Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. (K.) M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-10-28 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 promilių neblaivumas), buitinio konflikto su savo sugyventine I. K. metu, ranka sudavė šiai ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko pastarajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiu būdu nukentėjusiajai I. K. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais K. M. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-29 apklaustas K. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino bei nurodė kad I. K. yra jo sugyventinė, gyvena kartu apie 7 m., veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiame bute. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centruose įskaitose neįrašytas. 2019-10-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, su I. namie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus – alų, 8 litrus. I. išgėrė daugiau už jį, nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. Jiems begeriant dėl kažko įvyko žodinis konfliktas, gal jai nepatiko, kad jis klausėsi muzikos, nepamena jau. I. pradėjo isterikuoti, mosikuoti rankomis, šaukė ant jo, vaikščiojo per kambarį, vieną kartą net griuvo ant medinių grindų. I. griūnant, jis gulėjo lovoje. Griuvo dėl girtumo. Tai pamatęs, atsikėlė, priėjo prie jos, pradėjo ją raminti, apkabino ją rankomis, pasodino ant lovos, pasakė, kad jau miegotų, bet nemušė jos, po kelių minučių jam pavyko nuraminti I., jau viskas buvo gerai, pats atsigulė, kad užmigtų, o ji paėmė telefoną ir išėjo į lauką ir, nieko nepasakiusi jam, iškvietė policiją, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Nesupranta, dėl ko I. iškvietė policiją (b. l. 41–42).

2020-02-27 įtariamuoju apklaustas K. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019-10-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, su I. namie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant įvyko žodinis konfliktas dėl planšetės, pradėjo pyktis, ji pradėjo isterikuoti, neiškentė, sudavė vieną smūgį delnu jai į veido sritį, sudavė nestipriai. Ji stovėjo, buvo girta. Po smūgio I. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, išsigando, nes nenorėjo taip stipriai trenkti jai, tiesiog taip išėjo netyčia, todėl iškart paėmė skudurėlį ir nuvalė jai kraują nuo nosies. Atsiprašė jos. Nesitikėjo, kad I. iškvies policiją. Policijai atvažiavus nemiegojo, buvo namie. Dėl padaryto labai gailisi, padarė sau išvadas. Su I. nebegyvena. Šiuo metu gyvena pas sesę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2019-10-28 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad I. K. paaiškino, kad 2019-10-28 apie 22.30 val. jos sugyventinis K. M. pradėjo konfliktuoti ir ranka kelis kartus trenkė jai į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, GMP 0851 I. K. apžiūrėjo vietoje; užfiksuoti jos sužalojimai: nubrozdinimas, kraujosruva (b. l. 5–6).

2019-10-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos I. K. parodymai, kad K. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame vieno kambario bute. K. pastoviai ją muša. Priežastys būna įvairios. Savo mušimą jis paaiškina tuo, kad jį erzina. 2019-10-28 visą dieną kartu su K. vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną K. buvo atnešęs suremontuotą planšetinį kompiuterį, bet vakare, gal apie 22 val., jam naudojantis tuo kompiuteriu kažkas nepavyko, kaip suprato, nemokėjo naudotis kažkokia programa, dėl to jis supyko, pradėjo nervuotis, irzliai iš televizoriaus ištraukė laidus. Tuo metu gulėjo lovoje, ruošėsi užmigti, pasakė jam „nusiramink“. Jos ketinimas jį nuraminti žodžiais dar labiau įsiutino ir, jai begulint lovoje, K. priėjo prie jos, sakydamas kad jį nervuoja, rankos kumščiais stovėdamas jai iš viršaus, sudavė bendrai apie 7 smūgius į veido sritį, jautė stiprų fizinį skausmą, jautė smūgius smakro, nosies, lūpų, galvos srityje. Liepė nustoti ją mušti, pradėjo verkti, jis nutolo nuo jos, po kurio laiko pats nusiramino ir užmigo, o ji, pasitaikius progai, paėmė telefoną, kad jis nematytų ir, išbėgusi iš namo, iškvietė policiją. Pati ant grindų tą vakarą griuvusi nebuvo, jis jos apkabinęs ir raminęs nebuvo. Nenori, kad K. grįžtų į namus, jo bijo, nes jis nepagarbiai su ja elgiasi, nuolatos smurtauja tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Įvykio metu namie nieko nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš. Pas teismo medikus nesikreips, atsisako darytis teismo medicininį tyrimą (b. l. 8).

