Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-575-1047-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-575-1047-08
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1047/2008Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas 2007 m. liepos 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą viešosios įstaigos „Litsafaris“ direktoriui D. M. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad D. M. esant darbo sutarties požymiams, tačiau be darbo sutarties, leido dirbti jo vadovaujamoje įmonėje R. S. , R. J. ir V. K. . Protokole pažymėta, kad 2007-07-19 patikrinimo metu inspektoriai nustatė, kad įmonėje dirbo V. K. , su šia darbuotoja darbo sutartis pasirašyta nebuvo. Patikrinus šios darbuotojos įdarbinimo faktą pagal „Sodros“ nelegalaus darbo faktų nustatymo informacinę sistemą, 2007-07-20 ji dar nebuvo įdarbinta VšĮ „Litsafaris“. Pagal šiuos duomenis įmonėje tuo metu nedirbo nei vienas darbuotojas. Protokole taip pat nurodyta, kad 2007-07-10 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje buvo gauti R. S. bei R. J. prašymai (Nr. APS-1-3999 ir APS-1-3998) dėl jų nelegalaus darbo fakto VšĮ „Litsafaris“ bei nesumokėto darbo užmokesčio. Patikrinus šių darbuotojų įdarbinimo faktą pagal „Sodros“ nelegalaus darbo faktų nustatymo informacinę sistemą nustatyta, kad apie jų įdarbinimo faktą „Sodrai“ nebuvo pranešta. Su R. S. bei R. J. 2007 m. birželio 15 d. buvo pasirašytos darbo sutartys, kuriose nurodyta, kad R. S. pradeda dirbti nuo 2007 m. birželio 25 d., o R. J. – nuo 2007 m. birželio 28 d. Tačiau R. S. paaiškino, kad jis dirbo nuo 2007 m. birželio 15 d., o R. J. teigimu, jis dirbo nuo 2007 m. birželio 20 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad su V. K. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, o su R. S. ir R. J. darbo sutartys buvo pasirašytos 2007-06-15. Pastarieji darbo sutartyse numatytu laiku dirbti nepradėjo.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Teismas konstatavo, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai ir kad asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ str. sudėtį (LVAT 2005 m. liepos 14 d. aprobuotos rekomendacijos). Teismas konstatavo, kad tarp VšĮ “Litsafaris“ ir V. K. buvo sudaryta civilinė sutartis - 2007-06-22 tarp VšĮ „Litsafaris“, kaip organizatoriaus, ir V. K. , kaip agento, buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, pagal kurios 1.1 p. VšĮ „Litsafaris“ įgaliojo V. K. pardavinėti poilsio kelialapius: poilsinius, poilsinius-pažintinius ir kt. Tą pačią dieną buvo sudarytas priedas prie tarpininkavimo sutarties, pagal kurį VšĮ „Litsafaris“ įsipareigojo V. K. mokėti atlygį, skaičiuojamą procentais nuo gautų sumų. Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Litsafaris“ yra registruota kaip kelionių agentūra, o pagal Turizmo įstatymo 2 str. 5 d. kelionių organizatorius gali verstis turizmo verslu tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus). Teismas padarė išvadą, kad susiklostę santykiai tarp VšĮ „Litsafaris“ ir V. K. neturėjo darbo sutarties požymių, nustatytų DK 93 str. Sutarties šalys nesitarė dėl konkrečių V. K. pareigų ar darbo funkcijų, V. K. neįsipareigojo paklusti nustatytai darbo tvarkai. Be to, šalys susitarė, kad V. K. atlyginimas bus mokamas tik už pasiektus konkrečius rezultatus – parduotus kelialapius – o tai būdinga civilinei sutarčiai. Pagal 2007-06-22 sutarties 3.2.1 p. V. K. įsipareigojo realizuoti kelialapius savo ar VšĮ „Litsafaris“ biuruose, todėl patikrinimo metu jos buvimas VšĮ „Litsafaris“ nereiškia darbo santykių buvimo. Taip pat teismas nustatė, kad 2007-06-15 tarp VšĮ ir R. S. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Sutartyje buvo sulygta dėl DK 95 str. 1, 3 d. nustatytų būtinųjų sutarties sąlygų ir ši darbo sutartis buvo įregistruota VšĮ „Litsafaris“ darbo sutarčių registracijos žurnale. Be to, 2007-06-15 tarp VšĮ ir R. J. taip pat buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Teismo vertinimu, R. S. ir R. J. pasirašytos darbo sutartys su VšĮ „Litsafaris“ paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, kad D. M. leido dirbti jo vadovaujamoje įmonėje R. S. ir R. J. . Darbo sutarčių sudarymo faktus pripažįsta ir liudytojai R. S. bei R. J. . Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad R. S. ir R. J. darbo sutarčių sudarymo ir darbo pradžios datos nesutapo, nereiškia kad D. M. veikoje yra ATPK 41³ str. sudėtis. Kita aplinkybė, t.y. nepranešimas VSDFV pareigūnams apie darbo sutarčių sudarymą su R. S. ir R. J. , taip pat savaime nesudaro ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad atėjus darbo sutartyse nustatytai darbo pradžios datai nei R. S. , nei R. J. į darbą neatvyko. Šią aplinkybę patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Todėl teismas konstatavo, kad administracinė byla D. M. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

