Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, pradinio išsilavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas 29 kartus, iš kurių paskutinius 9 kartus:

1) 2014 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2014 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laivės atėmimo bausme;

7) 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 m. laisvės atėmimo bausme;

8) 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, nusikaltimas perkvalifikuotas iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) 2024 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo bausme. 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

10) 2025 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 11 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. spalio 11 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui 2025 m. kovo 21 d. pateiktą prašymą Nr. NPS-22-8222 suteikti jam vienkartinį leidimą išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, 2025 m. kovo 21 d. nuo 12.00 val. iki 18.00 val. išleistas išvykti į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2025 m. kovo 21 d. 18.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Be to, A. P. 2025 m. kovo 21 d. apie 12.38 val. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia sulaužydamas 2025 m. sausio 13 d. susitarimu Nr. SV-22-787 „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo“ jam patikėtą Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantį elektroninį stebėjimo įrenginį D22D5Q5W, D26J6Y8X, kurio vertė 1250 Eur, bei belaidį kroviklį/elektros tinklo įkroviklį Nr. D27V1D4F, kurio vertė 350 Eur, sugadino Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį turtą, bendros 1600 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos numatytos BK 242 straipsnyje

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. pažyma Nr. SV-22-6288 patvirtina, kad nuteistajam A. P. buvo suteiktas vienkartinis leidimas be palydos 2025 m. kovo 21 d. nuo 12.00 val. iki 18.00 val. išvykti iš bausmės atlikimo vietos siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas. Toks leidimas buvo suteiktas pagal kaltinamojo A. P. 2025 m. kovo 21 d. prašymą, kuriuo jis prašė suteikti jam vienkartinį leidimą išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuo 2025 m. kovo 21 d. 12.00 val. iki 2025 m. kovo 21 d. 18.00 val. maršrutu: (duomenys neskelbtini) kalėjimas – Vilnius narkologijos centras, (duomenys neskelbtini). Nurodė vyksiantis traukiniu. Vizito laikas 2025 m. kovo 21 d. 14.00 val. Tuo pačiu prašymu kaltinamasis A. P. pasirašytinai įsipareigojo laikinai išvykęs už bausmės atlikimo vietos ribų, į bausmės atlikimo vietą sugrįžti nustatytu laiku bei išvykęs laikytis Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatytų Nuteistojo elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių, su kuriomis supažindintas bei patvirtino, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę ar nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį (t. 1, b. l. 158-159). Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, jog kaltinamasis A. P. 2025 m. kovo 21 d., pagal paties pateiktą prašymą, nuo 12.00 val. iki 18.00 val. buvo laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos, jam taikant elektroninį stebėjimą ir turėjo neabejotiną pareigą nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą sugrįžti, tačiau to nepadarė.

2025 m. kovo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. K tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-5901 patvirtina, jog jau 2025 m. kovo 21 d. 14.38 val. buvo nustatytas kaltinamojo A. P. elektroninės stebėjimo įrangos ryšio praradimas ir manipuliacijos su įranga (t. 1, b. l. 12-13). 2025 m. balandžio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. K. tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-8815 patvirtina, kad kaltinamasis A. P. būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos į ją nustatytu laiku, tai yra 2025 m. kovo 21 d. 18.00 val. nesugrįžo. Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. kovo 21 d. į trumpalaikę išvyką į Vilniaus priklausomybių ligų centrą buvo išleistas nuteistasis A. P., kuris į įstaigą turėjo sugrįžti iki 18.00 val. Nuteistasis A. P. buvo išleistas 12.00 val., jam taikant elektroninio stebėjimo įrangą. Apie 14.40 val. monitoringo specialistai jį informavo, kad pastebėtas nuteistojo A. P. elektroninio stebėjimo įrangos praradimas ir manipuliacija su įranga. Tuomet jis nedelsiant paskambino nuteistajam A. P. Nuteistasis A. P. atsiliepė ir paaiškino, kad yra Vilniuje ir autobusu važiuoja į priklausomybių ligų centrą. Baigęs pokalbį su nuteistuoju A. P. vėl buvo informuotas monitoringo specialistų, kad A. P. elektroninio stebėjimo įranga nerodo jo lokacijos ir ryšys yra prarastas. Tuomet jis apie 14.45 val. pakartotinai skambino nuteistajam A. P. Pastarasis į skambutį atsiliepė tik iš septinto karto. Nuteistasis A. P. vėl jam pakartojo, kad autobusu važiuoja į priklausomybių ligų centrą. Jis A. P. nurodė, kad pastarasis, jeigu sėdi autobuse, tai turi atsistoti ir truputį pajudėti tam, kad suaktyvuotų apykoję. A. P. pasakė gerai, pasivaikščios autobuse. Tuomet jis pats stebėjo monitoriuje A. P. buvimo vietą, tačiau sistemoje A. P. buvimo vietos nebuvo. Tuomet jis vėl bandė susisiekti su A. P., tačiau nepavyko, A. P. telefonas buvo išjungtas. Kilo įtarimas, kad nuteistasis A. P. išvykos metu gali nesilaikyti jam nustatytų reikalavimų. Tuomet jis 15.00 val. susisiekė su policijos pareigūnais ir paprašė patikrinti paskutinę žinomą nuteistojo A. P. buvimo vietą, tik šiuo metu neatsimena, kokia buvo paskutinė jo buvimo vieta. Neužilgo susisiekė su juo policijos pareigūnai ir jį informavo, kad nuteistasis A. P. nebuvo rastas. Tuomet jis laukė iki 18.00 val., iki kurios turėjo sugrįžti A. P. Pastarajam nesugrįžus iki 18.00 val., jis nedelsiant informavo atsakingus įstaigos pareigūnus bei policiją apie tai, kad į įstaigą iš trumpalaikės išvykos nesugrįžo nuteistasis A. P. (t. 1, b. l. 127-130).

Pats kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų 2025 m. kovo 21 d. buvo trumpam išleistas iš įkalinimo įstaigos, į priklausomybių centrą Vilniuje, jam buvo taikomas elektroninis stebėjimas, tačiau tą dieną jis nusprendė į įkalinimo įstaigą negrįžti, o jį sulaikė pareigūnai tik 2025 m. kovo 29 d. Kaltinamojo parodymus, jog jis buvo sulaikytas tik 2025 m. kovo 29 d., nors į įkalinimo įstaigą turėjo sugrįžti 2025 m. kovo 21 d. iki 18.00 val., patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. J. 2025 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-6476, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 29 d. apie 16.40 val. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą pristatytas ieškomas nuteistasis A. P. Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV SPS specialisto R. S. 2025 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad apie 12.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), eina vyras pasišalinęs iš atviros kolonijos. Atvykus į (duomenys neskelbtini) susisiekta su pranešėju, kuris paaiškino, kad A. P. yra su trimis asmenimis, kurie panašūs į vartojančius asmenis bei pranešėjas nurodė, kad nurodytas paieškomas asmuo yra su kuprine bei užsidėjęs veido kaukę. Privažiavus prie nurodytų asmenų, nurodytam vyrui buvo liepta prieiti prie automobilio. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad tai paieškomas A. P.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje pilnai įrodyta, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui 2025 m. kovo 21 d. pateiktą prašymą Nr. NPS-22-8222 suteikti jam vienkartinį leidimą išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, 2025 m. kovo 21 d. nuo 12.00 val. iki 18.00 val. išleistas išvykti į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2025 m. kovo 21 d. 18.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog nustatytu laiku negrįžęs į įkalinimo įstaigą įvykdys nusikaltimą ir norėjo taip veikti, nes grįžimo dieną, pats nusprendė, kad į įkalinimo įstaigą negrįš, kaip nurodė, tokį jo apsisprendimą nulėmė konfliktas su sugyventine.

Dėl veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje esantys įrodymai atskleidžia, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis A. P. buvo išleistas trumpalaikiam išvykimui už įkalinimo įstaigos teritorijos, tačiau išleidimo metu jam buvo taikoma elektroninio stebėjimo apsauga, tai yra jis buvo išleistas su apykoje, ką patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškimas su priedais, kuriame nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 21 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Nuteistasis buvo išleistas vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. NĮ-22-78 „Dėl nuteistojo A. P. elgesio kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis“. 2025 m. sausio 13 d. su nuteistuoju A. P. buvo pasirašytas susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. SV-22-787. Susitarimo 2.1 p. p. buvo numatyta, kad nuteistajam A. P. priskiriamos, priimamos dėvėjimui šios elektroninės stebėjimo priemonės ir jis už jas atsako: elektroninio stebėjimo įrenginys Nr. D22D5Q5W, D26J6Y8X, kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju 1250 Eur, belaidis kroviklis/elektros tinklo įkroviklis Nr. D27V1D4F, kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju 350 Eur, kitos išduodamos naudoti priemonės, įkrovimo laidas, įkroviklis, komforto elementas, kurių kompensavimo vertė sugadinimo atveju 18 Eur. A. P. patvirtino, kad yra informuotas apie materialinę atsakomybę už elektroninio stebėjimo įrangos sugadinimą ir praradimą. 2025 m. kovo 21 d. nuteistajam savavališkai negrįžus į bausmės atlikimo vietą, elektroninio stebėjimo įranga buvo sugadinta ir netinkama naudojimui. Pats kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2025 m. kovo 21 d. išleistas trumpam iš įkalinimo įstaigos, nusprendė į ją negrįžti, buvo su elektroninio stebėjimo įranga, kurią stuktelėjęs nusiėmė ir paslėpė vienoje vietoje, vėliau pergabeno į kitą vietą, tačiau po sulaikymo, ieškant kartu su pareigūnais, elektroninio stebėjimo įrenginio neberado. Kroviklį buvo palikęs įkalinimo įstaigoje ir prašė kartu kalinčio asmens, kad kroviklį perduotų įkalinimo įstaigos pareigūnams.

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. kovo 21 d. į įstaigą iki 18.00 val., iš trumpalaikės išvykos negrįžus nuteistajam A. P., kuris buvo išleistas su apykoje, tą pačią 2025 m. kovo 21 d., apie 19.00 val. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpos apžiūra, kurioje gyveno nuteistasis A. P. Patalpos apžiūra buvo atlikta siekiant rasti duomenų apie nuteistojo A. P. buvimo vietą. Patalpos apžiūros metu nebuvo rastas nuteistajam A. P. įstaigos priskirtas elektroninės stebėjimo įrangos belaidis kroviklis ir elektros tinklo įkroviklis su laidu (t. 1, b. l. 131-133).

Tuo tarpu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. pažyma Nr. SV-22-8103 nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d. elektroninio stebėjimo priemonės paskutinė buvimo vieta nuteistojo A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) fiksuota (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas pažeidimo laikas programoje 12:38:22 val. (t. 1, b. l. 142-143). Kaltinamąjį A. P. grąžinus į įkalinimo įstaigą jis buvo pristatytas be elektroninio stebėjimo įrangos. Nors kaltinamasis nurodė, kad elektroninio stebėjimo įrangos kroviklį buvo palikęs įkalinimo įstaigoje, tačiau kaip liudytojas R. K. paaiškino, kaltinamojo A. P. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasti jokie elektroninio stebėjimo prietaiso priedai, jie nebuvo perduoti pareigūnams. Tai patvirtina ir 2025 m. balandžio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. K. tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-8815.

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam A. P. pasirašytinai buvo išduota elektroninio stebėjimo įranga, su visais jos priedais, kurią savo neteisėtais veiksmais, pastarasis sugadino ir ji tapo nebenaudojama, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1618,00 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. P. realizavo visus nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko konstatuotina, kad kaltinimas A. P. pagal aptariamą straipsnį pasitvirtino.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimų padarymą, o naują nusikaltimą įvykdė ne tik neišnykus teistumui, tačiau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tiek ankstesniu teismo sprendimu pripažintą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas pilnametis, tiek ir šiuo nuosprendžiu pripažintas veikas padarė būdamas pilnametis, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį A. P. pripažįsta recidyvistu.

