Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant skundą pateikusio juridinio asmens UAB „K“ atstovui G. Z., dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyrius atstovams A. D. ir V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „K“ direktoriaus Ž. B. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie SAD ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016-11-28 nutarimo atsisakyti pradėti administracinę teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas UAB „K“ skyriaus vedėjo V. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016-11-28 nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną.

Skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 7 val. 25 min. UAB „K" transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. U., atvyko į Klaipėdos konteinerių terminalą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vairuotojo atvykimo tikslas buvo prisiimti iš terminalo jūrinį konteinerį ir jį pristatyti pagal užsakovo nurodytą adresą. Kranas, leisdamas konteinerį ant vilkiko kabinos, kliudė automobilio dureles ir sugadino autotransporto priemonę. Iš karto buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo visą įvykį bei surašė protokolą. Į įvykio vietą atvyko jų įmonės vadybininkas, o vairuotojas parašė paaiškinimą, nurodė įvykio aplinkybes bei kaltininką.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio Kriminalinės policijos grupės tyrėjas G. M. 2016-08-08 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2016-07-28 įvykio UAB „K " teritorijoje Klaipėdos uoste ir nekelti baudžiamosios bylos, nes baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už didelės vertės neatsargų turto sugadinimą.

2016-08-16 pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio Kriminalinės policijos grupės tyrėjo G. M. 2016-08-08 priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB „K " darbuotojui - krano operatoriui pagal ATPK 143 str.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras jų prašymą patenkino ir perdavė medžiagą Jūrų uosto policijos poskyriui spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės.

2016-09-08 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyris atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal LR ATPK 143 str. ir nutarė persiųsti medžiagą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui. Nutarime nurodė, kad Kranų naudojimo taisyklės nėra išskirtinai krovinių saugumą geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų ir automobilių transporte užtikrinančios taisyklės, bet yra formuojančios saugių darbo aplinkų, eksploatuojant kranus, o šių taisyklių reikalavimų nesilaikymas ar jų pažeidimas traktuotinas kaip darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas, už kurį atsakomybę numato LR ATPK 41 str. Protokolą pagal LR ATPK 41str. surašo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.

2016-10-03 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau - VDI) atsisakė pradėti administracinę teiseną.

Šį VDI nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris skundą atsisakė priimti, kadangi skundas paduodamas per VDI, o jie tokį pat skundą buvo pateikę teismui ir VDI, kuri įstatymo nustatyta tvarka turėjo jį perduoti teismui. Be to, teismas nurodė, kad VDI, gavusi skundą, turi teisę pati pasinaikinti nutarimą arba tirti įvykį iš naujo. Jiems prašant, VDI tyrė įvykį iš naujo ir 2016-11-28 priėmė tokį patį nutarimą - atsisakyti pradėti administracinę teiseną nesant administracinio pažeidimo sudėties, nes buvo padaryta išvada, kad kraną valdantis darbuotojas nepažeidė Kėlimo kranų naudojimo taisyklių. VDI nevertino, ar kraną valdantis asmuo vykdė reikalavimus, ar darbdavys tinkamai organizavo krovos darbus, numatė tvarką dokumentuose, nevertino tų aplinkybių, kad padaryta žymi žala, kad šio pažeidimo pasekmės galėjo būti tragiškos ir baigtis vairuotojo mirtimi. VDI neanalizavo kaltės formų, kurios yra ne tik tyčia, bet ir neatsargumas. Dokininkas mechanizatorius nenumatė, kad bus sugadintas automobilis ir padaryta žala, nors, žinodamas, kad automobilyje negali būti žmonių ir neįsitikinęs kad jų ten nėra, vykdė krovos darbus. Jis turėjo ir galėjo numatyti, kad pradėjus krovos darbus, vairuotojas turės išlipti, o išlipant - atidaryti dureles. Tai patvirtina dokininko mechanizatoriaus kaltę.

Su tokia išvada nesutinka ir prašo šį nutarimą panaikinti, kadangi automobilis sugadintas dėl UAB „K " darbuotojo atliktų veiksmų kraunant konteinerį. Būtent dėl jo veiksmų jiems padaryta žala.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyrius, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Išnagrinėję pateiktą medžiagą ir kitas su įvykiu susijusias aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinė teisena kraną valdžiusio darbuotojo atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Konteineris ne šiaip buvo iškeliamas ant žemės šalia automobilio, bet į konteinerių laikymo zoną, kuri yra paženklinta balta linija ir kur jokių pašalinių daiktų - mašinų, žmonių ar pan. neturi būti iš principo. Ši zona skirta išimtinai statyti tik konteinerius ir nurodyta „Atmintinėje vairuotojui“. Vairuotojas matė, kad už baltos linijos yra sustatyti konteineriai ir tik ties mašinos kabina viena konteinerio vieta buvo laisva. Kraną valdantis darbuotojas dar nevykdė krovos į automobilį, todėl tuo momentu ir neturėjo kontroliuoti ar automobilio kabinoje yra ar nėra vairuotojas. Taip pat jis negalėjo ir neprivalėjo numanyti, kad kažkas netikėtai atsiras nuleidžiamo į specialią vietą konteinerio kelyje. Prielaidą, kad buvo vykdoma krova į automobilį, paneigia ir tas faktas, kad ant žemės buvo nuleidžiamas ne tas konteineris, kuris turėjo būti pakrautas į UAB „K“ automobilį. Joks teisės aktas nenumato draudimo vykdyti bet kokius krovos darbus, kol mašinoje yra žmonės. Kelių eismo taisyklių 148 p. numato, jog draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. UAB „K“ vairuotojas, būdamas profesionalu, turėjo suprasti pavojų, kurį kelia staigus durelių atidarymas net ir nedalyvaujant eisme. UAB „K“ vairuotojas V. U. VDI pateikė eismo įvykio deklaraciją, patvirtindamas, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Teismo prašo UAB „K“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu UAB „K“ įgaliotas atstovas G. Z. paaiškino, kad įvykis įvyko 2016 m. liepos 28 d. Jų darbuotojas ekspeditorius - vairuotojas V. U. atvyko į Klaipėdos konteinerių terminalą prisiimti jam skirto konteinerio. Vairuotojai yra supažindinti su Klaipėdos konteinerių terminalo viso krovimo tvarka, pavadinta „Vairuotojo atmintine“ ir turi vadovautis prisiimant konteinerius ir kitas bendras saugumo taisykles. Atvykus į vietą, terminale yra nurodyta pakrovimo zona, t.y. nubrėžtos linijos, kur turi sustoti transporto priemonė ir ten jau prasideda krovos darbai. Atvažiavus transporto priemonei, kranininkas - RTG kranas, pradeda krovimo darbus. Tik jis žino ir mato kurį konteinerį reikia pakrauti ir kurioje vietoje jis padėtas. Kranininkas pasiimdamas konteinerį, pradėjo jį leisti virš transporto priemonės. Vairuotojas manydamas, kad leidžiamas jam priklausantis konteineris, pradarė transporto priemonės dureles, kad išlipti iš automobilio. O kranininkas tuo metu nuleido konteinerį žemyn ir juo kliudė atidarytas transporto priemonės dureles. Dėl sugadintų durelių padaryta labai didelė žala. Pagal konteinerių terminalo taisykles, jeigu konteineris yra skirtas ne tai transporto priemonei, vairuotojas turi sėdėti automobilyje ir iš jo negali išlipti. O jeigu konteineris yra skirtas tai transporto priemonei, vairuotojas privalo išlipti ir atsistoti saugioje vietoje. Nuo kurio momento prasideda tie krovos darbai ir kad tas konteineris būtent skirtas tam vairuotojui, jie taip ir nesuprato, ko pasekoje ir gavosi ta žala. Po įvykio, jam paskambino vairuotojas ir pasakė, kad įvyko tokia situacija, kad buvo atvykę terminalo atstovai, kurie liepė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kad yra patys kalti ir liepė važiuoti kuo greičiau iš terminalo teritorijos. Jis pats buvo nuvykęs į terminalo teritoriją, buvo iškviesta policija, buvo užfiksuota protokolu. Bandė eiti šnekėti su terminalo atstovais, kurie pasakė, kad į jokias kalbas nesileis, sakė imti visus duomenis, užpildyti eismo deklaraciją ir priduoti į administraciją. Bet iš jų niekas net nebuvo atėjęs, niekas parašų nedėjo, niekas iš terminalo atstovų nesutiko pasirašyti. Po to kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo. Draudimas kreipėsi į policiją, ten jiems pasakė, kad niekas nėra kaltas ir kreipkitės civiline tvarka. Apskundė prokurorui, prokuroras medžiagą perdavė darbo inspekcijai, kuri taip pat atsisakė pradėti administracinę teiseną. Su darbo inspekcijos atstovais buvo susitikę net įvykio vietoje, buvo ir (duomenys neskelbtini) darbų saugos vadovas. Tą visą situaciją aptarinėjo, jis uždavė klausimus kaip turi vykti krovos darbai, jie neturėjo atsakymų. Asmeniškai jie bandė su terminalu gražiuoju kalbėtis, tačiau niekas su jais nešnekėjo. Žala atsirado terminale, kur galioja jų nustatyta tvarka, žala atsirado dėl jų veiksmų, automobilio durelės sulaužytos konteineriu, kurį leido kranininkas. Jų įmonės vairuotojas tiksliai vykdė visus nurodymus, nepadarė jokio pažeidimo, o pasekmės yra įmonei. Nori, kad būtų atlyginta turtinė žala, kuri yra didelė. Buvo siekiama taikiai išspręsti klausimą, tartasi, kad atlygintų nors įmonės draudimui priklausančią sumokėti franšizę 900 eurų, o likusią sumą prisiima sau, nors kitais metais automatiškai jiems brangsta draudimas. Darbo inspekcija aiškina, kad paskutiniai krovos darbai yra kai paskutinį konteinerį nuleidi ant transporto priemonės. Jų nuomone, kad krovos darbai yra visas procesas nuo transporto priemonės atvažiavimo, konteinerio suradimo ir pakrovimo į transporto priemonę. Kranininkas leisdamas konteinerį neįsitikino, kad yra saugu, vairuotojas buvo automobilio viduje ir vos spėjo pabėgti laimingai nepalįsdamas po konteineriu ir išvengdamas nelaimingo atsitikimo. Per visą ginčo laikotarpį buvo trys atmintinės vairuotojams. Pirma atmintinė buvo 2014-12-04, paskui buvo atsiradusi 2016-09-29, nutarimo surašymo dieną elektroniniu paštu gavo trečią atmintinę 2016-11-28. Tai parodo faktą, kad įvykio metu, krovos darbų proceso tvarka nebuvo tinkamai sureguliuota, neužtikrinta darbų sauga. Antroji atmintinė tik formalumas, nieko nekeičiant, nurodant būti atidiems. Trečiojoje atmintinėje nurodyta tikslesnė darbų saugos tvarka, atsižvelgus į jų skunde nurodytus ir žodinius paaiškinimus. Tai rodo, jog terminalas pripažino, kad buvusi tvarka buvo netinkama ir neužtikrino saugos krovinių krovimo metu. ATPK 41 straipsnyje numatyta atsakomybė ne tik darbuotojams bet ir atsakingiems asmenims. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka kranininkui dėl jo veiksmų dėl neatsargumo. Pagal taisykles, vykstant krovos darbams vairuotojas turi pasilikti automobilyje, o tik dedant jam priskirtą konteinerį, turi išlipti iš automobilio ir atsistoti saugioje vietoje. Nuo kurio momento vairuotojui žinoti, kad dedamas jam priklausantis konteineris, taip jam ir nepaaiškino. Prašo skundą patenkinti, VDI įpareigoti pradėti administracinę teiseną ir jos metu svarstyti administracinės atsakomybės klausimą.

Institucijos atstovė V. M. paaiškino, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Išsamiau visi motyvai yra išdėstyti VDI atsiliepime. Nori atkreipti dėmesį, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją nesprendžia žalos atlyginimo klausimo tarp dviejų juridinių asmenų, o kompetencija numato spręsti klausimus tik dėl darbo saugos, darbo santykių reguliuojančių administracinės teisės pažeidimų. Šiuo atveju, išnagrinėjus visas aplinkybes, buvo nustatyta, kad teisės pažeidimo sudėties nėra, todėl nebuvo pradėta administracinė teisena ir nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Mano, kad VDI pozicija yra aiški, o žalos klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Institucijos atstovas A. D. paaiškino, kad 2016-09-09 VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus buvo gauta medžiaga dėl galimo darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimo - UAB „K“ teritorijoje įvykusio įvykio, kuriuo metu buvo sugadintos automobilio durelės, prašant įvertinti aplinkybes ir spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl galimo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41 str., surašymo. Išnagrinėjus medžiagą, bei nuvykus į konteinerių terminalą, kur buvo susitikta su terminalo atstovu, UAB „K“ atstovu, vietoje buvo nagrinėjama kaip galėjo įvykti šitas įvykis, buvo padaryta išvada, kad kranininko veikoje nėra administracinio nusižengimo, todėl administracinė teisena nebuvo pradėta. Šitas sprendimas buvo apskųstas teismui, dėl skundo padavimo procedūros pažeidimo, teismas grąžino atgal skundą. Nagrinėjant antrąjį skundą, buvo išnagrinėtos dar kartą visos aplinkybės. Jų pateiktame atsiliepime yra nurodyti argumentai kodėl jie nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Prašo atkreipti dėmesį į keletą klaidingų teisės aktų traktavimų, būtent dėl krovos darbų, kad taisyklės draudžia vykdyti bet kokius krovos darbus, tol kol mašinos kabinoje yra vairuotojas. Tuo tarpų kranų taisyklėse yra numatyta, kad draudžiamas pakrovimas kol automobilyje yra vairuotojas, nes gali krovinys atsidurti virš automobilio kabinos, gali atitrūkti ir nukristi, gali trenktis į automobilį ir tuo pasekoje gali nukentėti vairuotojas. Teiginys, kad negalimi jokie krovos darbai kol yra vairuotojas kabinoje, reikštų, kad iš viso sustoja visi krovimo darbai, nes jie vyksta ne vienoje vietoje. Pirma ir antra atmintinė nebuvo pakankamai informatyvios, ir vairuotojas gal būt kai kurių aplinkybių negalėjo sužinoti, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos UAB „K“ darbdavį taip pat instruktuoti savo darbuotoją. Pasirašęs sutartį su kita įmone, pradeda darbus vykdyti bendrus veiksmus bendroje teritorijoje, tai pareiga yra abiejų darbdavių užtikrinti saugą ir sveikatą. Atidarant automobilio dureles, jos visada išsikiš už geltonų linijų ribos, ir tokiu atveju papuls į pavojingą zoną, nes kitaip vairuotojas negali išlipti. Tai nėra visiškai teisinga, kadangi yra atžymėtas kelias ir balta linija, už kurios jau statomi konteineriai. Šiuo atveju situacija gavosi tokia, kad durelių plotis įsikišo į baltų linijų zoną, kur išimtinai gali stovėti tik konteineriai. Kranininkas leisdamas konteinerį į pažymėtą vietą, jis buvo pilnai įsitikinęs saugumu ir matė šitą vietą, jis negalėjo tikėtis, kad tos durelės atsidarys. Kad pažeidimai padaryti iš konteinerių pusės dėl atmintinių, nurodė, kad baigus pirmojo skundo tyrimą buvo pasiūlyta konteinerių terminalui ir raštas pateiktas UAB „K“, kad labiau bendrautų su atvykstančiais atstovais į terminalą. Antroji atmintinė galbūt buvo irgi nelabai kokybiška. Tačiau, nagrinėjant jau antrąjį skundą, jis buvo baigtas nagrinėti tik tada, kai konteinerių terminalas pateikė pilnai pataisytą trečiąją atmintinę, kurioje yra pakankamai informacijos, kad išvengti tokių incidentų. Taigi dėl to, kažkokių priemonių ar veiksmų VDI inspekcija nesiėmė, kadangi rašyti reikalavimą ir reikalauti išspręsti situaciją, ar pataisyti atmintinę, jau nebebuvo prasmės. Taigi gavus šitą informaciją, tyrimas buvo užbaigtas ir atsakymas pateiktas UAB „K“. Atmintinėje yra nurodyta, kad kranininko garsinis signalas duodamas tuomet, jeigu vairuotojas yra neišlipęs iš kabinos. Taigi šiuo atveju, jeigu, vairuotojas sėdės kabinoje, privažiuos prie jo kranas, ruošis leisti konteinerį, kranininkas to negali daryti, jis turi įsitikinti, kad vairuotojo nėra kabinoje. Pasakymas, kad virš jo atvažiavo, sustojo kranas, tai praktiškai kiekvienu momentu taip yra, tas kranas yra didžiulis ir jis gali būti, bet tai nereiškia, kad krovinys yra virš mašinos. UAB „K“ manydamas, kad trūksta kažkokios informacijos, turi bendradarbiauti su krovos terminalu ir reikalauti pateikti papildomą informaciją, jei mano, kad yra nepilnai užtikrintas saugumas. Konteineris, kuris sulaužė UAB „K“ automobilio dureles, jis nebuvo skirtas UAB „K“, todėl pakrovimas pradėtas nebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (patvirtintas 2016-06-25 įsakymu Nr. XII-1869, įsigaliojęs nuo 2017-01-01) (toliau – ANK), 621 straipsnyje nustatyta teisė apskųsti šio Kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui. ANK 624 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundas netenkintinas.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš surinktos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko 2016-07-28 apie 07.25 val., kai UAB „K“ kraną RTG valdantis dokininkas mechanizatorius A. M. gavo nurodymą pakrauti ant jau stovinčio UAB „K“ automobilio „SCANIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų konteinerį. Kompiuteryje jis pamatė, kad konteineris yra 5-oje linijoje 3-oje eilėje, bet ne viršuje, o 2-me aukšte po kitais dviem konteineriais, todėl jam reikėjo nukrauti viršutinius konteinerius į kitą vietą. Jis pakėlė trukdantį konteinerį ir ieškojo vietos toje pačioje eilėje, nes važiavimas išilgai linijų (skersai eilėms) nerekomenduojamas dėl didesnio atstumo ir mažesnio greičio (juda visas kranas). Kadangi kitose linijose stovėjo konteineriai iki 4 aukšto, kranininkas nuleido trukdantį konteinerį į gretimą 6-tą liniją, l-ą aukštą (ant žemės). Konteinerio judėjimo žemyn metu automobilio vairuotojas V. U. atidarė dureles, kurios buvo kliudytos besileidžiančio konteinerio. Atstumas nuo automobilio iki konteinerių kraštinės linijos yra 74 cm (pagal patvirtintą projektą Krano RTG linijų išdėstymas), o durelių plotis - 103 cm, todėl jos išsikišo į konteinerių zonos 6-tą liniją ir buvo kliudytos. Kranininkas orientuojasi pagal ant grindinio nubrėžtas linijas.

Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34 p. nurodyta: „Kranininkui draudžiama: <...> 34.4 krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių“. Pagal surinktus duomenis matyti, kad kraną valdantis darbuotojas dar nevykdė krovos į automobilį, todėl tuo momentu ir neturėjo kontroliuoti, ar automobilio kabinoje yra vairuotojas. Norėdamas pasiekti UAB „K “ priklausantį konteinerį, jis pakėlė trukdantį konteinerį ir leido jį pastatyti į konteinerių laikymo zoną. Kranininkas negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad vairuotojas atidarys automobilio dureles, kurios išsikiš į specialią nuleidžiamo konteinerio zoną, kuri yra paženklinta balta linija ir kur jokių pašalinių daiktų - mašinų, žmonių neturi būti. Ši zona skirta išimtinai statyti tik konteinerius ir nurodyta „Atmintinėje vairuotojui“. Vairuotojas matė, kad už baltos linijos yra sustatyti konteineriai ir tik ties mašinos kabina buvo laisva viena konteinerio vieta.

UAB „K“ generalinio direktoriaus 2014-12-04 įsakymu Nr. 40-V patvirtintų „Atmintinė vairuotojams“ taisyklių 14 p. numatyta, kad laukdamas pakrovimo vairuotojas privalo būti kabinoje arba saugioje vietoje greta automobilio, nevaikščioti po teritoriją, šių taisyklių 15 p. numatyta, kad išlipti iš mašinos vairuotojas turi pakraunant automobilį RTG kranu.

UAB „K“ vairuotojas V. U., laukdamas pakrovimo bei privalėdamas būti kabinoje arba saugioje vietoje greta automobilio, nevaikščioti po teritoriją, neįsitikinęs savo saugumu, lipdamas iš kabinos, atidarė automobilio dureles, kurioms išsikišus į konteinerių laikymo zoną, pažymėtą baltomis linijomis, buvo kliudytos ir sulaužytos nuleidžiamo konteinerio į sandėliavimo vietą.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena kraną valdžiusio darbuotojo A. M. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių. 2016-11-28 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyrius skundžiamas nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir UAB „K “ skundas netenkintinas (ATPK 591 str. 1 d. 1 p.).

Prašymas įpareigoti UAB „K“ pašalinti trūkumus tiksliai ir konkrečiai aptariant krovos eigą, kranininko bei vairuotojų teises bei pareigas, atmestinas, kadangi UAB „K“ 2016-11-28 patvirtino instrukciją Nr. 61 „Dalyvaujantiems krovos darbuose terminalo teritorijoje“, skirtą kitų įmonių darbuotojams, kurie dalyvauja (stebi, kontroliuoja, fiksuoja) UAB „K“ teritorijoje iškraunant (Pakraunant) krovinius iš laivų, autotransporto, geležinkelių vagonų ar konteinerių.

UAB „K“ dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „K“ skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016-11-26 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.