Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8P-52 (toliau – ir Sprendimas) nutraukė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.,

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8P-52; grąžinti pareiškėjo prašymą nagrinėti Departamentui iš naujo.

2.1. Paaiškina, kad į Departamentą kreipėsi siekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pateikė dokumentus, liudijančius, kad pareiškėjo mama P. R. (vadinta M. G., M. P. R.), buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d.

2.2. Pažymi, jog Departamentas 2021 m. vasario 18 d. atsiuntė raštą, kuriuo nurodė papildomai pateikti pareiškėjo motinos, M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. patvirtinančius dokumentus, dokumentus, kada ji įgijo I. pilietybę. Teigia, jog neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašomų dokumentų Migracijos departamentui. Mamos gimimo metus ir faktą, kad P. R. (L.) ir M. G. (I.) buvo tas pats žmogus, grindžia I. teismo šeimos klausimais P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu byloje amžiaus nustatymui Nr. 1086/04/19, I. teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. papildomu sprendimu; tai, kad pareiškėjo motinos vardas buvo „P.“, grindžia I. valstybės Vidaus reikalų ministerijos pilietybės liudijimu; tai, kad P. R. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. ir buvo Lietuvos pilietė, grindžia Kauno regioniniame archyve laikomais dokumentais.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, pareiškėjas per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų, todėl Departamentas turėjo teisės aktų numatytą pareigą priimti ginčijamą sprendimą. Ginčijamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka teikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Šis ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamentas 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 8P-52, kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini) I., I. pilietis, 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė Departamentui prašymą atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymą ir dokumentus dėl pilietybės atkūrimo pateikė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bei tvarka, t. y. jo vienas iš tėvų iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į P. 1933 m. Teigė, kad pareiškėjo vienas iš tėvų, seneliai, proseneliai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko į P.

5.1. Departamentas 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 10K-2032 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. R4-403 pateikė Vytauto Didžiojo universiteto archyviniame fonde esančio studentės R. P. asmens byloje esančio klausiamojo lapo, Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde esančios Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1933 m. alfabeto ištraukos ir Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde kelionės sutarčių nuorašų byloje esančio 1933 m. kelionės sutarties Nr. 000328 nuorašo kopijas; taip pat Lietuvos centrinis valstybės archyvas informavo, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių kad P. (P.) R. (R.), g. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo LR pilietė bei dokumentų, patvirtinančių LR pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal užklausos duomenis nerasta. Taip pat Departamentas 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 10K-2030 kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuris 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (P1-657)P2-1458-(8.14) informavo, kad nesant duomenų, išduoti archyvo pažymos apie P. R., A. (K., A.) dukters, gimimą negali.

5.2. Departamentas 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 10K-2230 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus dėl pareiškėjo motinos M. G. vardo ar pavardės, gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. 1933 m. patvirtinančius dokumentus, pareiškėjo gimimo registracijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą, dokumentus, patvirtinančius, kada M. G. įgijo P. pilietybę, arba nurodančius, kokiu teisiniu statusu gyveno P., I., taip pat pateikti duomenis (jei yra), ar gyvendama P. kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Rašte pažymėjo, jog pagal tarpukario Lietuvos Respublikos teisės aktus, asmuo galėjo būti pripažintas praradusiu pilietybę dėl aplinkybių, susijusių su išvykimo į užsienio valstybę, pareigų registruotis, išsisimti asmens dokumentus neatlikimu, ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu. Rašte išaiškino, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus dokumentus, patvirtinančius anketinius duomenis ir išvykimą iš Lietuvos. Taip pat informavo, jog prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų.

5.3. Departamentas 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 10K-3881 informavo pareiškėjo atstovą apie tai, jog 2021 m. vasario 9 d. gautame pareiškėjo pareiškime nepateikta Departamento nurodyta informacija, todėl pakartotinai paprašyta pateikti ankstesniame rašte nurodytus dokumentus ir duomenis.

5.3. Kadangi pareiškėjas per vienerius metus nuo 2021 m. sausio 28 d. rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, Departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

6. Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, prašo teismo jį panaikinti, paaiškindamas, kad remiasi I. teismo šeimos klausimais P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ir jį papildančiu 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė pripažinti.

7. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, argumentuodamas, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, jis per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų, todėl Departamentas turėjo teisės aktų numatytą pareigą priimti ginčijamą sprendimą

8. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali redakcija Sprendimo priėmimo metu, galiojanti nuo 2022 m. sausio 28 d.), taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas, ginčui aktuali redakcija Sprendimo priėmimo metu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.).

8.1. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

8.2. Įstatymo 12 straipsnis nustato, jog Asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 33 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

8.3. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda, be kita ko, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti. Įstatymo 38 straipsnio 4 dalis nurodo dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

8.4. Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

8.5. Įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

8.6. Įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

8.7. Aprašo 1 priedo 6 punktas detalizuoja pateiktinus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą: asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.; asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (išvykimo valstybė ir data); asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) tremtis iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (tremties vieta ir data). Aprašo 14.3 punktas aptaria Departamento teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis.

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog G. J. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (kaip patvirtina pareiškėjo paso duomenys), pareiškėjo tėvai yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (kaip nurodyta I. valstybės Laikinosios Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijos išduotame pareiškėjo gimimo liudijime), M. – P. G. buvo I. pilietė, gim. (duomenys neskelbtini) m. L. ((duomenys neskelbtini) d. išduoto I. valstybės Vidaus reikalų ministerijos I. pilietybės liudijimo duomenimis). Byloje esančiais archyviniais duomenimis, P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjime ir 1929 m. išduotame vidaus pase, gimimo metus ir vietą taip pat patvirtina 1929 m. V.R.M. Kauno miesto milicijos vado išduotas laikinas asmens liudijimas). 1929 m. rugsėjo 13 d. gimimo pažymėjime nurodyti P. tėvai – K. R. ir P. R., taip pat P. pilietybė – Lietuvos. R. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), 1933 m. vasario 7 d. išduotas užsienio pasas (kaip matyti iš Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1933 m. alfabeto ištraukos). Byloje taip pat yra 1933 m. balandžio 26 d. kelionės sutartis, pagal kurią R. P. ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) pirko jūrų kelionę iš T. iki J. Teismas pažymi, jog I. teismo šeimos klausimais P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ir jį papildančiu 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, negali remtis, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė juos pripažinti.

10. Teismo vertinimu, esamų duomenų nepakanka nustatyti, ar pareiškėjo motina M., nurodyta pareiškėjo gimimo liudijime, yra tas pats asmuo, nurodytas Lietuvoje išduotame P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pase, nes nėra pavardės ir gimimo datos sutapties. Taip pat nepakanka duomenų nustatyti, ar pareiškėjo motina M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nesant rašytinių įrodymų, kokiais teisiniais pagrindais ji gyveno P. ir (ar) I. iki 1940 m. birželio 15 d. Todėl, Departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas yra iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens palikuonis, pagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes (pareiškėjo motinos, M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. patvirtinančius dokumentus, dokumentus, kada ji įgijo I. pilietybę), kaip tai numato Aprašo 14.3 p.

11. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, Departamentas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, taip pat į tai, jog ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (kaip tai numato Įstatymo 37 str. 3 d.), daro išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas.

12. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo grąžinti pareiškėjo prašymą nagrinėti Departamentui iš naujo.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.