III.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė, kad V. K. dirbo civilinės sutarties pagrindu. V. K. darbas turėjo visus darbo sutarčiau būdingus požymius, numatytus DK 93 str. – ji buvo sutarusi dėl konkrečių pareigų ėjimo, paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, patikrinimo metu ji dirbo VšĮ „Litsafaris“ patalpose, su ja buvo sutarta dėl atlyginimo ir kitų darbo sąlygų. Taip pat, apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino R. S. bei R. J. darbą VšĮ „Litsafaris“, neteisingai taikė DK 99 str. 3 d. Paaiškina, kad 2007-06-15 pasirašius darbo sutartis jie pradėjo dirbti anksčiau, nei darbo sutartyse buvo numatyta jų darbo pradžia (t.y. R. S. turėjo pradėti dirbti tik nuo 2007-06-25, o R. J. – nuo 2007-06-28). Tai taip pat yra nelegalus darbas.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad su V. K. nebuvo tartasi dėl konkrečių darbo pareigų ir funkcijų. Atlyginimas jai buvo numatytas už konkrečius pasiektus rezultatus. Su R. S. bei R. J. darbo sutartys buvo sudarytos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog leidimas darbuotojui pradėti dirbti anksčiau, nei darbo sutartyje numatyta darbo pradžios data, gali būti vertinamas kaip nelegalus darbas ATPK 41³ straipsnio prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ATPK 41³ str. numatytu teisės pažeidimu yra kėsinamasi į du objektus: 1) nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims 2) šiuo pažeidimu taip pat kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto („Administracinių teismų praktika“, Nr. 7, Psl. 229). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš objektyviųjų požymių, leidžiančių konstatuoti nelegalų darbą, yra tai jog darbo sutarties požymių turintis darbas pradedamas dirbti nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.); sprendžiant dėl nelegalaus darbo kiekvienu atveju svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui („Administracinių teismų praktika“, Nr. 7, Psl. 233, 236).

Šioje byloje esama duomenų, jog D. M. leido R. S. ir R. J. dirbti anksčiau nei darbo sutartyse (b.l. 31-32, 36-37) buvo numatyta jų darbo pradžios data (tai matyti iš paties D. M. paaiškinimų teisme, b.l. 75). DK 99 str. 5 d. nustato, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Šiuo atveju esama duomenų, jog darbo sutarties šalys žodžiu buvo sutarusios dėl kitokios darbuotojo darbo pradžios datos, nei jį nurodė rašytinėse darbo sutartyse. Taip pat akivaizdu, kad tokiu žodiniu susitarimu buvo pažeista ne tik įstatyme numatyta darbo sutarties sudarymo tvarka, bet ir abu ATPK 41³ str. numatyto teisės pažeidimo objektai, į kuriuos paprastai kėsinamasi nelegaliu darbu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė administracinių teismų praktikos, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 41³ str. nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog teismo išvada, kad V. K. dirbo ne darbo sutarties, bet civilinės sutarties pagrindu, nėra pagrįsta byloje betarpiškai ištirtais įrodymais. Kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija pagrindiniu įrodymu dėl D. M. pareikšto kaltinimo nelegaliai įdarbinus V. K. nurodė būtent šios darbuotojos paaiškinimą (b.l. 4). Tačiau pirmosios instancijos teismas šios liudytojos teisme neapklausė, jos rašytinio paaiškinimo visai nevertino ir nenurodė, kodėl jį atmeta. Iš V. K. rašytinio paaiškinimo seka, kad D. M. sutartį dėl kelionių organizatoriaus agento (b.l. 40-41) su ja sudarė tik dėl akių, siekiant nuslėpti darbo santykius. Taigi, šios liudytojos paaiškinimai yra reikšmingi ir todėl teismas turėtų užtikrinti jos apklausą teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina rinkti naujus įrodymus, be to, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti teisme ir teisę į apeliaciją, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius