Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Byla Nr. ATP-700-508/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
ATP-700-508/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-700-508/2014
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00960-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo N. K. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu N. K. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą – 200 litų bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą – 125 litų bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 150 litų bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams.

N. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d. 9.01 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kelio ruože su ištisine kelio ženklinimo linija, kur blogas matomumas, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė priešais atvažiuojantį D. Š. vairuojantį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, dėl to šis automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir buvo apgadintas, o N. K. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė KET 141.3., 145.3., 231, 232, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

N. K. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą, prašo panaikinti ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties. Skunde nurodo, kad nutarimas neatitinka ATPK reikalavimų, yra prieštaringas, nepagrįstas, įrodymai vertinti neobjektyviai ir nevisapusiškai, kadangi vieni duomenys, gauti iš to paties šaltinio, vertinami, kiti, prieštaraujantys ankstesniems, tiesiog ignoruojami, vieni įrodymai vertinami kaip labiau patikimi, niekuo to neargumentuojant, kai kurios nutarime nurodytos aplinkybės apskritai neatitinka tikrovės, apelianto nurodytos aplinkybės, teisiniai argumentai apskritai liko nevertinti.

Skunde apeliantas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų, kadangi, susipažinus su jo turiniu, nėra galimybės nustatyti, už kokį pažeidimą ir pagal kokią ATPK įtvirtintą ir protokole nurodytą teisės normą N. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Protokole nėra jokių duomenų apie tyrimo metu nustatytus įrodymus, liudytojus, neteisingai nurodytas įvykio laikas, kuris šiuo atveju turi esminės reikšmės vertinant apelianto ir liudytojo R. D. galimybes tokiu metu būti eismo įvykio vietoje. Pareigūnai, surašę protokolą, taip pat pateikė klaidingą informaciją protokole, protokolą surašė netiksliai, nedetaliai ir nenuosekliai bei neatliko visapusiško, išsamaus ir pilnutinio tyrimo dėl eismo įvykio, nesurinko eilės esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, t. y. netyrė bei neužfiksavo jokių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiąja, jos blaivumu, vairavimo patirtimi, automobilio technine būkle, važiavimo greičio, tokiu būdu apskritai netyrė galimybės išvengti eismo įvykio; nėra tirta bei užfiksuota, kokios buvo vairavimo sąlygos 2013 m. lapkričio 14 d. ryte kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis; nebuvo tirta aplinkybių, susijusių su kitų Lietuvos Respublikoje registruotų tamsios spalvos transporto priemonių Škoda, kurių valstybinis numerio ženklas prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini), savininkais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinių teisės pažeidimų protokolas Nr. 79P-5376475-13 neatitinka ATPK 248, 256, 260 straipsniuose įtvirtintų teisės normų, todėl yra neteisėtas ir negali būti vertinamas kaip tinkamas, objektyvus bei patikimas įrodymas nagrinėjamoje byloje.

Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų parodymais, šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti, teismas nevertino apelianto argumentų. Vienintelio eismo įvykį mačiusio liudytojo R. D. pateikti duomenys apie įvykio kaltininką yra prieštaringi – pirmą kartą policijai paskambinęs liudytojas nurodė, kad eismo įvykį sukėlė Škoda Octavia automobilio vairuotojas, kurio valstybinio numerio raidės – (duomenys neskelbtini), ir tik po 28 minučių vėl paskambinęs patikslino automobilio modelį ir valstybinį numerį. Tačiau tokie liudytojo nurodyti duomenys kelia abejonių jų patikimumu, kadangi liudytojas nurodė, kad neskiria Škoda automobilių modelių, o jo teiginys, kad po 28 minučių jį aplenkė tas pats automobilis, nors jis niekur nematė jo sustojusio, yra nelogiškas. Teismas, apelianto teigimu, taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. M. parodymais, jog jis matė šalikelėje sustojusias dvi transporto priemones, iš kurių viena – tamsios spalvos Škoda, kadangi jie prieštarauja liudytojo R. D. parodymams ir paties R. M. ankstesniems parodymams. Be to, teismas rėmėsi R. D. parodymais, jog jis atpažino N. K. kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį, nors jo veidą įsidėmėjo tuo metu, kai jis liudytoją aplenkė antrą kartą, bei nevertino aplinkybių, susijusių su R. D. galimybės atpažinti Škoda Superb automobilio vairuotoją.

