Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Mylimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ir ieškovų V. G., T. G., atstovaujamų įstatyminės atstovės S. G. ieškinį atsakovui R. G., išvadą teikiančiai institucijai – Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog su atsakovu R. G. susituokė 2011 metais. Santuokoje gimė du vaikai – dukra V. G. ir T. G.. Pagrindinė ir vienintelė jų šeimos iširimo priežastis yra tai, kad atsakovas pastoviai ir besaikiai girtauja. Su atsakovu buvo bandyta susitarti, kad jis liautųsi vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau viskas veltui. Atsakovas R. G. pasižada nebevartoti alkoholio, sutinka, kad reikia vykti pas medikus ir užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo. Kartą jau buvo užsikodavęs, tačiau tris savaites pabuvęs blaivus ir vėl pradėjo vartoti alkoholį. Kuo toliau, tuo atsakovas girtas darosi agresyvesnis, net buvo pavartojęs smurtą ne tik prieš atsakovę, bet ir prieš mažametę savo dukrą Viltę. R. G. kategoriškai nenori, kad santuoka su juo būtų nutraukta, tačiau nieko nedaro, kad jų gyvenimas pasikeistų. Tiek ji, tiek vaikai bijo girto vyro ir tėvo. Atsakovo pažadais nebetiki, nes bijo, kad nebūtų suluošinta ar vaikai nepatirtų sunkių ir baisių traumų. Mano, kad atsakovas nekeis savo gyvenimo nuostatų, nes vis labiau girtauja, jokių išvadų nedaro, gyventi su atsakovu nebeįmanoma, todėl mano, kad dėl tokio atsakovo girtavimo šeima yra visiškai iširusi ir santuoka turi būti nutraukta. Turtinių pretenzijų atsakovui neturi, taip pat tvirtina, kad įsiskolinimų kreditoriams neturi, o taip pat išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes buvęs atsakovo elgesys su vaikais rodo, kad alkoholio poveikyje jis yra agresyvus net mažamečių vaikų atžvilgiu. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 100 eurų kiekvienam vaikui. Mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis, nes tik tokio dydžio išlaikymas užtikrins vaikų poreikius ir leis vaikams normaliai vystytis. Šiuo metu ji jau pradėjo dirbti pusę etato pardavėja parduotuvėje, taip pat tarpininkauja draudžiant žmones gyvybės draudimu, todėl taip pat prisidės prie vaikų išlaikymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su visais pareikštais reikalavimais. Sutinka, kad turi problemų dėl alkoholio ir jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Turi neoficialų darbą, todėl galės vaikams teikti išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Sutinka, kad vartojo smurtą dukters ir žmonos atžvilgiu, bet dukrą jis truputį pastūmė, nenorėjo, bet taip gavosi. Dėl to, kad žmonos atžvilgiu pavartojo smurtą paaiškino, jog visą vasarą ieškovė jį erzino, neleisdavo pažiūrėti savo telefono, užsiblokavo jį. Visokie tokie dalykai jį ir erzino, trūko kantrybė ir jis vėl pradėjo gerti. Savaitę geria, po to vėl negeria. Dabar apie mėnesį laiko jis gyvena pas savo tėvus, o po teismo važiuos į Daniją uždarbiauti. Su vaikais bendrauja ir ieškovė tam neprieštarauja.

Išvadą teikiančios institucijos – Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko. Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų V. G. ir T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama S. G. pagal jos gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2011 m. spalio 15 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 140) (b. l. 6). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8, 9). Atsakovas savo vardu registruoto turto neturi (b. l. 15). Ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuris įgytas 2010-02-05 išlaikymo iki galvos sutartimi Nr. 2-441 (b. l. 16-22). Transporto priemonių nei ieškovė, nei atsakovas savo vardų įregistravę neturi (b. l. 13, 14). Ieškovė gauna apie 113,48 Eur motinystės pašalpą per mėnesį (b. l. 12). 2015-10-05 atsakovui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. (b. l. 25). 2016-01-27 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinimas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius su nukentėjusiąja V. G. ir jos įstatymine atstove S. G. (b. l. 26). 2016-09-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo, tai yra dėl smurto panaudojimo ieškovės S. G. atžvilgiu (b. l. 78-80).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 str. 2 d.). Teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymu nustatė šalims 3 mėnesių terminą susitaikymui. Tačiau ieškovė S. G. 2016-08-30 pateikė prašymą sutrumpinti nustatytą trijų mėnesių susitaikymo terminą, kadangi atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholį, naudojo smurtą, kad santuokos išsaugoti neįmanoma, todėl 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinė byla buvo atnaujinta. Teismo posėdžio metu atsakovas pakartotinai prašė skirti terminą susitaikymui, nes nori išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė nurodė, kad nebetiki atsakovu ir nebenori daugiau su juo taikytis. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad pakartotinis termino susitaikyti nustatymas nebeįmanomas, kadangi ieškovė nebetiki ir nebenori, kad jie su atsakovu vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas, kol gyveno kartu, vartojo alkoholį, smurtaudavo. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2015-10-05 administracinių teisės pažeidimų protokolas, kuriuo atsakovas nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. (b. l. 25), Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinimas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius su nukentėjusiąja V. G. ir jos įstatymine atstove S. G. (b. l. 26) bei 2016-09-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymo, tai yra dėl smurto panaudojimo ieškovės S. G. atžvilgiu (b. l. 78-80). Pažymėtina, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tai yra, dėl to, jog vartoja per daug alkoholio. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (CK 3.62, 3.59 straipsniai). Sutuoktiniai turi nepilnamečius vaikus: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, atsakovas sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečių V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove S. G. (CK 3.169 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Kaip matyti, ieškovė nenustato jokių suvaržymų vaikų tėvui susitikti su dukterimi ir sūnumi, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai. Nustatyta, kad atsakovas nėra ligotas, jo žodžiais – dirba, todėl sutinka vaikams mokėti po 100 Eur kas mėnesį išlaikymą. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-18 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-TPA-1994-15 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 113 € dydžio žyminis mokestis: 41 € ((CPK 80 str. 7 d.) už reikalavimą nutraukti santuoką (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinamas)); 72,00 € už reikalavimą dėl išlaikymo (200 € × 12 mėn. = 2400 € × 3 proc. = 72 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.)). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 9,09 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei S. G. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 115,80 €. Teismas tenkina ieškovės reikalavimus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2011 m. spalio 15 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 140, tarp R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. G. kaltės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina - ieškove S. G..

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 € (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2016-05-25 iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – G., G.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 113 € (vieno šimto trylikos eurų) žyminį mokestį, 9,09 € (devynis eurus 9 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,80 € (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šilalės rajono apylinkės teismą.