- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-616/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sareme“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės – firmos „Viti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-4118-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sareme“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei – firmai „Viti“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2005 m. gruodžio 8 d. AB-F „Viti“ sudarė su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) rangos sutartį, pagal kurią, be kita ko, įsipareigojo įvykdyti projekto dalį „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“. Daliai darbų atlikti AB-F „Viti“ 2006 m. birželio 3 d. sudarė su UAB „Sareme sistemos“ statybos subrangos sutartį, pagal kurią Subrangovas įsipareigojo atlikti sutartyje sutartus darbus (automatikos įrengimo, inžinerinių tinklų automatizacijos, telekomunikacinių tinklų, vaizdo stebėjimo sistemos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, lauko automatizacijos įrengimo), o rangovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą. Minėti darbai buvo atlikti, tačiau AB-F „Viti“ liko skolinga UAB „Sareme sistemos“ 145 148,25 Lt.
2010 m. kovo 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi su vėlesniu pakeitimu UAB „Sareme sistemos“ perleido ieškovei UAB „Sareme“ iš nurodytos rangos sutarties kylančią 145 148,25 Lt dydžio reikalavimo teisę į AB-F „Viti“.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Sareme“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB - F „VITI“ 145 148,25 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog 2008 m. birželio 19 d. raštu Nr. 0424-J-362 informavo UAB „Sareme sistemos“ sustabdantys savo mokėjimo prievolės vykdymą UAB „Sareme sistemos“ atžvilgiu ne didesnei kaip 170 000 Lt sumai, tame tarpe apimant ir tiesioginį apmokėjimą už meteorologinę sistemą, iki bus galutinai išspręstas ginčas su VSAT dėl statybos objekte sumontuotos meteorologinės sistemos tinkamumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl atliktų darbų terminų bei kokybės nepareiškė, defektų akto nepateikė, todėl privalėjo atsiskaityti už pagal subrangos sutartį atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai sustabdė mokėjimo prievolės vykdymą tuo pagrindu, kad užsakovas jam pareiškė pretenziją (CK 6.650 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB – F „Viti“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Defektų ilgą laiką negalėjo pateikti VSAT, todėl atitinkamai jų negalėjo pateikti ir AB – F „Viti“. Nepaisant to, atsakovas byloje yra pateikęs teismui UAB „Fima‘ 2010 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 1.2-1604, kuriame UAB „Fima“ preliminariai konstatavo, kad aviacijos bazėje sumontuota sistema iš esmės nėra skirta ir tinkama naudojimui oro uostuose, o UAB „Fima“ nurodyta tinkamos meteorologinės sistemos įrengimo kaina, pasiūlyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-674-864/2011, yra 361 989,65 Lt.
2. Atsakovas skolos neginčija, tačiau 170 000 Lt piniginių mokėjimą yra sulaikęs kaip garantiją galimai žalai atlyginti ar trūkumams, jeigu teismas patenkins reikalavimus, nurodytus VSAT ieškinyje, pašalinti.
3. AB-F „Viti“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-674-864/2011 dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 163 str. 3 p.).
4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, sprendime nurodydamas CK 6.650 straipsnio 4 dalį kaip pagrindą, kuriuo neva vadovaujasi atsakovas, atsisakydamas vykdyti mokėjimo prievolę. Nagrinėjamu atveju rangovas sustabdė mokėjimus subrangovui, nes VSAT pareiškė rangovui ieškinį dėl darbų, kuriuos atliko subrangovas.
5. UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis UAB „Sareme sistemos“ turi vieną nepadengtą įsiskolinimą, 4 padengtus įsiskolinimus (vidutinis apmokėjimo terminas net 178 dienos), dalyvauja 8 bylose kaip atsakovas, todėl tikėtina, kad teisminis procesas su UAB „Sareme sistemos“ užsitęs, o taip pat užsitęs ir sutartinių subrangovo UAB „Sareme sistemos“ įsipareigojimų įvykdymas, ko pasekoje apeliantui atsiras nenumatytų išlaidų ir papildomų nuostolių. Tuo tarpu UAB „Sareme sistemos“ jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi ir galimai nesugebėtų tinkamai įvykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsiradus daugiau kaip 350 000 Lt papildomų nuostolių.
