- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eI2-10519-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-61-3-01392-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ (duomenys neskelbtini) “
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ (duomenys neskelbtini) “.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S64640 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Departamentą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo.
Nurodo, kad Ginčijamu sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas laikinai gyventi). Ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas – duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI); darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams (toliau – VSDF).
Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį automobilio vairuotoju, nepagrindžia, kad vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma), kuriai kviečiasi asmenį, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su
asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis, tokiu būdu, duomenys, kuriuos pateikė Bendrovė, neatitinka tikrovės. Be to, Bendrovė turi didesnes negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI ir VSDF.
Pažymi, kad pareiškėjas, atstovaujamas būsimo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), 2024 m. rugpjūčio 28 d. per MIGRIS kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo. Bendrovė taip pat pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20240828-164405. Departamentas Bendrovei pateikė 2024 m. spalio 28 d. paklausimą Nr. 24SD28367 dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie jos vykdomą veiklą. Bendrovė atsakydama į minėtą paklausimą Departamentui 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 00236 pateikė paaiškinimą dėl vykdomos veiklos – keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (493100) ir automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (771100). Nurodė, kad dalyvavo Vietinių užimtumo iniciatyvų projekte ir pateikusi paraišką gavo finansavimą (subsidiją) bei 2021 m. įsigijo naujus automobilius; su 7 įmonėmis yra pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo (dėl automobilių nuomos, jų parkavimo, techninio aptarnavimo, degalų pirkimo); 2021–2023 m. automobilių nuomą vykdė tik per tarpininkus, o nuo 2024 m. ir pati Bendrovė pradėjo tiesiogiai ieškoti klientų, dėl ko atsirado poreikis didinti darbuotojų skaičių; veiklą vykdo Lietuvoje, bet planuoja plėsti į užsienį – Limasolį (Kipras) ir Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai); Bendrovės veiklos vykdymui leidimai, licencijas ir sertifikatai nėra būtini (reikalingi, privalomi). Pateikė 75 priedus – įvairius dokumentus ir duomenis, patvirtinančius paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Departamentas 2024 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 24SD31092 paprašė papildomos informacijos. Bendrovė papildomai 2024 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 00243 paaiškino, kad sąskaitos išrašas buvo pateiktas kartu su anksčiau pateiktu paaiškinimu, o ji 2024 m. užbaigė 3 metus trukusį aukščiau minėtą Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą. Be to, akcentavo, jog Bendrovė laiku moka mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams, visi kviesti darbuotojai – užsieniečiai atvyko dirbti, o dirbdami kėlė kvalifikaciją ir keletas iš jų susirado geriau apmokamus darbus ir išėjo dirbti į kitas įmones. Taip pat Departamentui buvo pateiktas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2025 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V3-265 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kad pareiškėjo darbas – lengvojo automobilio vairuotojas (832203) – atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Akcentuoja, kad Departamento vertinimu, Bendrovės pateikti duomenys nepagrindžia, jog Bendrovė šiuo metu vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų, nes Bendrovė daugiau aktualių veiklos sutarčių dėl paslaugų teikimo užsakovams, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, taip pat Bendrovės banko sąskaitos išrašo už pastaruosius 6 mėnesius, kuriame matosi gautos pajamos už suteiktas paslaugas, Departamentui nepateikė. Tačiau, kaip minėta, Bendrovė Departamentui pateikė ne tik išsamų įmonės veiklos paaiškinimą, bet ir tai patvirtinančius dokumentus. Įmonės veikla – keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (493100) ir automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (771100).
