Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-10-13 apie 16.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos A. D. atžvilgiu, t. y. rankomis ją pastūmė, po ko pastaroji nukrito ant grindų, tada, pasiėmęs vaikščiojimo ramentą, sudavė jai vieną smūgį į dešinės rankos žastikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos nariai A. D. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ir paaiškino, kad tądien, t. y. 2016-10-13, būdamas neblaivus, be mamos A. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pas kurią tuo metu buvo, žinios, paėmė 50,00 Eur ir nuėjęs į parduotuvę, kurioje nusipirkęs maisto bei alkoholio, grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini) kai apie 16.30 val. į jo namus, (duomenys neskelbtini), atėjusi mama pareikalavo atiduoti pinigus ir raktą nuo buto. Jis mamos reikalavimams nepakluso, pastūmė mamą, kuri nukrito kambaryje ant grindų. Paėmęs ramentą, juo sudavė mamai vieną kartą į dešinę ranką ir išėjo. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Mamos atsiprašė, mano, kad mama jam atleido.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2016-10-13 apie 16.30 val., ji į namus (duomenys neskelbtini) grįžusio neblaivaus sūnaus V. D. paprašė atiduoti raktą nuo buto ir pinigus, kuriuos sūnus prieš tai buvo paėmęs. Tai išgirdęs, sūnus susierzino ir ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės, tada, paėmęs jos vaikščiojamąją ramento lazdą, užsimojęs sudavė jai smūgį į dešinės rankos žastikaulį, taip sukeldamas jai skausmą. Bijodama, kad smurtas nesitęstų, apie tai pranešė policijai. Dėl ramentu suduoto smūgio jai skauda dešinės rankos žastikaulį (b. l. 18).

Iš tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyrė A. D. (b. l. 9-10).

Iš Asmens blaivumo testo Nr. 3318 matyti, kad 2016-10-13 17 val. 08 min. V. D. nustatytas 3, 55 promilių girtumas (b. l. 26).

Iš 2015-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. D. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-10-13 apie 16.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos A. D. atžvilgiu, t. y. rankomis ją pastūmė, po ko pastaroji nukrito ant grindų, tada, pasiėmęs vaikščiojimo ramentą, sudavė jai vieną smūgį į dešinės rankos žastikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos nariai A. D. fizinį skausmą.

Spręsdamas dėl kaltinamojo V. D. baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), kad atsiradusios pasekmės nėra sunkios – sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 47-52), nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-73), nedirba (b. l. 55), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 56), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ar priklausomybių grupei (b. l. 58).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. D. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta kiek didesnė nei minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė (BK 48, 61 str.) ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažintina vienu trečdaliu.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (b. l. 65), jog kaltinamajam V. D. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurią teikiant dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo susidarė 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. D. nepriteistinos (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., V. D. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 72² str., V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., laiką, kurį V. D. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2016-10-13 iki 2016-10-14, t. y. 1 parą), pakeisti į 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., įskaityti į bausmę.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. D. palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – ramentą, palikti nukentėjusiajai A. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.