Kaltinamasis A. P. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, taip pat veikdamas tiesiogine tyčia sugadino Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį turtą ir šiais veiksmais padarė baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje itin daug kartų teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 58-86). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Įkalinimo įstaigos pateiktoje kaltinamojo charakteristikoje nurodyta, jog jis į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą atviro tipo bausmės atlikimo vietą atvyko 2025 m. sausio 9 d. Bausmės atlikimo metu nedirbo, trumpalaikių išvykų namo nevyko. Įtraktas į gydymo metadonu programą. Baustas 3 kartus (dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo), nuobaudos galiojančios, bausmės atlikimo metu neskatintas (t. 1, b. l. 163-165). Iš šių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis nepasižymi teigiamu elgesiu, tuo tarpu net ir būdamas įkalinimo įstaigoje daro naujas nusikalstamas veikas, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atkreipia dėmesį, jog įkalinimo įstaiga parodė pasitikėjimą kaltinamuoju, tai yra jį gydymo tikslais, trumpam, išleido iš įkalinimo įstaigos, taikant elektroninį stebėjimą, tačiau kaltinamasis jam parodyto pasitikėjimo išlaikyti nesugebėjo, ne tik, kad negrįžo į įkalinimo įstaigą, bet ir sugadino elektroninio stebėjimo įrenginį, tokiu būdu tik apsunkindamas jo paiešką ir galimybę stebėti kaltinamąjį. Savo veiksmų priežastį kaltinamasis nurodė barnį su sugyventine, tačiau teismas tokią priežastį vertina kaip menkavertę ir jokia prasme nešalinančia kaltinamojo atsakomybės, priešingai tai tik atskleidžia, jog kaltinamasis negeba pasirinkti racionalių konflikto sprendimo būdų. Be kita ko, kaltinamasis būdamas pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos net nesistengė į ją grįžti, laiką laisvėje leido jam priimtinais būdais, tai yra būdamas su draugais, o į įkalinimo įstaigą pristatytas buvo tik po to, kai jį Vilniaus mieste sulaikė policijos pareigūnai, praėjus ženkliam laikui nuo jo negrįžimo. Visos šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, juo labiau, kad nuteistieji trumpalaikių išvykų už įkalinimo įstaigos ribų išleidžiami siekiant jų geresnė reintegracijos į visuomenę, suteikiant pasitikėjimą ir vertinant, kad bausmės atlikimas jau bus suformavęs asmens pasaulėžiūrą įstatymų laikymosi požiūriu, tačiau nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad kaltinamasis A. P. dar negeba savo elgesio keisti išimtinai teigiamos dinamikos link ir laikytis jam taikomų ribojimų bei įstatymų.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi nors ši veika, nagrinėjamos bylos kontekste, ir nėra itin pavojinga, tačiau tai, kokiu tikslu buvo siekiama ją įgyvendinant, tai yra, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, siekė būti nestebimas tam, kad galėtų laisvai įgyvendinti BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jau buvo tapę atviru iššūkių visuomenės intereso į teisingumą atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, skirti nėra pagrindo.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusiimdamas elektroninio stebėjimo įrenginį siekė tapti nekontroliuojamas ir galėtų įgyvendinti negrįžimo į pataisos įstaigą sumanymą, ką ir padarė, sprendžia, jog nusikalstamos veikos buvo įgyvendintos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tai yra nusikalstama veika numatyta BK 242 straipsnyje buvo įgyvendinama atliekant BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nors tarp šių veikų ir buvo praėjęs laiko tarpas, tačiau būtent sugadindamas elektroninio stebėjimo įrenginį, kaltinamasis suvokė, jog taps nekontroliuojamas pareigūnų ir tokiu būdu galės negrįžti į įkalinimo įstaigą, juo labiau, kad kaip pats paaiškino po elektroninio stebėjimo įrenginio sugadinimo, nusiėmimo, nebesinaudojo ir mobiliojo ryšio telefonu, tuo pagrindu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už veikas paskirtos bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Priimant šį nuosprendį skirtina bausmė turėtų būti bendrinama su ankstesniu kaltinamojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą buvo nustatyta, jog kaltinamojo atžvilgiu priimtas paskutinis nuosprendis, šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrinama, o bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.

Dėl kitų klausimų

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimo tarnybos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1618 Eur, turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. P. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, objektyvių duomenų apie kaltinamojo turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 242 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už BK 242 straipsnį paskirt 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. P. recidyvistu.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. civiliniam ieškovui 1618 Eur (tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika eurų) turtinei žalai atlyginti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).