Apeliantas pažymi, kad yra kitų netikslumų liudytojų parodymuose, kurių teismas nevertino: liudytojas R. M. nurodė, kad apie tai, jog neva Škoda išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį, jis sužinojo iš nukentėjusiosios, tuo tarpu pati nukentėjusioji paaiškinime nurodė, kad apie tai, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo Škoda, jai pasakė liudytojas R. M.; liudytojas R. D. 2013 m. lapkričio 15 d. paaiškinime nurodė, kad Škoda Superb aplenkus dvi mašinas grįžo į savo juostą ir dideliu greičiu nuvažiavo link Prienų, o nukentėjusioji paaiškinime nurodė, kad priešais išvažiavęs automobilis sugrįžo atgal; liudytojas R. D., pirmojo pranešimo policijai metu nurodė, kad BMW automobilis pilkos spalvos, o apklausos metu teismo posėdžio metu nurodė, kad BMW spalva buvo šviesi, gal žalsva ar į mėlynumą; liudytojas G. V. nurodė, kad nukentėjusios teigimu, tamsios spalvos automobilis pasuko į jos juostą ir sukėlė eismo įvykį, tuo tarpu pati nukentėjusioji 2013 m. lapkričio 14 d. aiškiai parodė, kad minėto automobilio numerio, markės, spalvos negali pasakyti. Ludytojo G. V. parodymai aiškiai patvirtina faktą, kad tyrimas buvo atliktas visiškai atmestinai, neišsamiai ir nedetaliai, kas prieštarauja administracinės teisenos esminiams uždaviniams. Apeliantas pažymi, kad liudytojas R. D. teismo posėdžio metu buvo įspėtas nevartoti necenzūrinių žodžių, neigiamas nusiteikimas apelianto atžvilgiu matyti iš liudytojo paaiškinimų, todėl nepagrįstas yra teismo teiginys, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo objektyvumu.

Nukentėjusiosios parodymuose yra eilė prieštaravimų bei trūkumų, taip pat abejones keliančių aplinkybių, kurių teismas nevertino. Eismo įvykio dieną nukentėjusioji negalėjo nieko pasakyti apie eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, tačiau praėjus keturioms dienoms po eismo įvykio ir trims dienoms po to, kai liudytojas R. D. pateikė parodymus, nukentėjusioji jau įvardijo eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės markę. Pati nukentėjusioji nurodė, kad, jos vertinimu, kelias buvo slidus, ji net nežinojo, ar padangos buvo pakeistos iš vasarinių į žiemines, važiavo apie 80-90 km/h greičiu, kas, įvertinant slidžią kelio dangą bei tai, kad važiavo posūkyje, negali būti vertinama kaip saugaus greičio pasirinkimas ir tai pagrįstai galėjo sąlygoti automobilio sumėtymą. Tokias abejones tik pavirtina faktas, kad įvykis įvyko ten, kur yra kelio praplatėjimas, susidaręs dėl kito kelio įvažiavimo į kelią Kaunas – Alytus, ką įvertinus, sunku suprasti, kodėl ji negalėjo kliūties tiesiog apvažiuoti ir kas paneigia teismo vertinimą dėl siauro kelio, t. y. 6,5 m.

Eismo įvykio pats nematė, nesuvokė ir iki šios dienos nesuvokia, kad su įvykiu yra kažkaip susijęs, todėl neturėjo nei noro pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nei tuo labiau tikslo išvengti padarinių. Jis laikėsi ir iki šiol laikosi vieningos ir nuoseklios pozicijos, kad to eismo įvykio, dėl kurio jis yra kaltinamas, nematė, jame nedalyvavo, o tai, jog patvirtino, kad įvykio dieną nurodytu keliu važiavo, patvirtina, kad jis neturi tikslo išvengti atsakomybės. Skundžiamame nutarime teismo išdėstyta įvykiu seka dėl pažeidėjo elgesio po sukelto eismo įvykio neatitinka protingumo principo. Natūralu ir objektyvu, kad asmuo sukėlęs tokio pobūdžio eismo įvykį, visų pirma, būtų matęs, jog jis pats yra kliūtis priešais važiuojančiai transporto priemonei, antra, negalėtų nepastebėti kelio važiuojamojoje dalyje sumėtytos, nevaldomos transporto priemonės, kuri susimėto prasilenkimo su juo momentu. Apeliantas nėra asmuo, sukėlęs eismo įvykį, todėl ir visos kitos jam inkriminuojamos ATPK teisės normos yra nepagrįstai ir neteisėtai taikytos nagrinėjamoje byloje.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad neva lenkimo manevras vyko ne per ištisinę, bet per punktyrinę juostą, o atsakomybė už šį manevrą pritaikyta pagal dvi skirtingas teisės normas.

Skirdamas nuobaudą teismas be pagrindo nustatė sunkinančias atsakomybę aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kad skiriant tokio pobūdžio nuobaudą, nukentės ne tik N. K., bet ir jo darbdavys, mažamečiai vaikai ir šeima, kas visiškai neatitinka administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, įtvirtintų ATPK 20 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas išreiškė poziciją, jog N. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

N. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, bet įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad N. K. kaltė dėl visų jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys – tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), fotonuotraukos (b. l. 7-9), paaiškinimai (b. l. 10-13, 16), informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ (b. l. 78-79), informacija iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (b. l. 81), nukentėjusiosios D. Š. (b. l. 46-48), liudytojų G. V. (b. l. 71-72), R. D. (b. l. 72-73), R. M. (b. l. 73) parodymai apylinkės teismo posėdyje. Nors N. K. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigė viso administracinių teisės pažeidimų bylos proceso metu, ją ginčija ir apeliaciniame skunde, tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų ir apylinkės teismo tinkamai ištirtų ir motyvuotai aptartų duomenų visuma patvirtina, kad dėl N. K. padarytų KET pažeidimų – kito automobilio lenkimo neleistinoje vietoje, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ir neįsitikinus, kad nebus kliudoma priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms – kilo eismo įvykis, iš kurio vietos N. K., pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino.

Apygardos teismas su apelianto skundo argumentais, jog byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, nesutinka. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nurodyti visi būtini duomenys, apibūdinantys N. K. padarytų pažeidimų esmę, o tai, kad įvykio laikas nurodytas ne itin tiksliai, savaime nereiškia, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, juo labiau nesudaro pagrindo pritarti apelianto skunde nurodytoms abejonėms dėl liudytojo R. D. galimybių matyti patį eismo įvykį. Nors Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštas patvirtina, kad pirmasis pranešimas apie eismo įvykį buvo užfiksuotas 8:45 val., iš liudytojo R. D. darbovietės pateiktas raštas, kuriame nurodyta, jog R. D. 9:00-9:15 val. važiavo maršrutu Kaunas – Alytus, nepaneigia, kad R. D. buvo įvykio vietoje įvykio metu.

Skunde taip pat teigiama, kad eismo įvykio tyrimas buvo neišsamus ir nevisapusiškas, tačiau nėra pagrindo su šiais teiginiais sutikti. Įvykio vietą apžiūrėjęs ir eismo įvykio schemą nubraižęs pareigūnas nurodė, kad jam nekilo jokių abejonių dėl vairuotojos blaivumo. Tuo tarpu aplinkybės, susiję su vairuotojos galimybės išvengti eismo įvykio, jos vairuoto automobilio technine būkle ar eismo sąlygomis, kurios, apelianto teigimu, nebuvo įvertintos, neturi esminės reikšmės, kadangi eismo įvykis kilo dėl neteisėtų N. K. veiksmų, bet ne dėl to, kad nukentėjusioji nesugebėjo suvaldyti automobilio N. K. išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą.

Nors skunde aptariami liudytojų R. D., R. M., G. V. bei nukentėjusiosios D. Š. parodymai, juose esantys smulkūs prieštaravimai dirbtinai sureikšminti ir, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia šių parodymų teisingumo. Tai, kad nukentėjusioji ar liudytojai savo paaiškinimuose iškart po įvykio ir teismo posėdyje netiksliai nurodė kai kurias įvykio aplinkybes, vertintina kaip sąžiningas parodymus duodančio asmens skubotumas, kadangi laikui bėgant tikrosios įvykio aplinkybės užsimiršta arba asmuo jas nesąmoningai gali interpretuoti kitaip. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas R. D. pirmą kartą paskambinęs pagalbos telefonu detaliai nurodė eismo įvykio aplinkybes bei pavojingai važiavusio automobilio markę bei valstybinio numerio raides, o paskambinęs antrą kartą po 28 minučių pasakė, jog tas pats automobilis jį aplenkė antrą kartą bei pilną jo valstybinį numerį. Teismo posėdyje R. D. atpažino N. K. kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį, o jo parodymuose esantys netikslumai nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai, kad R. D. nematė N. K. automobilio sustojusio nei kelkraštyje, nei kitoje vietoje, yra logiška, kadangi šis liudytojas eismo įvykio vietoje sustojęs nebuvo, aplinkybes po eismo įvykio stebėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ir galėjo nepastebėti kelkraštyje sustojusio N. K. automobilio. Aplinkybę, jog matė kelkraštyje stovinčius du automobilius, iš kurį vienas buvo tamsi „Škoda“, nurodė liudytojas R. M., į įvykio vietą atvažiavęs iš kitos pusės nei liudytojas R. D.. Tai, jog paaiškinime R. M. nurodė matęs „greitai sustojančius“ automobilius, o apklausiamas teismo posėdyje – „stovinčius“ automobilius, nelaikytina prieštaravimu, keliančiu abejones dėl liudytojo parodymų. Priešingai, nei teigiama skunde, liudytojo R. D. bei liudytojo R. M. parodymai vieni kitus būtent papildo ir patvirtina, kad N. K. iškart po įvykio buvo sustojęs netoli įvykio vietos, tačiau į ją negrįžo ir nuvažiavo, o vėliau, maždaug po 28 minučių, dar kartą aplenkė liudytoją R. D..