2019-12-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto K. Ketlerio parodymai, kad patruliuojant kartu su vyr. patruliais M. Pakarnu ir E. Adamovič, 2019-10-28 apie 22.38 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pranešėja – I. K., kuri buvo visiškai neblaivi, nustatytas 2,83 prom. girtumo laipsnis. Ji paaiškino, kad neužilgo iki jiems atvykstant jos sugyventinis K. M. smurtavo prieš ją, t. y. metė ją ant lovos ir ranka pradėjo mušti, suduodamas smūgius į veido sritį. Matėsi nubrozdinimas jos nosies srityje bei kraujosruva po dešiniąja akimi. Pranešėja buvo susijaudinusi. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, kuri apžiūrėjo I. K. vietoje. Namo aplinka atrodė netvarkinga, matėsi girtavimo pėdsakai. Neprisimena, ar I. K. nosis kraujavo. Smurtu įtariamas K. M. jiems atvykus buvo namie, nemiegojo. Nieko neaiškino. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, atrodė neblaivus. Jis buvo sulaikytas, spec. priemonės panaudotos nebuvo (b. l. 17).

2019-10-28 GMP kortelė, kurios informacinėje dalyje parašyta, kad, pasak pacientės, ją sumušė sugyventinis, žaizdų nėra, sumušta nosis, lūžio požymių nėra, iš burnos stiprus alkoholio kvapas. Į ligoninę vykti atsisakė“ (b. l. 26–27).

2019-10-29 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad, nukentėjusiajai sutikus, atlikta jos apžiūra, nukentėjusioji I. K. savo iniciatyva parodo savo veido srityje sužalotas vietas, atsiradusias nuo jos sugyventino K. M. smūgių, o būtent parodo nosies sritį ir viršutinę lūpą. Parodytose vietose akivaizdžių sužalojimų žymių nesimato, bet nukentėjusioji skundžiasi nežymiu skausmu nosies ir viršutinės lūpos srityje, paaiškina, kad vakar nuo maždaug septynių smūgių į veido sritį kraujavo iš nosies, jautė skausmą. Mėlynė po dešinės akies apatiniu voku atsirado ne 2019-10-28 įvykio metu. Kitų smurto žymių nesimato. Veidas nufotografuotas (b. l. 14–15).

2019-11-13 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad tarnybiniame kompiuteryje Windows Media player programos pagalba apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „paneriu50.MOV“. Vaizdo įrašas iš įvykio vietos, filmuotas policijos pareigūnų. Įrašo trukmė 58 sekundės. Įraše matosi vaizdas iš namo. Apšvietimas tamsus. Įraše matosi prie kambario durų stovinti I. K. ir girdisi pareigūno balsas. Bendraujama rusų kalba: I. K. dėl girtumo kalba nerišliai: Shto? (vertimas: „Ką?“) Preigūnas: Shto? (vertimas: „Ką?“). I. K.: Nichego. Vzial, kinul menia na kravat i mochit nachal (vertimas: „Nieko, paėmė, numetė mane ant lovos ir pradėjo mušti.“) Pareigūnas: Kak? (vertimas: „Kaip?“) I. K.: I skazal, bit budu poka ne zabju, i vo i vsio, i po nosu, i po glazu toze i vo, vo, vidite ze (vertimas: „Ir pasakė, kad mušiu kol užmušiu, ir va ir viskas, ir per nosį, ir per akį, ir va, va, matot“) (rodo ranka per visą veido sritį, tačiau dėl tamsaus apšvietimo smurto žymių nesimato). Šias pridiot, šias budet opiat tože samoje delat. I što? A u menia netu kameri sleženija, ja nikomu ne dokozu. Vi jego otpustite, on opiat budet toze samoje, a ja opiat pit budu. I budu pit do tex por, poka on menia ne ubjot, potomu što on bjot menia uže gde-to let piat (ilga pauzė). Da on vsegda menia bjot, vsegda. Jemu eto nravitsa delat. (vertimas: „Tuoj ateis, tuoj vėl darys tą patį. Ir ką? O aš neturiu stebėjimo kameros, aš niekam neįrodysiu. Jūs jį paleisit, jis vėl darys tą patį, o aš vėl gersiu. Ir gersiu tol, kol jis mane užmuš, nes jis mane muša jau beveik penkerius metus (ilga pauzė). Tai jis visada mane muša, visada. Jam patinka tai daryti“) (b. l. 29–30).

