Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-28 · Administracinė byla Nr. I-176-342/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
I-176-342/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01365-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Plungės rajono apylinkės teismui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-176-342/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01365-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Plungės rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai,dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-03 sprendimą Nr. PR-2/1.15 ir priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2011-10-18 iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos.

Prašyme (b.l. 4-7) pareiškėjas nurodo, kad nuo 2004-11-02 iki 2012-03-21 dirbo Plungės rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose. Pažymi, kad jo pareigybei nuo 2008 metų buvo nustatytas priedas už antrą kvalifikacinę klasę, t.y. 30 procentų pareiginės algos. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino nustatytų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime konstatavus, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, sužinojo apie neteisėtai sumažintą darbo užmokestį ir kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti susidariusią nepriemoką. Argumentuoja, jog ginčijamu 2013-10-03 sprendimu Nr. PR-2/1.15 Plungės rajono apylinkės teismas atsisakė tenkinti prašymą ir išmokėti neišmokėtą teisėjo padėjėjo atlyginimo dalį. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarimu, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Tvirtina, jog nuo 2009-08-01 iki 2012-03-21 neteisėtai sumažinus darbo užmokestį buvo nepagrįstai ribojama pareiškėjo konstitucinė teisė į nuosavybę, todėl prašo teismo priteisti susidariusią neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas Plungės rajono apylinkės teismas atsiliepime (b.l. 21-23) iš dalies sutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimais. Nurodo, kad pareiškėjas V. T. laikotarpiu nuo 2004-11-02 iki 2012-03-21 dirbo Plungės rajono apylinkės teismo valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo pareigose. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, pareiškėjas turi teisę gauti visą pagal įstatymus priklausantį darbo užmokestį. Tačiau mano, kad Plungės rajono apylinkės teismas nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Argumentuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas, išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vykdė galiojančius teisės aktus, ir yra tik asignavimų valdytojas, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Be to, Plungės rajono apylinkės teismas galėtų išmokėti priteistą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tik tuo atveju, jei jam būtų skirti papildomi asignavimai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi numatyti kompensavimo mechanizmą visiems, kam pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (b.l. 42-44) pažymi, kad teismo sprendimas neturės jokios įtakos Teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms. Nurodo, kad valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjo reikalaujamą sumą, todėl prašymas neturėtų būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. T. darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat ginčija Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-03 raštą Nr. PR-2/1.15 „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkės 2004-11-02 įsakymu Nr. 9 V. T. priimtas į valstybės tarnautojo – teisėjo padėjėjo – pareigas (b.l. 24). Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas 2012-03-21 įsakymu Nr. P-17 pareiškėją V. T. atleido iš einamų teisėjo padėjėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A, lygio, 11 kategorijos, 2 kvalifikacinės klasės) pareigų (b.l. 25). 2013-09-24 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Plungės rajono apylinkės teismas ginčijamu 2013-10-03 raštu Nr. PR-2/1.15, atsakydamas į pareiškėjo 2013-09-24 prašymą, nurodė, kad atlyginimas valstybės tarnautojams mokamas pagal galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, tuo tarpu išmokėti pareiškėjui neišmokėtą teisėjo padėjėjo atlyginimo dalį, atsakovas galėtų tik tuo atveju, jei jam būtų skirti papildomi asignavimai arba numatytos lėšos 2014 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengiamame valstybės biudžeto projekte.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Pagal iki 2009-04-23 galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą (priedo redakcija nuo 2008-10-01), pareiškėjo ginčo laikotarpiu užimamai 11 pareigybės kategorijai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas - 5.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, daliai valstybės tarnautojų – aukštesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams, tame tarpe 11 kategorijai nustatydamas pareiginės algos koeficientą – 5.17.

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 str. (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Auščiau išdėstyto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams, o nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams. Taip pat nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Kadangi pareiškėjas V. T. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-03-21 buvo A lygio 11 kategorijos valstybės tarnautojas ir turėjo antrą kvalifikacinę klasę, todėl dėl pasikeitusių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, buvo sumažintas tiek pareiškėjo pareiginės algos kategorijos koeficientas, tiek priedo už kvalifikacinę klasę dydis.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime taip pat nurodyta, jog nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad šiuo metu dar nėra nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, negali paneigti pareiškėjo teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2013-11-08 pažymos Nr. 4.11-11 apie pareiškėjo darbo užmokestį matyti, kad V. T. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-03-21 dėl pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę klasę sumažinimo susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – 7990,10 Lt (neatskaičius mokesčių), kuri nebuvo išmokėta (b. l. 27). Nagrinėjamu atveju bylos šalys nekelia ginčo dėl pažymoje nurodytos neišmokėtos sumos dydžio. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas bei auščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. T. buvo nepagrįstai neišmokėta darbo užmokesčio dalis, todėl pareiškėjo prašoma suma priteistina. Pažymėtina, jog pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio suma nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

Atsakovas Plungės rajono apylinkės teismas atsiliepime nurodo, jog jis nėra byloje tinkamas atsakovas, nes atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vertintina, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais per ginčo laikotarpį buvo tiesiogiai susijęs su Plungės rajono apylinkės teismu, tai yra subjektu, privalėjusiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, todėl byloje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, kurioje pareiškėjas, formuluodamas savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais. Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl darbo užmokestis yra priteisiamas iš darbdavio – Plungės rajono apylinkės teismo. Tokio aiškinimo iki šiol buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 pažymėjo, kad nors teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, t. y. pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009-07-17 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009-07-17 redakcijos) nuostatos bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 redakcijos) nuostatos, tačiau byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Todėl nagrinėjamu atveju Plungės rajono apylinkės teismas laikytinas tinkamu atsakovu ir pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis - 7990,10 Lt, priteistina būtent iš darbdavio - Plungės rajono apylinkės teismo.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009-08-01 iki 2010-10-23 pareikšti. Įvertinus aplinkybę, kad V. T. prašymas teisme gautas 2013-10-28 (paštu išsiųstas 2013-10-23), teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi pažeisdamas 3 metų senaties terminą. Tačiau pažymėtina, kad remiantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Kadangi tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nelaikytina ginčo šalimi, ji negali remdamasi Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi prašyti taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju atsakovas – Plungės rajono apylinkės teismas neprašo taikyti ieškinio senaties, todėl pareiškėjui priteistina neišmokėtina darbo užmokesčio suma už visą prašomą laikotarpį – nuo 2009-08-01 iki 2012-03-21.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-03 raštą Nr. PR-2/1.15. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad juo yra atsakoma pareiškėjui į jo prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos, tačiau jame nenustatyta pareiškėjui jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ginčijamas raštas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl administracinė byla dalyje dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-03 rašto Nr. PR-2/1.15 panaikinimo nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje, nustato, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tai padaryti galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą.

Teismas, įvertinęs Plungės rajono apylinkės teismo atsiliepime nurodytus argumentus, jog atsakovas galėtų išmokėti priteistą neišmokėtą atlyginimo dalį tik tuo atveju, jei jam būtų skirti papildomi biudžeto asignavimai, bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo preambulę, kurioje numatyta, jog nėra pagrindo teigti, kad numatoma gauti ar sukaupti lėšų, reikalingų praradimams dėl sumažintų valstybinių pensijų ir sumažintų atlyginimų kompensuoti, ir dėl to 2014 metų valdžios sektoriaus išlaidos turi būti tvirtinamos neįsipareigojant kompensuoti šiuos praradimus, daro išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismas neturi finansinių galimybių šiais biudžetiniais metais įvykdyti teismo sprendimą ir išmokėti pareiškėjui V. T. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, sprendimo įvykdymas atidėtinas kitiems biudžetiniams metams – 2015 m. sausio 1 d. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovui netrukdo esant galimybėms sprendimą įvykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. T. iš Plungės rajono apylinkės teismo 7990,10 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų, 10 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-03-21.

Sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams – 2015-01-01.

Administracinę bylą dalyje dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-03 rašto Nr. PR-2/1.15 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė