Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. N. ir D. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006-01-08 pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2005-12-29 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo D. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo pagrįstam ir teisėtam teismo sprendimui panaikinti.

Įstatymas suteikia galimybę sutuoktiniams nutraukti santuoką bendru sutikimu, jeigu yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos, viena iš jų – abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Taigi teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką bendru sutikimu, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai K. N. ir D. N. paduotu teismui pareiškimu prašė nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, kartu su pareiškimu pateikdami jų abiejų sudarytą ir pasirašytą “santuokos nutraukimo pasekmių sutartį” (b.l. 11), kurioje susitarė, jog išlaikymo vienas iš kito nereikalaus, nes abu yra darbingo amžiaus, turi savo pajamas; santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo; kilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje, pasidalino (nurodė pasidalinimo būdą). D. N. apeliaciniame skunde neginčija, jog nurodytą sutartį jis pasirašė savo valia, tačiau tvirtina, kad šioje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytomis sąlygomis nutraukta santuoka pažeidžia jo, kaip sąžiningo sutuoktinio, interesus, dalijant bendrai sukurtą turtą. Apeliantas teigia, kad, prieš sudarant santuoką ir pareiškėjams kartu gyvenant, K. N. savo vardu pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame vėliau buvo atliktas kapitalinis remontas ir jam D. N. naudojo asmenines lėšas. Dėl to, apelianto įsitikinimu, šis butas turėjo būti padalintas pareiškėjams (sutuoktiniams) lygiomis dalimis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į tai neišsiaiškino ir neatsižvelgė. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

Pareiškėja K. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t.y. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006-01-08 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2005-12-29 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, iš kurių matyti, jog K. G. (po santuokos – N.) 2005 m. gruodžio 29 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nurodytas turtas būtų įgytas už apelianto lėšas, minėtuose dokumentuose nėra. Susituokė D. N. ir K. G. 2006 m. vasario 11 d. (b.l. 9). Pareiškėja K. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paneigė aplinkybę, kad nurodytas butas buvo įgytas pareiškėjams kartu gyvenant, kad jame buvo atliktas kapitalinis remontas ir D. N. prie tokio remonto turėjo galimybę prisidėti savo asmeninėmis lėšomis. D. N., apeliaciniame skunde tvirtindamas priešingai, nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių jokių įrodymų (CPK 178 str.), o į bylą priimti nauji rašytiniai įrodymai yra objektyvūs ir apelianto teiginius neginčijamai nepaneigia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas skunde iš esmės teisingai nurodo, jog teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įsitikinti, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios sutarties netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu ir nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų teisės normų nepažeidė, nes apeliantas neįrodė, jog teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką ir patvirtindamas jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų pačių sutartyje numatytomis sąlygomis, pažeidė pareiškėjo, kaip sąžiningo sutuoktinio, interesus, dalijant bendrai sukurtą turtą, nes tokio turto buvimo faktas byloje nėra įrodytas. Kaip jau minėta, prie apeliacinio skundo D. N. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytus argumentus (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad, nutraukiant santuoką, D. N. priklausė kompensacija už butą, esantį Nuotekų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog šis turtas buvo įgytas už bendras K. N. ir D. N. lėšas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.) arba pareiškėjų santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba D. N. lėšomis ar darbu (CK 3.90 str. 1 d.).

Apeliantas tvirtina, jog jis, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nereikalavo jam priklausančios kompensacijos už butą, nes su pareiškėja K. N. susitarė, jog galės gyventi šiame bute tol, kol įsigis kitą gyvenamąjį plotą. Tačiau po teismo sprendimo pareiškėja K. N. pareikalavo išsikraustyti. Tokiu būdu pareiškėjas buvo suklaidintas. Teisėjų kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta, nes apeliantas nepateikė juos patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Pareiškėja K. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje neneigė, kad tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl D. N. laikino gyvenimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute kol jis susiras kitą gyvenamąjį plotą, tačiau tvirtina, jog D. N. pats, be jos reikalavimo, išsikraustė iš šio buto, palikdamas raktus kaimynei. Kitokių įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto nurodyta aplinkybė dėl susitarimo jam laikinai gyventi ieškovei priklausančiame bute ir tą gyvenimą nutraukus, apeliantas buvo suklaidintas.

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką ir patvirtindamas jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.