Taip pat pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, rengdama metines ataskaitas ne kartą yra pažymėjusi, kad fiktyvios įmonės tipologija jau daug metų nepraranda savo aktualumo ir pateikusi požymius, kurie gali padėti suprasti, ar įmonė nėra fiktyvi. Tačiau nė vienas iš šių požymių Bendrovei nėra priskirtinas. Priešingai, iš viešai prieinamų interneto šaltinių matyti, kad Bendrovė veikia jau daugiau nei 8 metus (buvo įkurta 2016-11-07), akcininkas ir vadovas – Lietuvos Respublikos pilietis, Bendrovės pajamos (kaip ir turtas bei nuosavybė) kasmet vis auga (lyginant 2019–2023 m.), atitinkamai auga ir darbuotojų skaičius, veiklai turi įsigijusi nuosavus (2021 m. gamybos) patikimus (Toyota markės) automobilius, paskelbtų blogų atsiliepimų nėra. Be to, tai, kad Bendrovei reikalingi darbuotojai matyti iš viešų skelbimų dėl darbuotojų paieškos, pvz., 2025 m. vasario 5 d. dėl automobilio vairuotojo. Tuo tarpu pareiškėjas kaip tik ir ketina atvykti dirbti vairuotoju bei turi įgijęs teisę automobilius vairuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus faktinių aplinkybių visetą, todėl vien selektyviai pasirinkti kriterijai negali būti pagrindas sprendimui priimti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kartu su pareiškėjo skundu pateiktas Bendrovės 2025 m. kovo 6 d. – 2025 m. kovo 7 d. banko išrašas paneigia pareiškėjo teiginį, kad Bendrovė laiku moka mokesčius. Vertinant pareiškėjo pateiktą išrašą pastebi, kad 2025 m. kovo 6 d. debeto mokėjimo nurodymu iš Bendrovės sąskaitos buvo nurašytas VSDF įsiskolinimas, tame tarpe – už sausio mėn. Skundo teiginiai, kad Departamentui buvo pateiktas Užimtumo tarnybos 2025 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V3-265 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nėra reikšmingi. Užimtumo tarnyba vertina užsieniečio darbo (pareigų) atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, bet nevertina ar užsieniečio darbdavys vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį.
Pažymi, kad pareiškėjas selektyviai cituoja Ginčijamą sprendimą ir nenurodo, kad Bendrovė, kurios veikla, kaip nurodoma, yra keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (ekonominės veiklos kodas – 4931), variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (ekonominės veiklos kodas – 7710), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (ekonominės veiklos kodas – 7711) ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339), nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2025 m. vasario mėn. buvo įregistravusi 3 transporto priemones, o remiantis Departamento 2025 m. kovo 3 d. duomenimis, – 2, tačiau 2025 m. kovo 6 d. duomenimis, Bendrovėje be direktoriaus yra įdarbinta 18 darbuotojų (1 – mechanikas remontininkas, 6 – automobilių vairuotojai ir 9 – pardavimo vadybininkai), iš kurių 16 yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovė 2024 m. tarpininkavo dėl 19 užsieniečių, pateikusių prašymus išduoti ar pakeisti Leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, vykdančioje veiklą paslaugų sektoriuje, pagal mechaniko remontininko, automobilio vairuotojo, pardavimo vadybininko, variklinių transporto priemonių mechaniko ir elektros įrangos techninės priežiūros elektriko profesijas.
Teigia, kad Departamentas neturi pareigos vertinti, ar Bendrovė pagrindžia savo nurodomą veiklą, vadovaudamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rekomendacijomis, kurios skirtos vertinti įmonės veiklos fiktyvumą. Ginčijamame sprendime nėra konstatuota, kad Bendrovė yra fiktyvi, jame konstatuota, kad Bendrovė nepagrindžia, jog vykdo paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi pareiškėją.
Šalies argumentai
Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad 2025 m. kovo 7 d. skolų valstybės institucijoms nebuvo, nurodo, jog mokestinės nepriemokos buvimą Ginčijamo sprendimo priėmimo diną patvirtina ir VMI, ir pareiškėjo nurodomo rekvizitai.vz.lt vieši duomenys. Taip pat, vertinant Bendrovės mokestinę nepriemoką Ginčijamo sprendimo priėmimo metu, pareiškėjo teiginiai dėl skolos nebuvimo kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą skolos istoriją nėra pagrindo vertinti, kad Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrovė mokestinės nepriemokos neturėjo, nes nuo 2025 m. kovo 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 1086,68 Eur, o vėliau padidėjo iki 2725,94 Eur, todėl aplinkybė, kad Bendrovė neturėjo mokestinės nepriemokos trijų savaičių laikotarpiu nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui nėra pagrindo atsisakyti išduoti Leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus.
Akcentuoja, kad Ginčijamame sprendime Departamentas vertino faktines aplinkybes, kurios
nepagrindžia, jog Bendrovė šiuo metu vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų, nes Bendrovė aktualių veiklos sutarčių dėl paslaugų teikimo užsakovams, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, taip pat Bendrovės banko sąskaitos išrašo už pastaruosius 6 mėnesius, kuriame matosi gautos pajamos už suteiktas paslaugas, Departamentui nepateikė. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Bendrovės finansiniu pajėgumu mokėti kviečiamiems užsieniečiams tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Įvertinus Bendrovės pateiktų dokumentų ir Departamento surinktų duomenų visumą, įskaitant ir Bendrovės vadovo (direktoriaus) J. Š. 2024 m. lapkričio 14 d. paaiškinimą Nr. 00236, kuriame teigiama, kad Bendrovei reikalingi vairuotojai tam, kad paruoštų ir pristatytų automobilį į nuomos vietą, o automobilių mechanikai – kad nustatytų transporto priemonės gedimus, o ne juos šalintų, bei jo 2024 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą Nr. 00243 apie tai, kad Bendrovė tobulina dirbančių Bendrovėje užsieniečių darbo įgūdžius, užtikrina jų galimybę rasti geriau apmokamus darbus arba įsteigti savo verslą (1 darbuotojas pateikė paraišką verslui vykdyti, 3 – rado geriau apmokamą darbą ir išėjo dirbti į kitą įmonę), taip pat ir tai, kad Bendrovei priklauso 2 transporto priemonės, o šiuo metu Bendrovėje, be direktoriaus, yra dirbančių 18 asmenų, darytina išvada, kad Bendrovė nepatvirtina vykdomos veiklos paslaugų sektoriuje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su užsieniečiais realius darbo santykius Lietuvoje, taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės tikslas yra tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
Pažymi ir tai, kad Bendrovės turimas automobilių skaičius (2), per 2025 m. (iki 2025-03-17)
išrašytų už paslaugas sąskaitų skaičius (8 sąskaitos per 3 mėn.) bei kitos Bendrovės suteikta automobilių dažymo paslauga nepagrindžia, kad Bendrovė vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų, įskaitant ir darbui kviečiamų užsieniečių poreikį (šiuo metu Bendrovė turi 13 darbuotojų, iš jų 11 užsieniečių). Kaip matyti iš Bendrovės pateiktų paaiškinimų, 2024 m. bendrovės užsakovai buvo 5 asmenys, kuriems per metus išrašyta 14 sąskaitų už paslaugas. Automobilių nuomos sutartys 2024 m. kovo–spalio mėnesiais buvo sudarytos tarp Bendrovės ir fizinių asmenų A. K., V. Y. ir A. S., kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, kas sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nurodyti dokumentai buvo sudaryti siekiant formaliai įrodyti Bendrovės vykdomą veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius.
Vertina, kad Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti Bendrovės veiklą, o taip pat pagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl turimos mokestinės nepriemokos. Vėlesnės faktinės aplinkybės patvirtina, jog Bendrovė ir toliau laiku nemoka mokesčių, todėl vien formalus vertinimas, kad tam tikru momentu, pakankamai trumpą laiką, Bendrovė nebuvo skolinga biudžetui, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti pagrindas priimti kitokį sprendimą.
Departamentas laikosi pozicijos, kad Ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Bendrovė skolų valstybės institucijoms neturėjo, šiuo metu mokestinių nepriemokų taip pat nėra. Bendrovė turi pakankamai lėšų darbuotojų darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimui. Atsiliepimu į skundą palaikė pareiškėjo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 25S64640, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas Bendrovės, 2024 m. rugpjūčio 28 d. per MIGRIS kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo. Bendrovė taip pat pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20240828-164405.
Departamentas Bendrovei pateikė 2024 m. spalio 28 d. paklausimą Nr. 24SD28367 dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie vykdomą veiklą. Kartu minėtame rašte Departamentas pažymėjo, kad įmonė, ketinanti įdarbinti užsieniečius pagal profesijas, kurios yra įtrauktos į Trūkstamų profesijų sąrašą paslaugų sektoriuje, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. turi vykdyti ekonominę veiklą paslaugų sektoriuje. Bendrovė atsakydama į minėtą paklausimą Departamentui 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 00236 pateikė paaiškinimą dėl vykdomos veiklos – keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (493100) ir automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (771100). Nurodė, kad dalyvavo Vietinių užimtumo iniciatyvų projekte ir pateikusi paraišką gavo finansavimą (subsidiją) bei 2021 m. įsigijo naujus automobilius. Su 7 įmonėmis yra pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo (dėl automobilių nuomos, jų parkavimo, techninio aptarnavimo, degalų pirkimo). 2021–2023 m. automobilių nuomą vykdė tik per tarpininkus, o nuo 2024 m. ir pati Bendrovė pradėjo tiesiogiai ieškoti klientų, dėl ko atsirado poreikis didinti darbuotojų skaičių. Veiklą vykdo Lietuvoje, bet planuoja plėsti į užsienį – Limasolį (Kipras) ir Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai). Bendrovės veiklos vykdymui leidimai, licencijas ir sertifikatai nėra būtini (reikalingi, privalomi). Pateikė 75 priedus – įvairius dokumentus ir duomenis, patvirtinančius paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Departamentas 2024 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 24SD31092 paprašė papildomos informacijos. Bendrovė papildomai 2024 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 00243 paaiškino, kad sąskaitos išrašas buvo pateiktas kartu su anksčiau pateiktu paaiškinimu, o ji 2024 m. užbaigė 3 metus trukusį aukščiau minėtą Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą. Be to, akcentavo, jog Bendrovė laiku moka mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams, visi kviesti darbuotojai – užsieniečiai atvyko dirbti, o dirbdami kėlė kvalifikaciją ir keletas iš jų susirado geriau apmokamus darbus ir išėjo dirbti į kitas įmones. Taip pat Departamentui buvo pateiktas Užimtumo tarnybos 2025 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V3-265 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, t. y. kad pareiškėjo darbas – lengvojo automobilio vairuotojas (832203) – atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Departamentas Ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi. Ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas – duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką VMI; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką VSDF.
Departamentas nustatė, kad Užimtumo tarnyba 2025 m. vasario 11 d. priėmė teigiamą sprendimą, kad asmens darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam nebuvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ar leidimai laikinai gyventi. Asmuo niekada neturėjo darbinių santykių su Lietuvos Respublikos darbdaviu ir šiuo metu neturi, prašymas išduoti Leidimą laikinai gyventi pateiktas per išorės paslaugų teikėją.
Bendrovė įregistruota 2016 m. lapkričio 7 d., jos deklaruota ekonominės veiklos rūšis 2019–2023 m. buvo keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (ekonominės veiklos kodas – 4931), variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (ekonominės veiklos kodas – 7710), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (ekonominės veiklos kodas – 7711) ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339). Bendrovė 2022–2023 m. dirbo nuostolingai. Viešų įmonių registro duomenimis, pagrindinė jos veikla – taksi paslaugos. Bendrovė nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2025 m. vasario mėn. buvo įregistravusi 3 transporto priemones, o, remiantis Departamento 2025 m. kovo 3 d. duomenimis, – 2. Bendrovės kredito rizika vertinama kaip aukščiausia – ekonominė ir skolų valstybei (VSDF ir VMI) būklė įvertinta kaip „Bloga“, o vidutinio atlyginimo – „Rizikinga“. 2025 m. kovo 5 d. duomenimis, Bendrovėje be direktoriaus yra įdarbinta 18 darbuotojų (1 – mechanikas remontininkas, 6 – automobilio vairuotojai ir 9 – pardavimo vadybininkai), iš kurių 16 yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovė 2024 metais tarpininkavo dėl 19 užsieniečių, pateikusių prašymus išduoti ar pakeisti Leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, vykdančioje veiklą paslaugų sektoriuje, pagal mechaniko remontininko, automobilio vairuotojo, pardavimo vadybininko, variklinių transporto priemonių mechaniko ir elektros įrangos techninės priežiūros elektriko profesijas. 2025 m. kovo 5 d. duomenimis, Bendrovė turi didesnes negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI (VMI – 74,77 Eur, o VSDF – 2 866,11 Eur).
Departamentas, vertindamas Bendrovės pateiktus dokumentus, pažymėjo, kad jos pateiktos su įmonėmis sudarytos veiklos sutartys dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, dėl transporto valdymo ir kontrolės sistemos ir dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštelių paslaugomis bei šių sutarčių įvykdymo dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros) nepatvirtina Bendrovės paslaugų veiklos vykdymo, kadangi šiose sutartyse Bendrovė yra vadinama „Užsakovu“, „Vartotoju“ ar „Klientu“, o įmonės – „Vykdytoju“ ir „Pardavėju“, kas reiškia, kad Bendrovė nurodytų paslaugų neatliko. Atitinkamai pateiktos automobilio nuomos sutartys, PVM sąskaitos–faktūros ir lengvojo automobilio priėmimo–perdavimo aktai, sudaryti 2024 m. kovo–spalio mėnesiais tarp Bendrovės ir fizinių asmenų, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi darbo įmonėje pagrindu, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nurodyti dokumentai buvo sudaryti siekiant formaliai įrodyti Bendrovės vykdomą veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius.
Ginčijamame sprendime taip pat vertinta, kad Bendrovės pateikti tarp jos ir MB „Pramogų centras“ sudaryti dokumentai dėl automobilio nuomos (2024 m. gegužės 2 d. Nuomos sutartis Nr. LST951- 2024-05-1, 2024 m. gegužės 2 d. Automobilio priėmimo–perdavimo aktas, 2024 m. gegužės 6 d. PVM sąskaita–faktūra Serija AL Nr. 00055 ir 2024 m. gegužės 7 d. pervedimo išrašas, kuriame matosi, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 30 Eur Bendrovei už automobilio nuomą pagal išankstinę sąskaitą–faktūrą Serija AL Nr. 00055), taip pat tarp Bendrovės ir MB „Miško vizija“ sudaryti dokumentai dėl automobilio nuomos (2024 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutartis Nr. LST951-2024-08-4, 2024 m. rugsėjo 3 d. Automobilio priėmimo–perdavimo aktas, 2024 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita–faktūra Serija AL Nr. 00063) nepagrindžia, jog Bendrovė šiuo metu vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų, nes ji nepateikė daugiau aktualių veiklos sutarčių dėl paslaugų teikimo, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, taip pat banko sąskaitos išrašo už pastaruosius 6 mėnesius, kuriame matosi gautos pajamos už suteiktas paslaugas.
Ginčijamame sprendime konstatuota, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Bendrovės finansiniu pajėgumu mokėti kviečiamiems užsieniečiams tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Šią išvadą sustiprina ta aplinkybė, kad Bendrovė turi didesnes negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI ir VSDF, taip pat ir tai, kad viešojoje erdvėje rasta informacija apie tai, kad šiuo metu Bendrovės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia, kas reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog ji gali tapti nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Tai, kad Bendrovė nepagrindė, jog vykdo paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi asmenį, sudaro pagrindą vertinti, kad ji negali realiai įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų priimti asmenį nuolatiniam darbui Lietuvoje tarpininkavimo rašte Nr. 20240828-164405 nurodytai darbo funkcijai visą darbo laiko normą atlikti, todėl jos pateikti duomenys apie tai, kad siekiama su asmeniu sukurti realius darbo santykius ir tuo pagrindu asmuo siekia gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus
įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu MMA; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus), o darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas (darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punktuose nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė).
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį, išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Byloje pateiktas 2025 m. kovo 4 d. išrašas iš Inspekcijos viešai pateikiamų duomenų apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, patvirtina, kad Bendrovė 2025 m. kovo 4 d. turėjo mokestinę nepriemoką VMI – 74,77 Eur. Byloje pateiktas 2025 m. kovo 4 d. išrašas iš viešai pateikiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų patvirtina, kad Bendrovė 2025 m. kovo 4 d. buvo įsiskolinusi VSDF 2 866,11 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų Bendrovės sąskaitos išrašų, ji 2025 m. kovo 6 d. sumokėjo VSDF 2 866,11 Eur, padengdama įmokų įsiskolinimą už 2025 metų sausio mėnesį, o 2025 m. kovo 7 d. įmonė sumokėjo 149,20 Eur į VMI sąskaitą.
Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad, 2025 m. kovo 5 d. duomenimis Bendrovė turėjo didesnes negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI (74,77 Eur) ir VSDF (2 866,11 Eur), todėl ji atitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje nustatytą kriterijų, esant kuriam atsisakoma išduoti leidimą dirbti asmeniui tokioje įmonėje.
Teisėjų kolegija atmeta skunde ir Bendrovės atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, kad Departamentas privalėjo vadovautis aktualiais duomenimis, o Ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, nes Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrovė nebuvo padengusi mokestinės nepriemokos VMI. Bendrovės teismui pateiktas rekvizitai.lt 2025 m. kovo 22 d. išrašas, kad ji 2025 m. kovo 9 d. pradžioje neturėjo pradelstų nepriemokų VMI, nepagrindžia, kad Bendrovė neturėjo įsiskolinimo VMI būtent Ginčijamo sprendimo priėmimo metu.
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš viešai prieinamų VMI skelbiamų duomenų apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, Bendrovė 2025 m. gegužės 20 d. turėjo 3 750,11 Eur mokestinę nepriemoką VMI. Nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje numatyto pagrindo atsisakyti išduoti leidimą egzistavimą nagrinėjamu atveju.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tam tikrais atvejais vertinama net ne tik ta situacija, kuri buvo ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu, bet ir ta situacija, kuri egzistavo priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3218-492/2019).
Leidimą laikinai gyventi pareiškėjui taip pat atsisakyta išduoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu – jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti iš esmės dviem aspektais – dėl to, kad, Departamento vertinimu, Bendrovė iš esmės nepagrindė, kad vykdo jos nurodytą veiklą (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamąja nuoma), kuriai kviečiasi asmenį, taip pat kad nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis.
Pirmuoju aspektu pažymėtina, kad Bendrovė Departamentui pateikė duomenis, susijusius su jos vykdoma veikla (pasirašė sutartį su Užimtumo tarnyba ir įgyvendino vietinių užimtumo iniciatyvų projektą; 2021 metais įsigijo naujas transporto priemones, įsteigė darbo vietas; su 7 įmonėmis pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo (dėl automobilių nuomos, jų parkavimo, techninio aptarnavimo, degalų pirkimo); 2024 metais pradėjo tiesioginius pardavimus klientams (2021–2023 metais pasitelkė tarpininką, kuris ieškodavo klientų); 2024 metais pateikė naują paramos verslui kurti paraišką Užimtumo tarnybai; planuoja savo veiklą vykdyti ir užsienyje (Kipre, Jungtiniuose Arabų Emyratuose; papildomai pateikė metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas už 2023 ir 2024 metus, iš kurių matyti bendros išmokų sumos ir bendra išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma, taip pat 2024 m. gruodžio 7 d. išankstinę PVM sąskaitą–faktūrą ir 2025 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (paslaugų pirkėja UAB „Skyline Transport“), 2025 m. sausio 10 d., 2025 m. kovo 17 d. PVM sąskaitas–faktūras ir jų apmokėjimo pavedimus).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti į bylą dokumentai, taip pat papildomai teismui pateikti įrodymai, nagrinėjamu atveju nepagrindžia, jog Bendrovė nevykdė automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomos ir išperkamosios nuomos veiklos, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad jai priklauso transporto priemonės, gavo tam tikras pajamas iš jos nurodytos veiklos, mokėjo atitinkamas išmokas joje dirbantiems asmenims. Departamento nurodyta aplinkybe, kad Bendrovė savo veiklą grindžia pajamomis, gautomis iš susijusių įmonių, savaime nesudaro prielaidų išvadai, kad ji nevykdo nurodytos veiklos, kuriai pasikvietė pareiškėją. Įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos medžiaga nepatvirtina išvados, jog Bendrovė siekė išimtinai formaliai sudaryti prielaidas veiklai tam, kad galėtų tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
Dėl antrojo aspekto (Bendrovė nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis) pažymėtina, kad, remiantis administracinių teismų praktika, darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1075-1047/2025).
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir šios administracinės bylos kontekste nustatytų faktinių aplinkybių, Bendrovė turėjo ir turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką VMI, o 2025 m. kovo 6 d. debeto mokėjimo nurodymu iš Bendrovės sąskaitos buvo nurašytas VSDF įsiskolinimas už 2025 m. sausio mėnesį. Be to, Bendrovė Departamentui nepateikė banko sąskaitų išrašų, pagrindžiančių įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas už 6 mėnesius (nors jos buvo prašoma tai padaryti). Remiantis byloje pateiktais ir viešai prieinamais duomenimis, Bendrovės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia, taigi – egzistuoja prielaidos abejoti, ar ji yra pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal tarpininkavimo raštą, t. y. įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, mokant jam tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina Departamento išvadą, jog šiuo atveju Bendrovė nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistavo prielaidos atsisakyti suteikti Leidimą laikinai gyventi, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. Bendrovei, kaip įmonei, kviečiančiai pareiškėją, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis.
Apibendrintai darytina išvada, kad visuma šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad egzistavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje, 19 punkte nustatyti pagrindai atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, jog Ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė nevykdo veiklos paslaugų sektoriuje, kuriai kviečiasi pareiškėją, todėl Ginčijamas sprendimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Skunde nurodyta aplinkybė, kad Departamentui buvo pateiktas Užimtumo tarnybos 2025 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V3-265 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nėra reikšminga, nes Užimtumo tarnyba vertina užsieniečio darbo (pareigų) atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, bet nevertina ar užsieniečio darbdavys vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį.
Pažymėtina, kad Ginčijamame sprendime nėra konstatuota, kad Bendrovė yra fiktyvi, jame konstatuota, kad Bendrovė nepagrindžia, jog vykdo paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi pareiškėją, todėl pagrįsta Departamento pozicija, jog jis neturi pareigos vertinti, ar Bendrovė pagrindžia savo nurodomą veiklą, vadovaudamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rekomendacijomis, kurios skirtos vertinti įmonės veiklos fiktyvumą.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su skunde nurodyta aplinkybe, kad Ginčijamas sprendimas buvo priimtas, praleidus jo priėmimo terminą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Departamentas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas nustatyta tvarka išsamiai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl Leidimo laikini gyventi, be kita ko, siekdamas išsiaiškinti, ar užsienietį priimanti įmonė atitinka jai Įstatyme nustatytus reikalavimus net keletą kartų pateikė Bendrovei prašymus pateikti papildomą informaciją, siekdamas išaiškinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo kontekste aktualias aplinkybes apie realias galimybes įdarbinti pareiškėją. Teisėjų kolegija, įvertinusi būtinybę nagrinėjamu atveju išsamiai ištirti aplinkybes tam, kad galėtų būti priimtas pagrįstas sprendimas dėl Leidimo laikinai gyventi, Departamento tuo tikslu atliktų veiksmų pobūdį, gautos informacijos gausą, byloje kilusio klausimo kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Departamentas veikė iš esmės operatyviai, teisės aktų nustatyta tvarka, o ta aplinkybė, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus Įstatyme nustatytą terminą, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tokiu administracinės procedūros pažeidimu, kuris galėtų būti vertinamas kaip esminis, sudarantis pagrindą panaikinti Ginčijamą sprendimą.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui ir jį kviečiančiai įmonei buvo sudarytos prielaidos išdėstyti savo poziciją, kuria jie aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo išvadai, pareiškėjas ar Bendrovė nebuvo tinkamai išklausyti administracinės procedūros metu.
Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismui konstatavus, kad Departamento priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo.
Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.