- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-674-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- B. N.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. N. (toliau – B. N.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą ar mokslą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, B. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. B. N. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: ne anksčiau kaip nuo 2017 m. birželio 26 d., tikslesnis laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nebuvo nagrinėjama, naudojosi didelės vertės turtu – Vokietijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Mercedes – Benz GL 500 4Matic“, 44750 eurų vertės, kuris buvo pagrobtas laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 26 d. 23.00 val., iki 2017 m. birželio 27 d. 8.30 val., Diuseldorfo mieste, Vokietijos Respublikoje, žinodamas, kad minėtas automobilis gautas nusikalstamu būdu, iki 2017 m. birželio 28 d., apie 23.20 val., tai yra, iki tol, kol nevykdžius policijos pareigūno reikalavimo sustoti, minėtas automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu B. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį jį išteisinant, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. B. N. teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius prielaidas, o ne objektyvių įrodymų pagrindu. Nuteistasis nurodo, kad automobilio „Mercedes – Benz GL 500 4Matic“ jis nevairavo, juo nevažiavo ir nei apie jo vagystę, nei apie tai, kad jis buvo įgytas nusikalstamu būdu, nei apie jo vairavimo, sustabdymo, palikimo aplinkybes nežino. Nuteistojo teigimu, įtarimas jam buvo pareikštas ir jis yra nuteistas nepagrįstai. Apelianto teigimu, byloje jis davė nuoseklius parodymus.
2.2. Skunde nurodoma, kad liudytojas R. L. davė pakankamai nuoseklius parodymus, kurie patvirtina ir nuteistojo parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto liudytojo parodymų apskritai nevertino, darydamas klaidingą prielaidą, kad liudytojas siekia padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2.3. Apelianto teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į jo prašymą išsamiai ištirti jo 2017 m. birželio 28 – 29 dienomis naudoto telefono pokalbius, kurie patvirtintų nuteistojo nurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi tarnybiniais pranešimais, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės.
2.4. Skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(2355)-IS1-4281, kurioje nenurodyta kas, kada ir iš kur paėmė kvapus, kur juos laikė, ar teisingai jie buvo paimti ir saugomi. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad minėtų kvapų pavyzdžiai neaprašyti, nenufotografuoti, nenurodytas kas juos paėmė, kas dalyvavo paėmime, ar jie tinkamai supakuoti laikymui, ar yra užantspauduoti ir pan. Nuteistojo teigimu, nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog minėti kvapai buvo paimti 2017 m. birželio 29 d., o tyrimui pateikti 2018 m. liepos 31 d. t. y. praėjus daugiau nei metams laiko. Specialisto išvadoje nurodoma, kad kvapo pėdsakai ir foninis kvapas paimti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriaus kvapų banko, tačiau neanalizavo kaip minėti kvapai atsirado šiame skyriuje, kas juos pateikė, kokie konkrečiai kvapai buvo paimti, kas paėmė minėtų kvapų pėdsakus ir pan. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. spalio 13 d. išvada Nr. 11-1648(17), 11-1950(17), 11-1965(17), tačiau visiškai jos netyrė. Pasak apelianto, apylinkės teismas nevertino kokią įrodomąją reikšmę turi minėta specialisto išvada, kai tyrimui nepateiktas objektas, kuris tiriamas. Apelianto teigimu, minėtos specialisto išvados nėra objektyvūs ir patikimi įrodymai, patvirtinantys jo kaltę.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytojų, policijos pareigūnų V. R. ir D. S. parodymais, tačiau neaišku kokiu pagrindu nustatyta, jog minėtų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis vairavo pagrobtą automobilį „Mercedes Benz“. B. N. taip pat teigia, kad nors teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai parodė, kad B. N. nepažįsta, tačiau apylinkės teismas vertindamas įrodymus padarė išvadą, kad liudytojai gali klysti, dėl praėjusio ilgesnio laiko tarpo, tačiau vertindamas nuteistojo parodymus padarė išvadą, kad jis privalo viską atsiminti, o jei kokių aplinkybių neprisiminė – vertino tai kaip B. N. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2.6. B. N. teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kadangi nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad jis įgijo ir naudojosi automobiliu „Mercedes – Benz GL 500 4Matic“, žinodamas, kad šis yra gautas nusikalstamu būdu.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis M. B. prašė jį išteisinti, jo gynėja advokatė Stanislava Jorudienė apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. N. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Žemesnės instancijos teismas
5. Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo B. N. kaltė įrodyta skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino B. N., padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustačius liudytojo R. L. buvimo vietos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d., į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino jo giminaitis B. N. ir paprašė parvežti jį iš Lenkijos. Liudytojas nurodė, kad nepamena iš kokio miesto B. N. jį prašė parvežti. Liudytojo namuose nebuvo automobilio, kadangi juo buvo išvykusi žmona, todėl R. L. nuvyko į B. N. mamos D. N. darbovietę, esančią Tauragės mieste, parduotuvėje „Senukai“ ir iš ten pasiėmė jai priklausantį automobilį „Mercedes Benz E-Class“. Į Lenkiją minėtu automobiliu jis išvyko 2017 m. birželio 28 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena. Liudytojo teigimu, važiavo pagrindiniais keliais, taip kaip rodė navigacija, jis negalėjo nurodyti, kada tiksliai kirto Lietuvos – Lenkijos pasienį, bet jo manymu – maždaug po dviejų valandų. R. L. negalėjo nurodyti kokį miestą privažiavo nuvykęs maždaug 200 – 300 kilometrų Lenkijos Respublikos teritorijoje. Kelionės metu B. N. jam vis skambindavo į mobiliojo ryšio telefoną. Vieno iš skambučių metu B. N. R. L. paprašė, kad šis nupirktų 10 litrų kuro. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokioje degalinėje pirko kurą. Prie miesto susitiko su B. N., kurį raudonos spalvos lengvuoju automobiliu atvežė du tamsaus gymio asmenys. Liudytojas minėto automobilio markės neįsidėmėjo, taip pat negalėjo pasakyti kiek valandų tuo metu buvo. B. N. išlipus iš automobilio, jis paprašė paduoti R. L. pirktą kurą, kurį padavė jį atvežusiems asmenims. B. N. atėjo į R. L. vairuojamą automobilį ir atsisėdo keleivio vietoje. Šiek tiek pavažiavę asmenys nusprendė pamiegoti, miegojo automobilio salone. Liudytojas negalėjo nurodyti kiek tiksliai laiko ir prie kokio kelio jie miegojo. Jiems atsibudus tęsė kelionę į Lietuvą, tačiau negalėjo nurodyti, kas tuo metu vairavo automobilį. Važiuojant link Lietuvos R. L. nuėjo į mišką atlikti gamtinių reikalų ir jam pasidarė bloga, aptemo sąmonė. Liudytojo teigimu tai įvyko dėl to, jog jis serga cukriniu diabetu, todėl, jo manymu, tuo metu jam buvo „nukritęs cukrus“. R. L. nurodo, kad jį rado kažkokie žmonės, atgaivino ir jis atsirado ant kelio, kuris buvo asfaltuotas, bet kokia tiksliau tai buvo vietovė, jis taip pat negalėjo nurodyti. Tuo metu automobiliu prie jo privažiavo B. N.. R. L. iš karto sėdo už vairo ir važiavo namo į Tauragę. Bevažiuojant, apie 00.00 val., Jurbarko mieste juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad yra pavogtas automobilis „Mercedes Benz“ ir paprašė jų pateikti rūbus bei daiktus, kuriuos jie turėjo prie savęs. R. L. nurodė, kad pateikė kelnes, kurias mūvėjo, tamsios spalvos džemperį, batus, navigaciją ir kitus daiktus. Po to, kai pateikė daiktus, jie grįžo į Tauragę. Apie jokį pavogtą automobilį „Mercedes Benz“ jis nieko nežino. Vertinant tokius liudytojo parodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nupasakodamas kelionės detales liudytojas pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, nenurodė detalių, kurias būtų galima patikrinti, teigdamas, kad tam tikrų aplinkybių neprisimena arba nežino. Pats B. N., duodamas parodymus nurodė, kad dėl jo parvežimo į Lietuvą jis susisiekė su R. L. ir su juo bendravo pastarojo telefono numeriu – (duomenys neskelbtini). Vėliau, liudytojui pradingus, B. N. iš minėto telefono numerio R. L. ieškojo skambindamas į ligonines, tačiau byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 195 – 196) paneigia B. N. ir R. L. nurodytas aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. birželio 29 d. Jurbarke sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo vyko B. N. ir R. L.. Minėti asmenys savanoriškai, pagal savanoriškų daiktų dokumentų protokolą pateikė daiktus. B. N. pateikė (1 t., b. l. 106 – 107) navigaciją „Tom Tom“, navigaciją „Garmin nuvi“. R. L. pateikė (1 t., b. l. 111 – 112) telefoną „Nokia X1“, navigaciją „Power max“ bei jos kroviklį,. Minėti renginiai buvo pateikti duomenų nuskaitymui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriui. Nuskaičius minėtuose įrenginiuose esančius duomenis buvo nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X1-01“ 2017 m. birželio 28 d. buvo skambinta iš abonento, kurio numeris +(duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 28 d. skambučių laikas: 04.26 val. bendrauta 00:00:09; 04.25 val. bendrauta 00:00;06; 04.18 val. bendrauta 00:00:21; 03.17 val. bendrauta 00:00:13; 03.07 val. bendrauta 00:01:12. Iš mobiliojo ryšio telefono aparato „Nokia X1-01“ 2017 m. birželio 28 d. skambinta į abonentą, kurio numeris +(duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 28 d. skambučių laikas: 02.35 val. bendrauta 00:00:00; 02.23 val. bendrauta 00:00:00; 02.32 val. bendrauta 00:00:20; 01.22 val. bendrauta 00:02.56 val. Iš tarnybiniame pranešime esančių duomenų matyti, kad iš liudytojo R. L. mobiliojo telefono „Nokia X1-01“ 2017 m. birželio 28 d. yra skambinta tik laikotarpiu nuo 01.22 val. iki 04.26 val., kitų reikšmingų skambučių, tame tarpe ir pagalbos, nefiksuota. Minėtame pranešime užfiksuotos aplinkybės paneigia tiek R. L., tiek B. N. dėl kelionės į Lietuvą nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, R. L. parodymus pagrįstai vertino kaip siekimą padėti B. N. bei galimai ir pačiam nebūti susietam su kaltinime nurodyta nusikalstama veika, todėl jais nesivadovavo. B. N. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į jo prašymą ištirti jo 2017 m. birželio 28 – 29 dienomis naudoto telefono pokalbius. B. N. teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tarnybiniais pranešimais, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos patikimumu, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2355)-IS1-4281 (1 t., b. l. 33 – 38) ir 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1648(17), 11-1950(17), 11-1965(17) (1 t., b. l. 20 – 28) nustatytomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, minėtos išvados nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamos kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai, patvirtinantys jo kaltę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1648(17), 11-1950(17), 11-1965(17) nustatyta, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Mercedes-Benz GL 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, rasta juodų ir pilkų medvilnės pluoštų, vienodų su B. N. bliuzono ir sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Mercedes-Benz GL 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės ir ant B. N. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, žalios striukės, pirštinių), rasta vienodų mėlynai violetinių pašalinių medvilnės pluoštų. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Mercedes-Benz GL 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės ir ant B. N. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, pirštinių), rasta vienodų tamsiai pilkų pašalinių cheminių pluoštų. Yra tikimybė, kad B. N. bliuzonas ir sportinės kelnės kontaktavo su automobilio „Mercedes-Benz GL500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdyne, nuo kurios lipnia juosta nurinktos mikrodalelės pateiktos tirti. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Mercedes-Benz GL 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, nėra B. N. žalios striukės audeklo ir pirštinių trikotažo pluoštų, mėlynos spalvos striukės, kelnių ir pirštinių apsauginės dangos polimerinių medžiagų mikrodalelių. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nuriktomis nuo automobilio „Mercedes-Benz GL 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, nėra mikrodalelių (pluoštų, odos) iš R. L. drabužių (bliuzono, džinsinių kelnių, diržo), ant šių objektų taip pat nėra vienodų pašalinių pluoštų ir nepluoštinės prigimties mikrodalelių. Nustatyti, ar kontaktavo R. L. drabužiai ir automobilio „Mercerdes-Benz GL500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynė, nuo kurios lipnia juosta nuriktos mikrodalelės pateiktos tirti, negalima. Apylinkės teismas, analizuodamas aukščiau aptartos išvados rezultatus nustatė, kad nors išvada ir yra tikėtino pobūdžio, tačiau teismas vertindamas atsitiktinio sutapimo galimybę pažymi, jog ji yra visiškai minimali. Analizuojant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvados Nr. 140-(2355)-IS1-4281 rezultatus nustatyta, jog tikėtina, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose 2017 m. birželio 29 d. vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Mercedes Benz GL500 4MATIC“ (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, yra B. N. kvapas. Tikėtina, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose 2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, Kalvarijų sav., Sangrūdos sen., Miklausės k., iš automobilio „Mercedes Benz GL500 4MATIC“ (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, yra K. J. kvapas. Kvapo pėdsakuose, paimtuose 2017 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), iš automobilio Mercedes Benz GL500 4MATIC“ (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, nerasta R. L. kvapo. Remiantis minėtos išvados pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tikėtina, jog B. N. kvapo pėdsakų nustatyta ant dviejų automobilio vidaus objektų. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese galimos tokios specialiųjų žinių panaudojimo formos – tai ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada arba dokumentai, surašyti pagal proceso šalių prašymą (konsultacinė išvada), arba civilinėje ar administracinėje byloje surašyta specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-789/2019). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis ne vien specialisto išvadomis, tačiau vadovavosi ir liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais ir įvertinęs minėtų įrodymų visumą, tarpusavio sąsajas, pagrįstai konstatavo, kad B. N. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta.
