- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-566-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03499-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Skolininkas
- D. S.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03499-2012-2
Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 32.5.; 122.2.; 122.4.
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo18 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutarties, dėl priverstinės skolos išieškojimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB Ūkio bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu (2 – 3 b. l.) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš D. S., prašydamas pradėti priverstinį 185 000 Lt negrąžintos paskolos, 19 868,03 Lt palūkanų, 22 027,08 Lt delspinigių išieškojimą, nukreipiant į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo AB Ūkio banko pareiškimą ir pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą;
Areštavo D. S., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, 3,9500 ha ploto žemės sklypą,esantį (duomenys neskelbtini); 32,8100 ha ploto žemės sklypą,esantį(duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką D. S. bei jo sutuoktinę I. S., kad negrąžinus 226 895,11 Lt skolos ir 142,00 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai. Nurodė įkeisto turto savininkui, kad nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas D. S. (44 – 47 b. l.) prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, areštuoto turto vertė ženkliai viršija skolos dydį, pareiškėjas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, kai skolininkas aktyviai siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus, tačiau bankas į tai neatsižvelgė ir dėl banko nustatytų didelių palūkanų ir delspinigių skolininko padėtis susikomplikavo, skolininkas patyrė nuostolių, o atsigaunant žemės ūkio sektoriui ir kai galėjo vykdyti savo įsipareigojimus bankui, tada bankas su juo nesiderėjo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (69 – 73 b. l.) prašo palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkas ilgą laiką nevykdė savo prievolių, skolininkui buvo ne kartą suteiktas papildomas terminas prievolei įvykdyti, tačiau jis tuo nepasinaudojo, skolininkas buvo tinkamai įspėtas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Banko pareiškimo padavimo dieną teismui prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs ir bankas turėjo teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, kuris įkeistas antriniu įkeitimu užtikrinant prievolių pagal 2009-05-05 Kredito sutartį Nr. KR01-003/09 įvykdymą ir kurios terminas buvo pasibaigęs daugiau kaip metus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB Ūkio bankas 2012-06-06 pateikė teismui prašymą dėl turto arešto, kuriame prašė pradėti priverstinį 226 895,11 Lt skolos išieškojimą iš įkeisto turto (2 – 3 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-06-08 nutartimi areštavo įkeistą skolininko turtą ir įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką D. S. bei jo sutuoktinę I. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (37 – 38 b. l.).
Apeliantas D. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodo, kad areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė nei reikalaujama išieškoti skolos suma, be to, pareiškėjas nepagrįstai ir vienašališkai nutraukė su skolininku kreditavimo sutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB Ūkio bankas šios aplinkybės nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu jog, teismas neprivalo analizuoti įkeisto turto vertės sumažėjimo ar padidėjimo, turto arešto apimties turto vertės atžvilgiu, nes įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad areštuojamas įkeistas turtas ir nereiškia, kad bankas neturi teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Įkeisto turo arešto paskirtis yra tik įspėti skolininką bei įkeisto daikto savininką apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, taigi kreipimasis į teismą su pareiškimu yra tik skolininko ir įkeisto daikto savininko įspėjimas. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu pareiškimu. Šalims susitarus dėl skolos, bankas gali ir nesikreipti į teismą su pakartotiniu prašymu – parduoti įkeistą D. S. turtą iš varžytynių.
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia ir tuo argumentu, kad AB Ūkio bankas nepagrįstai vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, o teismas šios aplinkybės nenagrinėjo. Pažymėtina, kad naujai formuojamoje teismų praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos teisėjas negali apsiriboti tik formaliu veiksmų atlikimu, o turi teisę ir pareigą veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kreditorius AB Ūkio bankas, vadovaudamasis LR CK 6.217 str. ir 6.218 str., bei 2008-06-13 Kredito sutarties Nr. KR01-120/08 bendrosios dalies 5.1. punktu, esant 14.1.1-14.8 punktuose nurodytoms aplinkybėms, t.y. skolininkui nemokant kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų, nelaukdamas sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, pagrįstai nutraukė su skolininkais sudarytą sutartį, prieš tai 2011-11-29, 2011-12-07, 2012-02-29 raštais įspėjęs skolininkus apie sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ir galimas pasekmes, be to, nustatęs papildomą terminą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Nustačius papildomą terminą ir skolininkui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreditorius pagrįstai vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį prieš terminą. Pareiškimo padavimo dieną, prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs (baigėsi 2012-04-25), todėl atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad be pagrindo pareiškėjas AB Ūkio bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai areštavo įkeistą D. S., nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti įstatyminio pagrindo nėra. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutartį palikti nepakeistą.