2020-01-27 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Operatorius: „Vienas vienas du“. Moters balsas: „Požaluista, spasaite“. (Moteris verkia) Vertimas: Prašau, gelbėkite (moteris verkia). Operatorius: „Čto slučilos, ne ponimaju“. Vertimas: „Kas atsitiko, nesuprantu“. Moters balsas: „Ja ne znaju“ (verkia). Vertimas: „Aš nežinau“ (verkia). Operatorius: „Kakaja vam pomošč nužna?“ Vertimas: „Kokios jums reikia pagalbos?“ Moters balsas: (verkia) „da, nužna“. Vertimas: (verkia) „Taip, reikia“. Operatorius: „Kakaja pomošč? Policija ili skoraja?“ Vertimas: „Kokios pagalbos? Policijos ar greitosios?“ Moters balsas: „Policija nužna, da“. Vertimas: „Policijos reikia, taip“. Operatorius: „Policija, po kakomu adresu?“ Vertimas: „Policija, kokiu adresu?“ Moters balsas: „A mne skoraja, on menia pobil“. Vertimas: „O man greitosios, jis mane sumušė“. Operatorius: „Kto vas pobil?“ Vertimas: „Kas jus sumušė?“ Moters balsas: „Eto sožite“. Vertimas: „Tai sugyventinis“. Operatorius: „Po kakomu adresu?“ Vertimas: „Kokiu adresu?“ Moters balsas: (verkia) „Panerių 50 kvartira 4“. Vertimas: (verkia) „Panerių 50, butas 4“. Operatorius: „Panerių ulica, 50 dom, kvartira 4?“ Vertimas: „Panerių gatvė, 50 namas, 4 butas?“ Moters balsas: „Da“. Vertimas: „Taip“. Operatorius: „Jest vchodnoj kod?“ Vertimas: „Yra įėjimo kodas?“ Moters balsas: „Eto sobstvennyj dom.“ Vertimas: „Čia nuosavas namas“. Operatorius: „Deti malenkije doma jest?“ Vertimas: „Mažų vaikų namuose yra?“ Moters balsas: „Net, vsio“. Vertimas: „Ne, viskas“. Operatorius: „Skolko vam let?“ Vertimas: „Kiek jums metų?“ Moters balsas: „47“. Operatorius: „47, a čto pobito u vas?“ Vertimas: „47, o ką jums sumušė?“ Moters balsas: „U menia vsio pobito, ja uže vsia razbitaja (verkia), ja uže ne mogu (verkdama kažką pasakoja)“. Vertimas: „Man viską sumušė, aš jau visa sudaužyta (verkia), aš jau negaliu (verkdama kažką pasakoja)“. Operatorius: „Uspokoites, prijedet policija. On ne v trezvom sostojaniji?“ Vertimas: „Nusiraminkite, atvažiuos policija. Jis neblaivus?“ Moters balsas: „Da (verkia)“. Vertimas: „Taip“ (verkia). Operatorius: „Chorošo, vaše imia familija?“ Vertimas: „Gerai, jūsų vardas, pavardė?“ Moters balsas: „I. K.“. Operatorius: „Kak familija?“ Vertimas: „Kokia pavardė?“ Moters balsas: „I. K.“. Operatorius: „Chorošo, ždite, prijedet policija į uspokoites požaluista (fone girdisi moters verksmas). Ždite medikov į policiju. Eto pervyj etaž u vas?“ Vertimas: „Gerai. Laukite, atvažiuos policija, ir nusiraminkite, prašau (fone girdisi moters verksmas). Laukite medikų ir policijos. Čia pas jus pirmas aukštas?“ Moters balsas: „Net, ne pervyj, ja uže bojus vyzyvat“. Vertimas: „Ne, ne pirmas, aš jau bijau kviesti“. Operatorius: „A kakoj? Kotoryj etaž u vas?“ Vertimas: „O koks? Kelintas jūsų aukštas?“ Moters balsas: „U nas priamo vjezd“. Vertimas: „Pas mus tiesiai įvažiavimas“. Operatorius: „Pervyj etaž sčitajetsia?“ Vertimas: „Pirmas aukštas, vadinasi?“ Moters balsas: „Da, no ja spriatalas“. Vertimas: „Taip, bet aš pasislėpiau“. Operatorius: „A gde vy spriatalis?“ Vertimas: „O kur jūs pasislėpėt?“ Moters balsas: „Ja spriatalas u svojei znakomoj“. Vertimas: „Aš pasislėpiau pas savo pažįstamą“. Operatorius: „A v kakoj kvartire ona živiot?“ Vertimas: „O kuriame bute ji gyvena?“. Moters balsas: „50 4“. Operatorius: „V kakoj?“ Vertimas: „Kuriame?“ Moters balsas: „54“. Operatorius: „Eto v etom že dome?“ Vertimas: „Čia tame pačiame name?“ Moters balsas: „Da (verkia)“. Vertimas: „Taip (verkia)“. Operatorius: „Panerių 50 54, a koda netu v dveriach, tochno?“ Vertimas: „Panerių 50 54, o durų kodo nėra, tikrai?“ Moters balsas: „Jest kod, jest“. Vertimas: „Yra kodas, yra“. Operatorius: „A kakoj kod?“ Vertimas: „O koks kodas?“ Moters balsas: „Ja budu ždat“. Vertimas: „Aš lauksiu“. Operatorius: „Chorošo, ždite, prijedet, žydite“. Vertimas: „Gerai, laukite, atvažiuos, laukite“. Įrašas baigiasi (b. l. 23–24)

2019-11-19 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog į klausimą, ar galite papasakoti apie 2019-10-28 įvykį, dėl kurio jūs iškvietėte policiją, I. K. atsakė: K. buvo nupirkęs sau planšetę, ji sugedo. Tą dieną jis nuėjo pridavė jį remontą, planšetę sutaisė, bet pakeitė programas ir K. pats negalėjo perdaryti tos programos, supyko, jie išgėrė alaus, gėrė nuo ryto, vakare jis susinervavo dėl tos planšetės ir šiaip sau pradėjo ją mušti. Pasakė, kad nusiramintų, rytoj sutaisysi. O jis šoko ant jos, ji gulėjo lovoje ir pradėjo mušti ją rankomis apie 5 smūgius kumščiu į veidą. Praėjus maždaug 15 min. jis užmigo, o ji išbėgo iš namų ir iškvietė policiją. Į klausimą, ar išgirdo I. K. atsakymą, ar suprato jį, ar patvirtina, K. M. atsakė, kad išgirdo, suprato, iš dalies patvirtina. Taip buvo supykęs dėl tos planšetės, dėl to su I. pradėjo pyktis, ji pradėjo isterikuoti, neiškentė, sudavė tik vieną kartą delnu jai į veido sritį, sudavė nestipriai. Ji stovėjo, ji buvo girta. Jos nosies nelaužė, ji jau seniau prieš daug metų buvo sulaužyta. Daugiau jos nemušė, ji dar nekartą pati buvo nukritusi namie, kaip ir kiek kartų krito nepamena. Po to smūgio I. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, išsigando, nes nenorėjo taip stipriai trenkti jai, tiesiog taip išėjo netyčia, todėl iškart paėmė skudurėlį ir nuvalė jai kraują nuo nosies. Atsiprašė jos. Prisimena viską, nes išgėrė mažiau už I., nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. 5 smūgių jai tikrai nesudavė. Nesitikėjo, kad I. iškvies policiją. Policijai atvažiavus nemiegojo, buvo namie. I. K. įklausimą, ar išgirdo K. M. atsakymą, ar suprato jį, ar patvirtina, atsakė, kad išgirdo, suprato, nepatvirtina. Lieka prie savo parodymų. Abu buvo girti, bet ji viską prisimena. Tą vakarą negriuvinėjo, jis jai gulinčiai sudavė apie 5 smūgius į veido sritį. Kai išgeria, ji užmiega. Tą vakarą irgi išgėrė ir nuėjo miegoti. Į klausimą, ar turi vienas kitam klausimų, I. K. pasakė: „Kada tu paliksi mane ramybėje, ar tu daugiau neateisi pas mane?“ K. M. atsakymas: „Aš jau su tavimi negyvenu nuo tos dienos, kai mane paleido po sulaikymo ir pas tave negrįšiu, tai tu palik mane ramybėje, nelįsk prie manęs“ (b. l. 20).

2019-10-28 alkotesterio 6810 patikros kvitas, kuriame fiksuota, jog 2019-10-28 23.11 val. K. M. nustatytas 0,99 prom. neblaivumas (b. l. 50).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75–77).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymai – 2020-02-27 ikiteisminio tyrimo metu teikti kaltinamojo parodymai; 2019-10-28 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, 2019-10-29 asmens apžiūros protokolas, 2019-10-29 ikiteisminio tyrimo metu teikti I. K. parodymai, 2019-12-19 ikiteisminio tyrimo metu teikti K. Ketlerio parodymai, 2020-01-27 kitų objektų apžiūros protokolas, 2019-10-28 alkotesterio 6810 patikros kvitas – patvirtina, kad K. M. nagrinėjamu atveju būdamas neblaivus buitinio konflikto su savo sugyventine I. K. metu, ranka sudavė jai ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko pastarajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Akivaizdu, kad tokiu smurtiniu veiksmu nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas.

BK 248 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Nukentėjusioji I. K. ir kaltinamasis iki aptarto nusikaltimo padarymo ilgą laiką (apie 7 metus) kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas skausmą savo sugyventinei I. K. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas įtariamajam K. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas).

K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galisi nusikalstęs ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. M. – baustas administracine tvarka (b. l. 57–60); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-17 nuosprendžiu jam iškelta baudžiamoji byla už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą I. K. nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 61, Liteko duomenų bazė); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 54–56).

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad K. M. 2015–2018 m. padarė ne vieną administracinį nusižengimą (ANK 506 str. 4 d. – policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas; ANK 428 str. 8 d. – važiavimas dviračiu, esant neblaiviam; ATPK 178 str. 1 ir 2 d. – pasirodymas girto viešoje vietoje, taip pat alkoholio vartojimas viešoje vietoje) būdamas neblaivus. Be to, nusikalstamą veiką, kuri išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-17 nuosprendžiu, kaltinamasis taip pat įvykdė būdamas girtas. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. M. įvykdyti teisės pažeidimai didžia dalimi yra sąlygojami alkoholio vartojimo.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam K. M. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas yra kiek ilgesnis už vidutinį, t. y. 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei tokius BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 ir 3 p., numatytus įpareigojimus bei draudimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 6 (šešis) mėnesius neturėti, nenaudoti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Atsižvelgus į tai, kad K. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir įtariamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y.: 10 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant anksčiau minėtus draudimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 str., K. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-28 22.50 val. iki 2019-10-30 15.55 val. (2 paras) (b. l. 31–32). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pap., nuostatomis, šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

K. M. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta šeimos nario atžvilgiu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

K. (K.) M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus bei draudimus:

1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi,

2) per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) nuo baudžiamojo įsakymo 6 (šešis) mėnesius neturėti, nenaudoti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pap., nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-28 22.50 val. iki 2019-10-30 15.55 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. M. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską, esantį voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti K. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.