Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., G. M., antstolė A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 27 d. 10.00 val. informuoti 2021 m. kovo 23 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš antstolės A. S. gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0177/19/00691, kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/19/00691 nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4206-839/2018 dėl 13,31 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai. Antstolė, patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkas nuo 2019 m. gegužės 13 d. dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna draudžiamąsias pajamas. Antstolė 2019 m. gegužės 13 d. ir 2019 m. birželio 19 d. pateikė piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurodymą priverstinai nurašytini pinigines lėšas. 2019 m. birželio 19 d. anstolė priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. 0177/19/00691. 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S019-10581 antstolė įpareigojo pateikti informaciją apie turimą turtą. 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S019-10588 dėl skolos išieškojimo įpareigojo skolininko darbovietę išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio atitinkamas pinigų sumas pervedant jas į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su G. M.. 2021 m. vasario 17 d. turto arešto aktu anstolė pritaikė skolininkui ir jo sutuoktinei disponavimo apribojimą 130,68 Eur sumai. Antstolė nustatė, kad vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarę nėra. 2021 m. vasario 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto akto surašymo (2021 m. vasario 17 d.) kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje. 2021 m. kovo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje.

Pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 23 d.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į dalį bendrame turte tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkas nuo vykdymo proceso pradžios yra dirbantis asmuo ir gauna draudžiamąsias pajams, vadovaujantis SODROS (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis skolininko pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. sudaro 642 Eur (per mėnesį). Pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog iš minėto turto išieškojimas negalimas arba jo nepakanka skolai išieškoti. Pažymėtina ir tai, jog byloje įrodymų apie tai, kad anstolė ėmėsi kokių nors veiksmų sudrausminti skolininko darbovietę, taip pat nėra. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos prašymui dėl skolininko turto dalies tenkinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos VMI pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei A. S. vykdomąją bylą Nr. 0177/19/00691.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.