Skunde neteisingai nurodoma, kad liudytojas R. D. įsidėmėjo N. K. veidą, kai šis jį aplenkė antrą kartą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. D. nurodė įsidėmėjęs jį lenkusio vairuotojo veidą, kai buvo lenkiamas pirmą kartą, nes jam susidomėjimą sukėlė įžūlus automobilio vairuotojo elgesys. Nėra jokio pagrindo teigti, kad R. D. buvo priešiškai nusiteikęs N. K. atžvilgiu, kadangi šie asmenys pažįstami nebuvo, o R. D. teismo posėdžio metu vartojami žodžiai greičiau reiškia įprastinę liudytojo kalbėjimo manierą nei nusistatymą prieš atsakomybėn traukiamą asmenį. Esminės reikšmės neturi ir tai, ar apie įvykį sukėlusio automobilio markę nukentėjusioji sužinojo iš liudytojo R. M., ar liudytojas – iš nukentėjusiosios, kadangi neabejotinai nustatyta, kad pirmasis įvykį sukėlusio automobilio markę nurodė liudytojas R. D., paskambinęs pagalbos telefonu. Jokių prieštaravimų ir netikslumų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymuose apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o svarstymai apie eismo sąlygas ir nukentėjusiosios galimybes išvengti eismo įvykio šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra reikšmingi.

Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys yra pakankami N. K. kaltei dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pagrįsti, o jo padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog N. K. nematė eismo įvykio ir nesuprato, kad yra kažkaip su juo susijęs, kadangi byloje yra nustatyta, kad po įvykio N. K. buvo sustojęs šalikelėje, tačiau į eismo įvykio vietą negrįžo. Apelianto teiginiai apie jo parodymų nuoseklumą ir nuoširdų pripažinimą, jog įvykio dieną pro eismo įvykio vietą važiavo, nesudaro pagrindo abejoti, kad neigimas dalyvavus eismo įvykyje yra atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktas gynybos būdas. Ši N. K. versija paneigta byloje surinktais duomenimis, kurie pagrįstai apylinkės teismo įvertinti kaip patikimi. Nors skunde teigiama, kad N. K. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – inkriminuotas nepagrįstai, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Vertinant N. K. elgesį po eismo įvykio nekyla abejonių, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė suprasdamas, kad dėl jo padarytų pažeidimų eismo įvykis ir kilo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino vengdamas atsakomybės. Nors skunde abejojama ir dėl kitų pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo, šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog N. K. kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nustatyta liudytojo G. V. parodymais, jog pagal nukentėjusiosios parodymus nustatyta, kad buvo kirsta ištisinė juosta, o tai, kad eismo įvykio schemoje nurodyta netiksli N. K. vairuoto automobilio judėjimo trajektorija, nepaneigia jo kaltės. Šis lenkimo manevras pagrįstai kvalifikuotas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, kadangi atitinka abiejų šių pažeidimų požymius, tai yra, N. K. ir lenkė neleistinoje vietoje, ir nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. Šioje dalyje sutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai nustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog pažeidėjas turi galiojančią administracinę nuobaudą. ATPK 32 straipsnyje nėra numatyta tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o ir byloje esantys duomenys – pažyma apie N. K. baustumą – patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu nurodymu jam paskirtą baudą jis sumokėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d., taigi pažeidimo padarymo metu nuobauda negaliojo. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, už atskirus pažeidimus jam paskirtos nuobaudos švelnintinos, skiriant minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti 100 litų baudą; pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti 100 litų baudą; pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti 100 litų baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius