Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-273-227/2017

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03885-2016-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui D. G., trečiajam asmeniui - V. J., UAB „Nordus“ dėl dividendų išmokėjimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Šilo statyba“ sudarytą sandorį: 2015 m. gegužės 4 d. skolos sumažinimą atsakovui D. G., 30 000 Eur suma, taikant restituciją priteisti iš atsakovo ieškovei 30 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-09-04 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Šilo statyba“, o 2015-05-04 atsakovui, vieninteliam akcininkui ir valdybos pirmininkui D. G. bendrovė sumokėjo 30 000 Eur dividendų, paskirtų už 2013 metus, tuo paneigiant prioritetines kreditorių teises.Nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) nuostatas akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti, o šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Tai, kad priimant sprendimą išmokėti dividendus ar išmokant dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Panevėžio apygardos teismo 2016-01-18 nutartimi buvo patvirtinti 193 kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 881 066,33 Eur sumai, tuo tarpu dividendai išmokėti anksčiau nei 3 mėnesiai iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendimo skirti ir išmokėti dividendus atsakovui metu nuo 2012-03-01 galiojo ABĮ 59 straipsnio 6 dalies redakcija, kur nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. 2015-05-04 datai bendrovėje akivaizdžiai trūko apyvartinių lėšų, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė turėjo neįvykdytų pradelstų įsipareigojimų, kurių neįvykdė iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ši informacija atsakovui turėjo būti žinoma, todėl negalėjo būti išmokami dividendai. Nurodė, kad 2014-12-31 UAB „Šilo statyba“ ir D. G. pasirašė susitarimą Nr. 2014/12/31-3, pagal kurį vieninteliam akcininkui D. G. skirtų išmokėti dividendų sumoje 200 000 Lt, išmokėjimo terminas atidedamas iki 2016-02-01, o 2015-03-02 susitarimu Nr. 2015/03/02-1, nustatyta, kad 57 924 Eur dividendų atsakovui išmokėjimo terminas - per 2015 metus. Todėl 30 000 Eur dividendų išmokėjimo terminas 2015-05-04 datai nebuvo padelstas, mokėjimas buvo vykdomas nesuėjus sutartam vykdymo terminui. UAB „Šilo statyba“ 2015-04-30 datai, turėjo ir neatsiskaitė iki pat bankroto bylos iškėlimo su 23 kreditoriais, bendrai 97 505,98 Eur sumai, kurie 2015-05-04 datai turėjo neabejotinus ir pradelstus reikalavimus į UAB „Šilo statyba“ ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti. 2015-04-30 datai bendrovės turtas sudarė 1 214 985,16 Eur; pradelsti įsipareigojimai 532 005,88 Eur, bendrovė vos 75 486,70 Eur sumai viršijo pradelstų įsipareigojimų sumą, kuriai esant konstatuojamas teisinis bendrovės nemokumas. 2015-05-31 datai bendrovės turtas buvo 1 592 392,58 Eur , o pradelsti įsipareigojimai 822 523,87 Eur, tokiu būdu 2015 m. gegužės mėnesį bendrovė buvo nemoki ir pagal IBĮ nustatytą sąlygą. Dėl pradelstų įsipareigojimų jau nuo 2015 m. sausio mėnesio pirmenybės atsakovui suteikimas įrodo skolininko UAB „Šilo statyba“ kitų kreditorių teisių pažeidimą. UAB „Šilo statyba“ neabejotinai žinojo apie prastą savo finansinę padėtį, tai, jog ko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad jis nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau atsiskaitė su atsakovu, kurio reikalavimo terminas nebuvo suėjęs. Nurodė, kad egzistuoja visos Actio Pauliana taikymo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ieškovės sudarytą sandorį: 2015-05-04 skolos sumažinimą atsakovui 30 000 Eur sumai, taikė restituciją ir priteisė iš D. G. 30 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 726 Eur advokato atstovavimo išlaidų ieškovės naudai, taip pat 889 Eur žyminio mokesčio