Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovui A. L. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ieškinį atsakovui A. L. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007-12-13 ieškovas ir atsakovas sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-160600, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 5000 Lt kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį mokėdamas po 231 Lt per 24 mėnesių terminą. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo aplinkybės, jog šalių sudarytos Sutarties nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas ieškovui 4988,34 Lt negrąžinto kredito. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dalyje dėl negrąžintos kredito dalies, t.y. 4988,34 Lt priteisimo, laikytina, jog ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų ir netesybų dydžio ir jų skaičiavimo laikotarpio.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.). CK 6.881 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad tarp šalių 2007-12-13 sudarytos Sutarties pagrindu atsirado piniginiai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.384 str. 1 d.). Palūkanų už naudojimąsi kredito suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.881 str. 2 d.). Iš byloje esančios Kredito sutarties nustatyta, kad šalys susitarė dėl 9,9 procento dydžio metinės kredito kainos normos. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno ar mokėjimo palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos (kredito) suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str., 6.881 str. 2 d.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo šalių susitarimu nustatytų sutartinių palūkanų dydžio, t.y. 9,90 proc., tačiau nesutiko su ieškovo pateiktu palūkanų skaičiavimo laikotarpiu. Atsakovo teigimu, sutartinės palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki kredito grąžinimo termino pabaigos, t.y. 2009-12-31, o suėjus šiam terminui, ieškovas nebeturi teisės reikalauti mokėti sutartines palūkanas. CK 6.872 str. 2 d. numato, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta. Pažymėtina, jog šalių sudarytos Kredito sutarties 6 punktas numato, jog palūkanos už panaudotą kredito limitą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo bankui dienos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nurodytą šalių susitarimą dėl sutartinių palūkanų dydžio ir Sutartyje numatytą jo skaičiavimo terminą, įvertinus sutartinių palūkanų paskirtį ir tikslus, laikytina, jog ieškovas pagrįstai paskaičiavo 9,90 procentų dydžio metines sutartines palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki ieškinio teismui pateikimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2397,41 Lt palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7145,10 Lt delspinigių, kuriuos sudaro 5452,77 Lt paskaičiuotų delspinigių nuo negrąžinto kredito ir 1692,33 Lt paskaičiuotų delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Šalių sudarytos Kredito sutarties 9 punktas numato, jog kredito gavėjui laiku nesumokėjus mėnesio įmokos, kredito gavėjas moka ieškovui 30 procentų dydžio metinių delspinigių, kurie skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos mėnesio įmokos už kiekvieną pradelstą dieną, o 18 punktas numato, kad kredito gavėjui negrąžinus savo įsiskolinimo Sutartyje nustatytu terminu, atsakovas įsipareigoja mokėti 30 procentų dydžio metinių delspinigių nuo bendro savo įsiskolinimo ieškovui sumos.

Ieškovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai. Iš ieškovo pateiktų delspinigių paskaičiavimų matyti, jog ieškovas Sutartyje numatytus delspinigius nuo negrąžinto kredito paskaičiavo nuo 2009-07-17 iki 2014-03-27, o delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų paskaičiavo nuo 2009-06-08 iki 2014-03-28. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas, ieškovas šio termino atnaujinti neprašo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, yra teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, kurie viršija 6 mėnesių (180 dienų) skaičiavimo terminą, atmesti. Įvertinus tai, jog šalys taip pat susitarė ir dėl netesybų nuo nesumokėtos palūkanų sumos, delspinigiai iš atsakovo priteistini ir nuo ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanų sumos, todėl atsakovas iš ieškovo galėtų reikalauti 748,25 Lt delspinigių nuo negrąžintos kredito sumos ir 748,25 Lt delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų, viso – 1085,12 Lt delspinigių už 180 dienų laikotarpį. Ši delspinigių suma apskaičiuota vadovaujantis Sutarties 6, 9 p. taikant 30 metinių procentų dydį skaičiuojamą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, laikant, jog metuose yra 360 dienų.

Atsakovas nesutinka su prašomų priteisti delspinigių dydžiu bei nurodo, jog šalių sutartas 30 procentų dydžio metinių delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Pažymėtina, jog pagal CK 6.73 straipsnį teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais - jeigu netesybos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Bet kuriuo atveju netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įvertinus bylos šalių sutartinių santykių pobūdį, negrąžinto kredito sumą, taip pat aplinkybę, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 9,90 proc. pelno palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, jog šalių Sutartyje nustatytas 30 procentų metinių delspinigių dydis, kuris sudaro apie 0,08 procentus už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Už 180 dienų šis delspinigių dydis sudaro 1085,12 Lt, ir teismo nuomone yra per didelis ir neatitinka protingumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, yra pagrindas šalių sutartą netesybų dydį mažinti iki 0,05 procentų delspinigių dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną arba 18 procentų metinių delspinigių dydžio, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta 1085,12 Lt netesybos yra mažintinos iki 651,07 Lt.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu 11 proc. metinių procesinių palūkanų dydžiu ir nurodo, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 6.250 str. 1 d. numatytas 5 proc. palūkanų dydis. CK 6.37 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Iš šalių sudarytos Sutarties 23 punkto matyti, jog šalys sudarydamos sutartį susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių palūkanų, kurias atsakovas įsipareigojo mokėti nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, taip pat prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu. Tai savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005-05-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2005, 2005-04-11 nutartis c.b. 3K-3-258/2005, 2002-09-25 nutartis c.b. Nr.3K-3-1085/2002; 2003-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-558/2003). Kredito sutarties 6 punktas numato, jog palūkanos už panaudotą kredito limitą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo bankui dienos. Pažymėtina, jog ieškovas prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi kredito pinigais tik iki ieškinio padavimo teismui dienos, o toliau jau prašo priteisti procesines palūkanas, kurios kaip išaiškino kasacinis teismas yra kompensacinės palūkanos ir jų paskirtis yra atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Kreditoriaus nuostoliai tai negautos pajamos, t.y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kadangi šalys Kredito sutartyje buvo sutarusios dėl 9,9 procentų metinių pelno palūkanų normos, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti 11 procentų procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Esant šioms aplinkybės ir atsakovo prašymui ieškovo reikalavimas dėl 11 procesinių metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinos 9,9 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 6-9) ir sumokėjo 327,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso 1053 Lt bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Ieškovas paduodamas ieškinį teismui iš atsakovo prašė priteisti iš viso 14530,85 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistini 8036,82 Lt, laikoma, jog yra tenkinti 55 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 579,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 269, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai 4988,34 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 34 ct) negrąžinto kredito, 2397,41 Lt (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis Lt 41 ct) palūkanų, 651,07 Lt delspinigių, 9,9 procentų metines palūkanas nuo 8036,82 Lt (aštuonių tūkstančių trisdešimt šešių Lt 82 ct) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 579,15 Lt (penki šimtai septyniasdešimt devyni Lt 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.