8. Apelianto teigimu, liudytojų V. R. ir D. S. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi taip pat nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo argumentus laiko deklaratyviais, kadangi išanalizavus minėtų liudytojų parodymus konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pagrindo abejoti liudytojų V. R. ir D. S. parodymais, nėra. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog minėti liudytojai galėjo neteisingai perteikti jiems žinomas aplinkybes. Abu liudytojai parodė, kad 2017 m. birželio 28 d. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. Abu nurodė, kad autobusų stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę vairavo nuteistasis B. N.. Asmenį pareigūnai atpažino pagal duomenų bazėje esančią nuotrauką, kadangi norėjo patikrinti, kam priklauso jo vairuojamas automobilis. Tiek V. R., tiek D. S. nuosekliai papasakojo minėto automobilio stebėjimo aplinkybes, taip pat aplinkybes apie kito automobilio stabdymą, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Sutiktina ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog liudytojų parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra identiški pirmiesiems, kad juose yra smulkių neatitikimų, vertintina kaip praėjusio laiko įtaka. Nors B. N. teigimu, teismas nepagrįstai liudytojų parodymuose esančius neatitikimus vertino kaip praėjusio laiko įtaką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, kuriems darbe kasdien tenka susidurti su panašiomis situacijomis, sekti ir stebėti skirtingus asmenis, todėl normalu, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui yra sunku smulkiai nupasakoti konkretaus įvykio aplinkybes. Vertinant šių liudytojų parodymus kartu su B. N. parodymais darytina išvada, kad tuo laiku, kai pasak nuteistojo jis ieškojo pradingusio R. L. bei skambino į įvairias gydymo įstaigas, jį matė policijos pareigūnai, tačiau į juos dėl dingusio giminaičio jis nesikreipė ir pagalbos neprašė. Tiek V. R., tiek D. S. parodymai patvirtina aplinkybę, kad B. N. parodymai apie netikėtą R. L. pradingimą bei jo paieškas yra išgalvoti, siekiant pateisinti savo buvimą Lenkijos – Lietuvos pasienyje, kaltinime nurodyto vogto automobilio „Mercedes Benz“ sulaikymo laikotarpiu.
9. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Veikai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnį svarbu tai, kad asmuo žino, jog turtas, kurį jis įsigyja ar naudoja yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą, turto, kurį jis įgyja, gavimo būdą. Analizuojant aukščiau aptartus įrodymus, skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad nuteistojo B. N. parodymai visų surinktų įrodymų kontekste yra nelogiški ir neįtikinami, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip siekis byloje nustatytas gaktines aplinkybes paaiškinti sau naudinga linkme. Nekonkretūs ir neišsamūs R. L. parodymai pagrįstai įvertinti kaip siekis padėti B. N.. Specialistų išvadomis nustatyta, kad yra tikimybė, jog B. N. drabužiai kontaktavo su automobilio „Mercedes Benz GL500“ priekine kairės pusės (vairuotojo) sėdyne, taip pat nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose 2017 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Mercedes Benz GL500“, nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, yra B. N. kvapas. Šios aplinkybės patvirtina, kad B. N. buvo vogtame automobilyje, o remiantis liudytojų parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog B. N. stebėjo aplinką, lydėdamas pagrobtą automobilį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad B. N. suvokė, jog naudojasi didelės vertės turtu veikdamas kaip vykdytojas, žinodamas, kad turtas didelės vertės ir įgytas nusikalstamu būdu, todėl pirmosios instancijos teismas B. N. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įvertindamas jų visumą, dėl ko pagrįstai konstatavo, jog B. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra ir skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo B. N. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.