Jų metu chronologine tvarka pagal laiką, J. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS, adresu: (duomenys neskelbtini). (Valkininkų prieigos); (duomenys neskelbtini).2010-01-15 buvo 7 kontaktai tarp liudytojo J. S. ir J., kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie šių TELE2 BS (chronologine tvarka pagal laiką): 09:35 val. ir 11:24 val., (duomenys neskelbtini) (Pilaitės mikrorajonas); 14:27 val., (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu registruota (duomenys neskelbtini)); 15:12 val. (duomenys neskelbtini) (Pilaitės mikrorajonas); 16:21 val., (duomenys neskelbtini).; 18:13 val., (duomenys neskelbtini); 18:28 val., (duomenys neskelbtini).2010-01-17, nuo 13:54 iki 14:16, tarp J. S. ir J. buvo 4 kontaktai, jų metu J. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie šių TELE2 BS (chronologine tvarka pagal laiką): 13:54, 13:59, 14:00 val., (duomenys neskelbtini) ir 14:16 val., (duomenys neskelbtini); 2010-01-15, 15:50 val., J., kurio abonentas (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo prisirišęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini), skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S.). S. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo prisirišęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus J. naudojamo telefono IMEI: (duomenys neskelbtini), kontrolę nustatyta, kad be šiame telefone naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-01-05 iki 2010-02-18 šiame telefone buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris, kurį apklausos metu pateikė E. D.). Taip pat, 2010-02-06/08 buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) o nuo 2010-02-22 iki 2010-03-23 naudotas Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie numeriai priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“ (Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-11-12 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat iki dabar naudojamas Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-01-15 19.20 val. iš telefono, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini) abonentas (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS (pranešimą) S. Nr. (duomenys neskelbtini).S., abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo 2010-01-14 iki 2010-01-16, telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). 2010-01-14 16:21 ir 16:22 val. skambinta TELE2, išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ Nr. 117, abonentui prisijungus prie TELE2 BS adresu: (duomenys neskelbtini).2010-01-15 18:00 val. liudytojas J. S. skambino S., kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS adresu (duomenys neskelbtini). 2010-01-16 buvo 7 kontaktai tarp liudytojo J. S. ir S., kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS (chronologine tvarka pagal laiką): 09:35 val., (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu registruota (duomenys neskelbtini)); 13:05 val., (duomenys neskelbtini), 14:59 val., (duomenys neskelbtini); 15:04 ir 15:15 val., (duomenys neskelbtini); 16:19 val., (duomenys neskelbtini); 16:32 val., (duomenys neskelbtini).2010-01-15 19:20 val. įeinantis SMS siųstas iš Nr. (duomenys neskelbtini). S. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini).2010-01-16 16:21/22 val. buvo praleistas skambutis abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu S. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini) (Lazdynų mikrorajonas), 16:39, 16:45, 16:47/48 val. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo S., kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini) (Gariūnai), bei 17:27/28 val., prisijungęs prie TELE2 BS, adresu (duomenys neskelbtini) (registruota (duomenys neskelbtini)).Atlikus S. naudojamo telefono IMEI: (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad iki jame naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-10-31 iki 2010-01-14 buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyta, kad nuo 2009-12-04 iki dabar, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). S. skambinusio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefone IMEI: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo naudotos SIM kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2009-12-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2009.12.13 ). (5 t. b.l. 21-22)

2010-05-12 priimtas nutarimas susipažinti su informacija, dėl E. D. (duomenys neskelbtini), įtariamai jo naudojamų (duomenys neskelbtini), K. D., abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. namų (duomenys neskelbtini), nežinomų asmenų abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių (įeinančių, išeinančių), trumpųjų tekstinių pranešimų (SMS) išklotinės su celėmis, jų adresais ir duomenys apie IMSI, bei IMEI: (duomenys neskelbtini) gavimo.(b. b.24-25 l. V t ).

UAB „EUROCOM“ pateikė informaciją apie tai, kad abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) priklauso K. D., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta detali abonento ataskaita (b. b. 66-88 l. V t ).

2010-10-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus telefoninių skambučių išklotinės, IMEI ir IMSI kontrolės duomenis, bei atlikus analizę nustatyta, jog automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėjęs J., kitaip „(duomenys neskelbtini)“, abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojęs nuo 2009-11-10 iki 2010-01-17, telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio mėnesį kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, o, taip pat, ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-05-18 UAB „Eurocom“ raštą priklauso K. D., gyv. (duomenys neskelbtini). 2009-11-10 K. D. skambino telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo naudojamas telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini).Telefone su IMEI: (duomenys neskelbtini) viso buvo naudoti ir naudojami 4 telefonų numeriai:

Žemesnės instancijos teismas

E. D. priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas ir naudojamas 6 telefonuose (juose be šio numerio buvo naudoti telefoniniai numeriai):