ir 14,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63, 6.930 straipsnių, Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatomis, teismų formuojama praktika bei sprendė, kad mokėjimo pavedimas yra vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas. Pripažino, kad tokį mokėjimą galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, kai egzistuoja visos būtinosios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Nustatė, kad nuo 2006-10-26 UAB „ Šilo statyba“ akcininkas yra D. G., jis išrinktas valdybos pirmininku 2011-09-29 valdybos susirinkimo nutarimu. 2015-05-04 buvo pervesta 30 000 Eur dividendų D. G.. Panevėžio apygardos teismo 2015-09-04 nutartimi, UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“. Ieškovei laikantis pozicijos, kad sandoris, pripažintinas pažeidžiančiu kreditoriaus teises pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kaip vienam iš bendrovės kreditorių, įvertino, kad 2015-04-30 dienai ieškovė turėjo galiojančius ir pradelstus kreditorių reikalavimus, su kuriais bendrovė neatsiskaitė iki pat bankroto bylos iškėlimo. Nustatė, kad bendra piniginių reikalavimų suma buvo 97 505,98 Eur ir buvo neatsiskaityta su kreditoriais: UAB „Albert Berner“, UAB „Anjesė“ „UAB „Debomi“ ir kitais, kurie turėjo galiojančius pradelstus reikalavimus ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad dividendų mokėjimo dienai buvo manoma, jog bendrovės finansinė padėtis nėra bloga ir bus galimybė atsiskaityti su įmonėmis, tuo metu turėjusiomis kreditorinių reikalavimų bendrovei, o su atsakovo asmeniu susijusiomis įmonėmis atsiskaitymai vyko vėliausiai, teismas pažymėjo, kad įmonei turint finansinių sunkumų sandoriai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriaus įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad dividendų išmokėjimo atsakovui dieną bendrovė turėjo kreditorių, nesutiko su atsakovo argumentais, jog įmonės padėtis buvo gera ir nebuvo jokių duomenų apie galimai blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinę bendrovė turėjo pradelstų mokėjimų, į 2015-04-29 valdybos posėdžio protokolą, kuriame bendrovės direktorius V. J. įpareigojamas peržiūrėti visus Šilutėje esančius objektus, atsižvelgiant į tai, kad sudaryti biudžetai kelia nuostolį bendrovei. Sprendė, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, jog būtų vykdomi visi atsiskaitymai su kreditoriais ir duomenų apie sunkėjančią bendrovės finansinę padėtį buvo 2015-04-29. Iš balansų nustatė, kad nuo 2015-01-31 iki 2015-10-15 (t.1, b.l. 63-64), pradelstos mokėti skolos 2015-02-28 buvo 290 117,65; 2015-04-30 – 607 492,58; 2015-05-31- 796 196,29 Eur, o iš patvirtintų kreditorių reikalavimų suvestinės (t.1, b.l. 75-78 ) nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ turėjo nesumokėtų skolų 2015-04-30 – 97 505,98 Eur, 2015-05-31 - 190 214,34 Eur, todėl darė išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis blogėjo ir dividendų mokėjimo dienai bendrovės padėtis nebuvo pakankamai stabili ir gera. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2015-05-04 dienai bei kitomis dienomis bendrovė vykdė atsiskaitymus ne tik su atsakovu, bet ir su kitais kreditoriais, savaime nereiškia, kad kreditorių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Pripažino, kad 2015-05-04 dienai bendrovė neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, pagal ką vertintinas bendrovės nemokumas, o dividendų išmokėjimas atsakovui sumažino kitų kreditorių galimybes proporcingai patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Iš 2014-12-31, 2015-03-02 susitarimų nustatė, kad šalys susitarė dėl dividendų išmokėjimo termino pakeitimo, paskutiniuoju susitarimu nustatant, kad dividendai bus išmokami per 2015 metus, nenustatant konkretaus termino, bei darė išvadą, kad dividendų mokėjimo dienai nebuvo suėjęs terminas jų išmokėjimui. Todėl pripažino, kad lygiateisiškumo principas buvo pažeistas ir dividendų išmokėjimas atsakovui sumažino kitų kreditorių, kurių reikalavimo terminai buvo suėję ir su kuriais nebuvo atsiskaityta, galimybes patenkinti savo reikalavimus.Kadangi šalys tarpusavyje buvo susitarusios, kad dividendų mokėjimo terminas pakeičiamas, sprendė, jog nebuvo būtinybės BUAB „Šilo statyba“ mokėti dividendus 2015-05-04 dienai. Nenustatė aplinkybių, kad BUAB „Šilo statyba“ būtų privalėjusi išmokėti dividendus atsakovui, veikdama visų bendrovės kreditorių interesais, t.y. siekdama užtikrinti bendrovės komercinės veiklos tęstinumą ir pan., todėl pripažino, kad dividendų išmokėjimas neatitiko ekonominės logikos ir protingo asmens, veikiančio bendrovės kreditorių interesais, veiksmų. Pripažino, kad BUAB „Šilo statyba“ nebuvo sąžininga sandorio šalis, kadangi jai išmokant dividendus buvo žinoma apie blogėjančią finansinę padėtį, negalėjimą atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais. Kadangi atsakovas buvo ne tik BUAB „Šilo statyba“ akcininkas, bet ir valdybos pirmininkas, sprendė, kad jam turėjo būti žinoma bendrovės finansinė padėtis, nes būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo ja domėtis. Taikė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą šalių nesąžiningumo prezumpciją, kadangi buvo išmokėti dividendai juridinio asmens valdymo organo nariui ir asmeniui, valdančiam nuosavybes teise bendrovės akcijas, kurios atsakovas nepaneigė. Pažymėjo, kad UAB „Šilo statyba“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2015-09-04 nutartimi, bankroto administratorius vienerių metų termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, nepraleido, to neneigė ir atsakovas.Patenkinus pagrindinį reikalavimą, priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei bylinėjimosi išlaidas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad 2015-05-04 mokėjimo pavedimas atliktas turint įstatyminį (ne sutartinį) pagrindą, t.y. esant ieškovės vienintelio akcininko 2014-05-26 priimtam sprendimui “Dėl 2013 metų pelno paskirstymo”, kuriuo buvo patvirtinta UAB “Šilo statyba” 2013 metų finansinė atskaitomybė ir paskirstytas pelnas. Todėl ginče turėjo būti analizuotas ne 2015-05-04 mokėjimo pavedimas kaip sandoris, o šio pavedimo pagrindas. Tik pripažinus 2014-05-26 sprendimą priimtą pažeidus imperatyvias teisės normas, galima buvo spręsti dėl mokėjimo pavedimo pagrįstumo. Minėtas sprendimas priimtas galiojant ABĮ 59 straipsnio 1 dalyje imperatyvioms nuostatoms, numatančioms eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pareigą paskirstyti bendrovės pelną. Todėl visi juridiniai veiksmai, atlikti vykdant šį vienintelio akcininko sprendimą, negali būti vertinami kaip neteisėti ir neprivalomi. Pagal ABĮ (redakcija, aktuali nuo 2013-11-23 iki 2014-06-16) 60 straipsnio 5 dalies nuostatas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2014-06-26, turėjo būti išmokėti dividendai, kas nebuvo padaryta ir atsakovas tapo ieškovės kreditoriumi, galėjo kreiptis ieškiniu į teismą. Tai, kad šalys susitarimais keitė atsiskaitymo terminus, neapribojo atsakovo kaip kreditoriaus teisės gauti dalį atsiskaitymo, kuris sudarė tik 1/3 skirtų išmokėti dividendų. Neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o šiuo atveju ieškovė privalėjo atlikti mokėjimą.Nurodo, kad dividendų paskyrimas yra vienašalis sandoris, turintis įstatyminį pagrindimą (ABĮ nustatytus reikalavimus). Pagal ABĮ 60 straipsnio 5 dalį (redakcija, aktuali nuo 2013-11-23 iki 2014-06-16), kurioje įtvirtinta imperatyvi norma, ieškovė turėjo išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Todėl nebuvo galima šios normos keisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.), todėl bet kokie susitarimai tarp šalių dėl prievolės įvykdymo termino pakeitimo negalėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip galiojantys.Nesutinka, kad ginčijamu mokėjimu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, suteikiant atsakovui nepagrįstą pirmenybę, kadangi kreditoriams, kuriems buvo pradelsti įsipareigojimai, mokėta iki bankroto bylos iškėlimo. Sąraše nurodomiems kreditoriams per 2015-05-04 - 2015-08-07 laikotarpį sumokėta 155256,88 Eur, o visiems kreditoriams per 2015-05-04 - 2015-08-07 - net 1 577 405,34 Eur. Įsipareigojimai buvo sumažinti nuo 30 iki 70 proc., o atsakovo kreditorinis reikalavimas tik 30 proc., todėl jo mokėjimo negalima laikyti privilegijuotu ar kitaip išskyrusiu atsakovą iš visų kreditorių. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsiskaitinėjo proporcingai vienodai, nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo nesąžiningumo, netinkamai kvalifikavo situaciją. Nurodo, kad šiuo atveju buvo vykdomas vienintelio akcininko 2014-05-26 sprendimas ir nesąžiningumas galėjo būti vertinamas tik pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą, t.y. kad nesąžiningumas preziumuojamas, kai įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproprorcija). Šiuo atveju norma netaikytina, nes 2015-05-04 mokėjimo metu atsakovas neturėjo jokių priešpriešinių pareigų ieškovei, įvykdymas tesiekė 1/3 viso sandorio vertės. Nuo atsakovo nepriklausė sandorio dalies įvykdymas, ją įvykdė 2015-05-04 ieškovės buvęs vadovas V. J., dėl kuriuo veiklos (ne)teisėtumo galima spręsti apie 2015-05-04 mokėjimo (ne)sąžiningumą.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Šilo statyba“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovu, jog ginče turėjo būti analizuotas ne 2015-05-04 mokėjimo pavedimas kaip sandoris, o šio pavedimo pagrindas - ieškovės vienintelio akcininko 2014-05-26 priimtas sprendimas, nes vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodytu teisiniu reglamentavimu mokėjimas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas. Atsakovo nurodoma LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511-2012 nelaikytina tinkamu precedentu šioje byloje, nes šios bylos ir atsakovo minimos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi šiuo atveju sprendžiama dėl dividendų išmokėjimo bendrovei esant faktiškai nemokiai, o ne dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Nesutinka, kad atsakovo kaip kreditoriaus statusas yra analogiškas kaip kitų kreditorių. Nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš akcininko turtinę teisę gauti pelno dalį (dividendą). ABĮ 14 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga akcininkui grąžinti ar įmonės teisė išsiieškoti akcininkui išmokėtą dividendą, jei akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas paskirtas, išmokėtas neteisėtai. Atsakovui buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, pagal suvestinę bendrovė turėjo pradelstų mokėjimų, direktorius buvo įpareigotas peržiūrėti objektus dėl sudarytų biudžetų keliamo nuostolio bendrovei. Su kreditoriais, kurie turėjo galiojančius (jau pradelstus) reikalavimus į UAB „Šilo statyba“ 2015-04-30 datai, bendrovė neatsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo, o šių pradelstų reikalavimų bendra piniginių reikalavimų suma buvo 97 505,98 Eur. 2015-04-30 bendrovės turtas sudarė 1 214 985,16 Eur, pradelsti įsipareigojimai 532 005,88 Eur. 2015-05-31 datai bendrovės turtas buvo 1 592 392,58 Eur, o pradelsti įsipareigojimai 822 523,87 Eur, tokiu būdu 2015 m. gegužės mėnesį bendrovė buvo nemoki pagal ĮBĮ nustatytą sąlygą, vėliau situacija tik blogėjo. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad bendrovė jau 2015 m. vasario mėnesį buvo ekonomine prasme nemoki, nes ji nesugebėjo vykdyti pradelstų skolų apmokėjimo, neatsiskaitė iki pat bankroto bylos jai iškėlimo pagal kreditorių sąskaitas, kurių mokėjimo terminai suėjo jau 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Ieškovė įrodė, kad buvo neteisėtai suteikta pirmenybė atsakovui ir išmokėti dividendai, nors net nebuvo suėjęs terminas dividendų išmokėjimui, kas pažeidė kreditorių interesus. Aplinkybė, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepatvirtina ginčijamo mokėjimo teisėtumo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad susitarimai dėl dividendų mokėjimo terminų negalioja, kadangi jų neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiais. Susitarimais dividendų mokėjimas atidėtas, susitarta, kad jie bus išmokėti 2015 metais, kas patvirtina, jog ginčijamo mokėjimo metu dividendų išmokėjimo terminas nebuvo suėjęs ir ieškovė neturėjo pareigos sudaryti sandorio. ABĮ nuostatos draudžia mokėti dividendus esant neįvykdytoms prievolėms, kurių terminai yra suėję. Atsakovas negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, jis buvo bendrovės vienintelis akcininkas, valdybos pirmininkas, jam buvo prieinama visa neviešinama informacija apie UAB „Šilo statyba“ finansinę būklę. Atsakovas iš esmės neneigė, kad jam buvo žinoma sunki ieškovo UAB „Šilo statyba“ finansinė padėtis, neatsiskaitymas su kreditoriais 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, kurių reikalavimų terminai suėję, paaiškindamas, kad jis per daug nesidomėjo bendrovės padėtimi. Atsakovo neveikimas taip pat neatitinka sąžiningo verslo praktikos laikymosi, kadangi bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi. Taip pat atsakovas nepaneigė CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė bankrutuojanti UAB „Šilo statyba“ ir atsakovas D. G. pateikė jų sudarytą patikslintą taikos sutartį, prašo ją tvirtinti, taikos sutartimi apeliantas patvirtina, kad jam žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kad tolesnis ginčas dėl to paties dalyko nėra galimas. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016, joje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekant galioti 2017-02-21 taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki kol atsakovas visiškai atsiskaitys su ieškove pagal taikos sutartį, apeliacinę bylą nutraukti. Be to, ieškovė patvirtina, kad atsisako nuo visų savo ieškinio reikalavimų, kurie buvo pareikšti atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016. Prašymai tenkintini. Apeliacinis procesas pagal apelianto D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016 sprendimo, nutrauktinas.Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Iš teismui pateiktos taikos sutarties sąlygų matyti, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties projekte patvirtinta, kad šalims žinomos taikos sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, numatytos CPK 293-294 straipsniuose, todėl tvirtinti taikos sutartį kliūčių nėra. Kadangi ginčo šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.).Patvirtinus taikos sutartį paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 25 proc. žyminio mokesčio, kad sudaro 222,25 Eur, kadangi patvirtinus šalių taikos sutartį, ieškovei turėtų būti grąžinama 75 % žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, ieškovė atleista. Apeliantas apeliacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokėjo. Šalys taikos sutartimis susitarė, kad joms lieka jų turėtos išlaidos, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas. Ieškovė atleista nuo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėjimo, taikos sutartimi jas sumokėti įsipareigoja atsakovas, todėl 14,60 Eur išlaidų priteistina iš atsakovo. Šalių prašymu naikintinos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu paliekant galioti iki galutinio atsiskaitymo su ieškove Panevėžio apygardos teismo 2017-02-21 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto areštas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

NUTARIA:

I. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą.

II.Priimti ieškovės BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936 atsisakymą nuo ieškinio D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Šilo statyba“ ir D. G. tokio turinio:

„1. Ieškovė atsisako nuo visų savo ieškinio reikalavimų, kurie buvo pareikšti atsakovo atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016 turi būti panaikintas apeliacinės instancijos teisme, o pradėta apeliacinė byla Nr.2A-273-227/2017 turi būti nutraukta teismui patvirtintus taikos sutartį (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

2. Atsakovas įsipareigoja 30000 Eur piniginę kompensaciją Ieškovei sumokėti atitinkama tvarka ir terminais:

2.1. Atsakovas, remiantis LR ĮBĮ 26 str. 2 d., atsisako savo finansinio reikalavimo bankrutavusios UAB „Šilo statyba“ atžvilgiu, kurio suma 3714,95 Eur, kuris yra patvirtintas BUAB "Šilo statyba" bankroto byloje pirmoje kreditorių eilėje. Ši suma tokiu būdu užskaitoma kaip dalies piniginės kompensacijos, nurodytos šios sutarties 2 dalyje, ieškovei sumokėjimas.

2.2. Atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, sumoka Ieškovei:

2.2.1. ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo dienos, kuomet įsiteisės Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria bus patvirtinta Šalių sudarytą Taikos sutartis ir nutraukta apeliacinė byla Nr. 2A-273-227/2017 - 1.285,07 Eur kompensaciją. Atsakovui vėluojant įvykdyti šį savo įsipareigojimą jis privalo mokėti ieškovei po 100 Eur netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną iki šis įsipareigojimas bus visiškai įvykdytas.

iki 2017 m. balandžio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. gegužės mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. birželio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. liepos mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. rugsėjo mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. spalio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. lapkričio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2017 m. gruodžio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2018 m. sausio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2018 m. vasario mėn. 28 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2018 m. kovo mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2018 m. balandžio mėn. 30 d. sumoka 1.800 Eur kompensaciją;iki 2018 m. gegužės mėn. 30 d. sumoka 1.600 Eur kompensaciją;Atsakovui vėluojant įvykdyti bet kurį įsipareigojimą, įtvirtintą šios sutarties 2.2.2 - 2.2.16 punktuose, jis įsipareigoja mokėti ieškovei po 100 Eur netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną iki bet kuris iš minėtų įsipareigojimų bus tinkamai įvykdytas.

3.Šalys susitaria, kad atsakovui netinkamai įvykdžius bet kurį iš jo įsipareigojimų, įtvirtintų šios sutarties 2.2.1 - 2.2.15 punktuose, laikoma, kad iki atsakovo padaryto pažeidimo jo ieškovei nesumokėtos visos piniginės kompensacijos sumokėjimo terminas yra pradelstas (tai yra atsakovas tokiu atveju praranda teisę remtis bet kuriuo iš šios sutarties 2.2.2 - 2.2.15 punktuose numatytu terminu) ir atsakovas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, privalo į šios sutarties 2.2 punkte nurodytą ieškovės sąskaitą sumokėti visą nesumokėtos piniginės kompensacijos sumą. Atsakovui šio įsipareigojimo neįvykdžius, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto visai nesumokėtai piniginei kompensacijai priverstine tvarka išieškoti iš atsakovo išdavimo ir toks vykdomasis raštas ieškovei turi būti išduotas.

4.Šalys pareiškia ir patvirtina, kad iki visiško atsakovo atsiskaitymo pagal šią sutartį su ieškove atsakovui galioja draudimas perleisti, įkeisti ar bet kaip kitaip apsunkinti atsakovui priklausantį butą su 1/2 dalimi terasos, pažymėtos t., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria, kad šis draudimas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip juridinis faktas ir galios iki visiško atsakovo atsiskaitymo su ieškove pagal šią sutartį dienos. Pranešimą (prašymą) Nekilnojamojo turto registrui dėl šio juridinio fakto registravimo turi teisę pateikti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovui visiškai atsiskaičiuos su ieškove pagal šią sutartį, ieškovė įsipareigoja per 3 dienas Nekilnojamojo turto registrui pateikti prašymą dėl šio juridinio fakto išregistravimo.

4. Šalys susitaria, kad viena kitos neprašys bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sutinka atlyginti atsakovas.

5. Šalys įsipareigoja dėti visas pastangas, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta apeliacinės instancijos teisme, bendradarbiauti teikiant ir pasirašant reikiamus dokumentus. Šia sutartimi atsakovas paveda ieškovei pateikti Taikos sutartį Panevėžio apygardos teismui tvirtinti.

6. Šalys sutinka, kad Panevėžio apygardos teismas patvirtintų šią taikos sutartį rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims (bei jų atstovams). Šalys taip pat pareiškia bei sutinka, kad ieškovei vienašališkai pateikus šią Taikos sutartį tvirtinti Panevėžio apygardos teismui, papildomas atsakovo informavimas ar sutikimas nėra reikalingas.

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str., 326 str. 1 d. 5 p. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 584 str., teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu ir tolesnis ginčas dėl to paties dalyko nėra galimas“.

II. Civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui D. G., trečiajam asmeniui - V. J., UAB „Nordus“ dėl dividendų išmokėjimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, nutraukti.

III. Priteisti iš D. G. 222,25 Eur žyminio mokesčio, 14,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, į valstybės biudžeto pajamas, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 bei pateikiant sumokėjimą patvirtinančius įrodymus Panevėžio miesto apylinkės teismui.

IV. Apeliacinį procesą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo nutraukti.

V. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

VI. Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško atsakovo atsiskaitymo su ieškove pagal šią taikos sutartį.