Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Merata“ ieškinį patenkino. Atsakovas R. S. IĮ dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus - prašė preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškovo ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. galutiniu sprendimu panaikino 2009 m. rugpjūčio 28 d. preliminarų sprendimą ir atmetė ieškovo UAB „Merata“ ieškinį. Teismas nurodė, kad 2001 m. gegužės 2 d. ieškovas UAB „Merata“ ir atsakovas R. S. IĮ sudarė Tiekimo sutartį Nr. 0998, kuria ieškovas įsipareigojo pateikti alų, alkoholinius gėrimus, mineralinį vandenį ir gaivinančius gėrimus, o atsakovas priimti prekes ir už jas sumokėti. Atsakovas taip pat įsipareigojo grąžinti ieškovui tarą (dėžes, europadėklus ir kt.) sekančiu prekių pateikimu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekių priėmimo dienos. Iš 2002 m. gruodžio 18 d. pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities VMI buvo pranešta apie R. S. IĮ 2002 m. rugsėjo 24 d. užfiksuotą taros vagystę - 15 117 vienetų BBH dėžių. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nustatyta, jog nuo 2001 m. gruodžio mėnesio iki 2002 m. rugsėjo 24 d. iš R. S. IĮ buvo pavogtos BBH dėžės, tačiau įrodyti pavyko tik 3 200 vienetų taros vagystę. Ieškovui buvo priteista 35 200 Lt, už kuriuos UAB „Merata“ 2005 m. gruodžio 30 d. buvo grąžinta 3 280 vienetų dėžių. BBH dėžės, kurios buvo pateiktos atsakovui, negrąžintos ieškovui dėl vagystės 2001-2002 metais. Kaip numatė 2001 m. gegužės 2 d. Tiekimo sutarties Nr. 0998 6.2 punktas, tara turėjo būti grąžinama su sekančiu prekių pateikimu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekių priėmimo dienos. Pirkėjui negrąžinus laikinam naudojimui perduotos taros per šiame punkte nurodytą terminą, tiekėjas šią tarą įvertina užstatine kaina, pridėdamas 18 procentų PVM bei išrašydamas pirkėjui PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovui buvo žinoma apie vagystę, kadangi baudžiamojoje byloje UAB „Merata“ direktorius bei kiti darbuotojai buvo apklausti kaip liudytojai. UAB „Merata“ nereiškė pretenzijų dėl negrąžinamos taros ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros. To nebuvo padaryta ir paaiškėjus, kad tara pavogta ir nebus grąžinta. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalis numato, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas, t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. PVM sąskaitą faktūrą MERV 0021452 dėl negrąžintų 11 837 vienetų dėžių už 153 644,26 Lt sumą ieškovas išrašė tik 2007 m. gruodžio 28 d. Jos apmokėjimo terminas nustatytas iki 2008 m. sausio 11 d. UAB „Merata“ nurodė, kad šią sąskaitą priėmė vyr. buhalterė, todėl esą sąskaitoje nurodytą apmokėjimo terminą atsakovas akceptavo, tačiau iš ieškovo į bylą pateiktos tos pačios 2007 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros MERV 0021452 matyti, kad ji R. S. IĮ buvo įteikta tik 2008 m. balandžio 16 d., t. y. pasibaigus apmokėjimo terminui. Tai, kad PVM sąskaita faktūra nebuvo atsakovui pateikta 2007 m. gruodžio 28 d. patvirtina ir byloje esanti R. S. IĮ Pirkimų žurnalo ataskaita už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. Iš jos matyti, jog minėta sąskaita nebuvo įtraukta į R. S. IĮ apskaitą. Teismo įsitikinimu, sąskaita Nr. MERV 0021452 nebuvo perduota ieškovui 2007 m. gruodžio mėnesį. Ji negalėjo būti išrašyta tą dieną, nes kitos UAB „Merata“ 2007 m. gruodžio 28 d. sąskaitos numeris yra MERV 0013188. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Merata“ PVM sąskaita faktūra MERV 0021452 surašyta taip, lyg prekės – 11 837 vienetai dėžių 2007 m. gruodžio 28 d. (sąskaitos išrašymo dieną), 13.54 val. būtų pakrautos ieškovo sandėlyje, automobiliu Škoda Fabia atvežtos ir perduotos R. S. IĮ, tačiau prekės, kaip nustatyta pagal 2007 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MERV 0021452, R. S. IĮ nebuvo perduotos, todėl ja negalėjo būti įformintas prekių tiekimas ir šios sąskaitos pagrindu negalėjo atsirasti skola. UAB „Merata“ BBH dėžes buvo įsigijusi iš UAB „Švyturys-Utenos alus“. Iš jos pateiktų dokumentų apie minėtų dėžių, pradėtų naudoti 2001-2002 metais, stovį, matyti, jog jų nusidėvėjimo norma yra 5 metai, todėl sąskaitos R. S. IĮ pateikimo dieną šių dėžių likutinė vertė buvo nulinė. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „Merata“ ieškinio, todėl panaikino preliminarų sprendimą.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys siejamas su įsiskolinimo priteisimu už negrąžintas dėžes (tarą). 2001 m. gegužės 2 d. UAB „Merata“ (tiekėjas) ir R. S. IĮ (pirkėjas) sudarė tiekimo sutartį Nr. 0998. Šia sutartimi Tiekėjas įsipareigojo pagal pateiktas paraiškas sutarties terminais ir sąlygomis pateikti: alų, alkoholinius gėrimus, mineralinį vandenį ir gaivinančius gėrimus, o Pirkėjas įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti už jas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1.1. p.). Užsakant produkciją, pirkėjas privalo informuoti apie planuojamą grąžinti tiekėjo tuščios taros kiekį (2.4 p.). Pirkėjas, priėmęs produkciją, įsipareigoja grąžinti tarą ir įforminti krovinio dokumentus ne ilgiau kaip per 1 valandą nuo Tiekėjo transporto atvykimo prekių pristatymo adresu (3.6 p.). Pirkėjas įsipareigoja tvarkingai ir pagal įstatymų reikalavimus įforminti grąžinamos taros dokumentaciją: prekių gabenimo važtaraščius bei PVM sąskaitas faktūras (3.7 p.) (5-7 b. l.) 2006 m. spalio 2 d. susitarimu prie Tiekimo sutarties buvo pakeistas tarp šalių sudarytos Tiekimo sutarties 6 straipsnis „Taros pateikimas ir grąžinimas“. Pakeistas 6.4. punktas numato, kad pirkėjas įsipareigoja grąžinti tarą, t. y. dėžes, europadėklus sekančiu prekių pateikimu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų. Pirkėjui negrąžinus laikinam naudojimui perduotos taros, išskyrus stiklinius butelius, per 14 dienų po sutartyje numatyto termino, Tiekėjas šią tarą parduoda užstatine kaina, kuri yra nurodyta prekių gabenimo ir/ar pardavimo dokumentuose arba tiekėjo kainoraščiuose, plius 18 procentų PVM, pirkėjui išrašydamas sąskaitą-faktūrą. Pirkėjas šią sąskaitą faktūrą apmoka per 2 darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo (8 b. l).

Sutartinė civilinė atsakomybė reiškia atsakomybę už sutartinės prievolės pažeidimą, kai šalis prieš padarant žalos jau siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą prievolės įvykdymą. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltės klausimas sprendžiant kylantį iš sutarties ginčą nėra teisiškai reikšmingas, kai skolininkas ir kreditorius yra verslo subjektai, kurių sutartyje neįtraukta išlyga dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę turi būti tinkamai įgyvendintos sutartyje numatytos sąlygos.

Aiškinant ginčo šalių sudarytos Tiekimo sutarties nuostatas darytina išvada, kad kai pirkėjui pateikti gėrimai, jis turi pareigą grąžinti tarą, tačiau jeigu jis nevykdo šios savo pareigos, tiekėjas šią tarą parduoda užstatine kaina, nurodyta prekių gabenimo ir/ar pardavimo dokumentuose arba tiekėjo kainoraščiuose, plius 18 procentų PVM, pirkėjui išrašydamas sąskaitą faktūrą. Taigi tam atvejui, kad tiekėjas galėtų reikšti reikalavimą pirkėjui dėl įsiskolinimo, susijusio su negrąžinta tara, būtina įforminti negrąžintos taros pardavimą pirkėjui Tiekimo sutartyje nustatyta tvarka ir būtent dėl negrąžintos taros pardavimo išrašyti sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu būtų galima reikšti reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikta UAB „Merata“ 2007 m. gruodžio 28 d. išrašyta sąskaita R. S. IĮ dėl 11 837 dėžių už 130 207 Lt sumą (be PVM). Nurodyta apmokėti sąskaitą iki 2008 m. sausio 11 d. Sąskaitoje pasirašė atsakovo vyr. buhalterė A. J.. Jos parašas yra sąskaitos skiltyje „Prekes gavau“. Tokį sąskaitos egzempliorių pateikė ieškovas (b. l. 9, 73 b. l.). Kitame 2007 m. gruodžio 28 d. sąskaitos egzemplioriuje, kurį į bylą pateikė atsakovas R. S. IĮ, padarytas prierašas, kad sąskaita gauta 2008 m. balandžio 16 d. (63 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, taip supainiojant skirtingas pagal savo turinį sąskaitas pateikusius asmenis, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Aptariamoje sąskaitoje taip pat nurodyta: „Pakrovimo vieta sandėlis, Siesikų g. 14, Vilnius. Data 2007 12 28 d., Laikas 13:54, Iškrovimo vieta Ateities g. 21B, Vilnius, Data 2007 12 28 d.“; Laikas -, Automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)