6. Pagal 2006 m. birželio 3 d. statybos rangos sutarties 5.1.5 punktą, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi trūkumai, rangovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą, kurio suma lygi sumai, reikalingai trūkumams pašalinti iki rangovas tai atliks minėtą sumą atskaityti iš subrangovui priklausančios mokėti sumos, jeigu subrangovas nemotyvuotai atsisako pašalinti trūkumus.
7. Apeliantas, nebūdamas specialistu telekomunikacijų, automatikos ir informacinių sistemų technologijų srityje, darbų priėmimo metu negalėjo žinoti, ar UAB „Sareme sistemos“ darbus atliko tinkamai, ar jie atitinka techniniame projekte keliamas sąlygas. Tuo tarpu VSAT pastebėjo, jog sumontuota meteorologinė sistema neatitinka techniniame projekte nurodytų reikalavimų tik prasidėjus jos eksploatacijai, kai bandymai išgauti reikiamus informacijos formatus buvo nesėkmingi. Visgi AB-F „Viti“, gavusi VSAT pretenziją, 2008 m. birželio 19 d. raštu Nr. 0424-J-362 informavo UAB „Sareme sistemos“ apie prievolės vykdymo sustabdymą iki bus galutinai išspręstas ginčas su VSAT.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Sareme“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prašomos priteisti sumos yra už darbus, kuriuos atsakovas priėmė ir dėl kurių jokių pretenzijų nepareiškė, o šie darbai neapima atsakovo minimų meteorologinės sistemos montavimo darbų už kuriuos šioje byloje nereikalaujama apmokėti. Atsakovas yra pilnai perdavęs darbų rezultatą VSAT ir gavęs visišką apmokėjimą, o kitose civilinėse bylose bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis atsakovas nuosekliai tvirtina, jog UAB „Sareme sistemos“ įrengta meteorologinė sistema yra tinkama ir užsakovas tik nepagrįstai siekia ją modernizuoti. Tarp atsakovo ir UAB „Sareme sistemos“ pasirašytoje statybos rangos darbų sutartyje numatyta konkreti meteorologijos sistemos specifikacija bei šių darbų atlikimo kaina – 21 169,95 Lt be PVM, todėl atsakovas, skyręs darbų atlikimui 21 161,95 Lt sumą ir sutikęs su įrangos specifikacija, negali reikalauti, kad būtų įrengta daugiau kaip 10 kartų brangesnė įranga pagal kitą specifikaciją. Įrengtos meteorologijos sistemos netinkamumo faktas nėra niekuo pagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių ekspertų/specialistų išvadų, o UAB „Fima“ raštai negali būti joms prilyginami. Atsakovas iki šiol UAB „Sareme sistemos“ nėra pateikęs jokio ieškinio dėl meteorologinės sistemos trūkumų pašalinimo, nors nuo jos sumontavimo praėjo jau penki metai ir atsakovas yra praleidęs CK 6.667 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą. AB-F „Viti“ nesąžiningai ir nepagrįstai naudojasi sulaikymo teise, nes pranešimo apie naudojimąsi sulaikymo teise nei ieškovas, nei UAB „Sareme sistemos“ nėra gavę, o sulaikymo mastas daugiau kaip 7 kartus viršija darbų kainą pagal statybos rangos sutartį. Be to, už atsakovo sutarties prieš VSAT įvykdymą yra laidavusi AAS „Gjensidige Baltic“ (buvusi ADB „Reso Europa“) ir šiuo metu minėta bendrovė atlieka draudiminį tyrimą, todėl atsakovui bet kokiu atveju neatsiras neigiamų pasekmių, nes nustačius meteorologinės sistemos netinkamumą, už atsakovą prievolę privalės įvykdyti laiduotojas. Atitinkamai apeliaciniu skundu teismas klaidinamas dėl UAB „Sareme sistemos“ mokumo, nes 8 civilinėse bylose atsakovu UAB „Sareme sistemos“ buvo per visą savo veiklos laikotarpį ir pan. Šiuo metu atsakovas neturi jokio teismo patvirtinto reikalavimo į UAB „Sareme sistemos“ ar UAB „Sareme“ bendrai 145 148,25 Lt sumai ir neaišku, ar kada nors turės, t. y. joks priešpriešinis įskaitymas šiai dienai negalimas ir neaišku, ar ateityje bus įmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad tarp jo ir UAB ,,Sareme sistemos“ 2006 m. birželio 3 d. sudarytas Statybų rangos sutarties 5.15 punktas numato, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbų trūkumai, rangovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą, kurio suma lygi sumai, reikalingai trūkumams pašalinti ir minėtu pagrindu daro išvadą, kad sulaikydamas lėšų mokėjimą ieškovui elgiasi teisingai. Tačiau, taip teigdamas, apeliantas nutyli, kad nagrinėjamu atveju jis visus darbus, už kuriuos ieškovas prašo apmokėti, priėmė kaip kokybiškai atliktus, o apeliaciniame skunde pripažįstama, kad defektų aktas subrangovui nebuvo pateiktas. Tiesa, apeliantas nurodo, kad nebūdamas specialistu telekomunikacijų, automatikos ir informacinių technologijų srityje darbų priėmimo metu negalėjo žinoti, ar subrangovas darbus atliko tinkamai. Tačiau jau minėtos statybų rangos sutarties 5.2.1 punktu apeliantas įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą ir organizuoti projekto vykdymo priežiūrą, o sutarties 5.1.1 punktas suteikė atsakovui teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą. Be to, apeliantas yra ilgą laiką statybų versle besiverčiantis ūkio subjektas ir negalėjo nežinoti statybos darbų priėmimo be pastabų teisinių pasekmių (CK 6.662 str. 2, 4 d.) ir reikalui esant galėjo pasitelkti specialistų pagalbą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas, priimdamas darbus, atliktus srityse, kuriose, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, jis nėra specialistas, būtų pasitelkęs specialistų pagalbą arba dėl pagalbos kreipęsis į užsakovą (VSAT), o pastarieji būtų atsisakę jam padėti. Todėl apelianto nuoroda į bendrovės ,,Fima“ raštą, kuris buvo surašytas praėjus keliems metams po to, kai darbai buvo priimti, nėra pagrįsta.
Pastebėtina, kad apeliantas savo teisę sulaikyti mokėjimą grindžia CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Tačiau pastebėtina, kad, kaip jau buvo minėta, apeliantas subrangovo darbus priėmė be pastabų ir, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, defektų aktas tiesiogiai subrangovui nebuvo pateiktas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs bendrovei ,,Sareme sistemos“ reikalavimą dėl konkrečių trūkumų pašalinimo ir šių darbų apimties. Priešingai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-674-864/2011, nagrinėjamoje pagal VSAT ieškinį apeliantui dėl įpareigojimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, apeliantas teigia, kad meteorologinė stotis buvo išbandyta, veikė puikiai, VSAT neturėjo pretenzijų, užsakovo vėliau pareikštos pretenzijos susijusios su meteorologinės stoties modifikavimu, o ne trūkumų šalinimu (CPK 179 str. 3 d.). Todėl atsakovo teisinė pozicija nagrinėjamoje byloje prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Atitinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti (CK 6.38 str., 6.662 str. 2 d.). Darant tokią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad nuo to laiko, kai atsakovas sustabdė savo prievolės įvykdymą, praėjo daugiau negu 4 metai, o apeliantas iki šiol konkrečių reikalavimų dėl darbų trūkumų subrangovui nepareiškė.
Apeliantas nurodo, kad išsprendęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.650 straipsnio 4 dalimi. Tačiau pastebėtina, kad teismas savo sprendimą be paminėtos teisės normos grindė CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.101 straipsniu, 6.200 straipsniu ir kt. Tačiau apeliantas nenurodo argumentų dėl šių teisės normų netinkamo taikymo.
Apeliantas taip pat nurodo į subrangovo UAB ,,Sareme sistemos“ blogą turtinę padėtį, tačiau sprendžiant dėl apelianto pareigos įvykdyti savo prievolę ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad draudimo bendrovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ yra laidavusi atsakovo sutarties prieš VSAT įvykdymą, dėl ko atsakovui bet kurio atveju neatsiras neigiamų pasekmių.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.